haroldas šinkūnas

Seimui antradienį antrą kartą buvo pristatyta prezidento Gitano Nausėdos teikiama Haroldo Šinkūno kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.  H. Šinkūnas, kreipdamasis į parlamentarus iš Seimo tribūnos, teigė, kad jo apsisprendimą antrą kartą kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus lėmė tą pačią balsavimo dieną šalies vadovo paskelbta žinia apie ketinimą iš naujo teikti jo kandidatūrą. Pasak jo, apsispręsti padėjo ir stiprus teisininkų, akademinės bendruomenės palaikymas.

Seimui spalio pabaigoje atmetus prezidento Gitano Nausėdos teiktą Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, parlamentui antradienį ji bus pateikta dar kartą. Už H. Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą spalio 21 dieną buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš G. Nausėdos teiktą kandidatą buvo ir bent dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai vėl teikiant Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog didelė tikimybė, kad jis bus patvirtintas. „Yra didelė tikimybė, kad H. Šinkūnas bus patvirtintas iš antro karto“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas. Kaip rašė BNS, už prezidento teiktą H. Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą spalio 21 dieną buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui dar kartą teikia anksčiau parlamentarų palaikymo nesulaukusio Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.  Spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė parlamentarą Julių Sabatauską ir teisininką Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas H. Šinkūnas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Už Vilniaus universiteto (VU) profesorių H. Šinkūną balsavo 53, prieš 44, susilaikė – 22 Seimo nariai.

Seimas palaimino socialdemokrato Juliaus Sabatausko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, nors tebekyla abejonių, ar jo išsilavinimas, taip pat teisinio darbo patirties nebuvimas leidžia eiti tokias pareigas. Kai kurie Seimo nariai sako, kad net po ilgų metų darbo su įstatymais Seime jiems nekiltų mintis kandidatuoti į Konstitucinį Teismą.

Netikėtumas Seime: parlamentas atmetė prezidento Gitano Nausėdos teiktą Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Kitus du kandidatus patvirtino, taip pat ir buvusį socialdemokratą Julių Sabatauską, dėl kurio Seime kilo daug audrų. Tokį Seimo ėjimą politologas Mažvydas Jastramskis vertina kaip įdomų, ypač Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skandalo kontekste. Mat istoriškai parlamentas retai kada atmeta prezidento dekretus.

Sklando vis garsesnės kalbos apie teisėjų klaną, jo tarpusavio nesutarimus. Stokodama viešumo trečioji mūsų šalies valdžia pati griauna savo įvaizdį. O gal jis tyčia griaunamas? „Pamintas teisingumas. Klanas. Komunistų partija. Kagėbistai. Varnas varnui akies nekerta“, – taip ir panašiai pastaruoju metu apibūdinami teismai ir teisėjai.

Greitai bus metai, kai dėl Prezidentūros nesutarimo su Seimu Vytautas Greičius tebedirba Aukščiausiojo Teismo pirmininku, nors jo 9 metų kadencija jau pasibaigusi. Pagal Lietuvos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. V. Greičius AT pirmininko kadenciją baigė pernai liepą.

Besibaigianti antroji prezidento Valdo Adamkaus kadencija, palyginti su pirmąja, pasižymėjo nuolatine kadrų kaita. Praėjusią savaitę iš Prezidentūros pasitraukęs Lauras Bielinis buvo šešioliktasis atsistatydinęs patarėjas per pastarąją šalies vadovo kadenciją. Nuo 2004-ųjų liepos, kuomet prasidėjo antroji V.Adamkaus kadencija, iki šiandienos Prezidentūrą palikę politinio pasitikėjimo pareigūnai jau skaičiuojami dešimtimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius jau pusę metų dirba be įgaliojimų, bet nėra Seimo atleistas. Jis pateko į politinių peripetijų, intrigų ir šantažo ritę, kurioje sunku rasti siūlo galą. Kovą dėl kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko galvos atidžiai sekęs visuomenininkas Darius Kuolys sako, kad šioje nepasisekusio atleidimo istorijoje pritaikyti metodai yra amoralūs, necivilizuoti, net nusikalstami.

Prezidentui labai pasiseks, jeigu iki savo antrosios kadencijos pabaigos kitų metų liepą pavyks įgyvendinti pagrindinį politinį projektą - teismų reformą. Šalies vadovas - elegantiškasis politikos dabita - kaip niekas kitas turėtų atpažinti iš Seimo jam siunčiamus signalus, kad jo siūloma reformos versija bent jau iki šių metų pabaigos neturi jokių šansų.

Prezidentas Valdas Adamkus, skubantis iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių, kad taip būtų paisoma rotacijos principų, užmiršta šį principą, kai tai susiję su visų kitų Lietuvos teismų vadovais, rašo "Lietuvos žinios". Keršto akcija. Šiandien parlamentarai po dviejų dienų pertraukos svarstys klausimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.

Prezidentas V. Adamkus teigia, kad ir jo patarėjas H. Šinkūnas, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. Greičius, turėję informacijos apie teisėjo V. Margevičiaus praeitį, privalėjo pateikti ją jam. Anot prezidento, reikia būti „visišku bepročiu, arba nesąžiningu, arba nupirktu“, kad vėl skirti teisėjų žmogų, kuris buvo išmestas iš darbo ir „nesusitvarko su alkoholiu.