Ir dar. Straipsnio autorius nemano, kad "Apklausti dvi buvusias partizanes - normalus dalykas."

Straipsnyje rašoma: "Jei geto kalinės ir partizanės Rachel Margolis bei Fania Brancovskaja (Brantsovsky) [..] kviečiami po viso šito kaip nusikaltimų prieš Lietuvą liudininkai, kyla keletas paprastų klausimų.

O ką gi turėjo daryti jauni žydai, kurių akyse buvo išžudyti jų tėvai?"

Bingo. Tapti sovietų vietiniais pagalbininkais.

"Apklausti dvi buvusias partizanes - normalus dalykas.Kitas dalykas, kad jos a priori pateikiamos, kaip zudyniu dalyves. "

Neperlenkit. Straipsnyje rašoma kiek kitaip: "Pasirodo, šitie žmonės komplikavo savo gyvenimą ir nusikalto būtent tuo, kad liko gyvi."

"O ką gi turėjo daryti jauni žydai, kurių akyse buvo išžudyti jų tėvai? Prisijungti prie juos metodiškai naikinusių nacių ir jų vietinių pagalbininkų? Ar tiesiog žūti patiems ir taip išspręsti šią painią dilemą? Jei vienintelė prieš nacius kovojanti jėga tuo metu buvo sovietiniai partizanai, su kuo gi dar tad žydai partizanai turėjo kartu kovoti prieš savo žudikus? " --Siaubas, siaubas iki kiek neobjektyvus ir demagogiškas aiškinimas. Tiesiog baisus keršto propagavimas . Žudyk, nes apėmė kerštas.

Visiskai sutinku.Deja, sitos apklausos yra matomos naciu kolaborantu (ne)persekiojimo ir nebaudziamumo kontekstye - pradedant A.Dailide irbaigiant Gimzausku. Dailide vaikstineja su pirkiniais mazo vokisko miestelio gatvemis, praejus 3 metams po to, kai buvo atleistas nuo bausmes del sveikatos. MAz to, jis atvirai ir akiplesiskai sako, kad kai buvo paprasytas atvykti pakartototiniu tyrimu, pareiske neturis 500€ ir buvo paliktas ramybeje. Lietuvos teisesauga nenuteise ne vieno naciu kolaboranto.
Apklausti dvi buvusias partizanes - normalus dalykas.Kitas dalykas, kad jos a priori pateikiamos, kaip zudyniu dalyves.

Na labai teisingi pastebėjimai sumaišyti su konkrečiu atveju kvepia demagogija. Aišku, kad dviejų genocidų teorija yra tiek pat absurdiška kaip ir sąmokslo teorija. Tačiau, kai eina kalba apie karo nusikaltimų (kurie neturi senaties termino) tyrimą, kurioje nagrinėjami ne abstrakčių žmonių grupių (lietuvių, žydų, rusų ar pan.), o apie konkrečių žmonių konkrečią veikla (o ne abstrakčią, kaip bando pristatyti tikrai gerbiamas autorius). Aš įsitikinęs, kad tyrimas vyksta ne dėl to, kad buvo partizanų būrys, kuris kovojo su fašistais ir jų pakalikais, kalba eina dėl veiksmų įvykdytų prieš taikius niekuom dėtus gyventojus. Ir tiriant karo nusikaltimus, manau nėra nieko bloga, kad bus apklausti du partizanų būrio buvę nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, religijos ar lyties.

Ir dar. Kodėl gerbiamas profesorius tarsi Pilypas iš kanapių išlenda su tokius straipsniu, kuriuo siekiama sukiršinti lietuvius ir žydus. NKVD buvo žydų, kurie žudė lietuvius, bet kitose struktūrose buvo ir lietuviams palankių žydų. Žinau žydų advokatą, kuris išgelbėjo stalinizmo laikais melagingai apkaltintą žydų žudymu lietuvį. Ar šiandien rastume tokį žydą? Ar tokiu straipsniu užsakytu profesoriui, nenorima užglaistinėti brangiai kainavusio šnipšto su Šnipiškių kapinių ribų tyrinėjimu?

Klausimas
"O ką gi turėjo daryti jauni žydai, kurių akyse buvo išžudyti jų tėvai? Prisijungti prie juos metodiškai naikinusių nacių ir jų vietinių pagalbininkų? Ar tiesiog žūti patiems ir taip išspręsti šią painią dilemą? Jei vienintelė prieš nacius kovojanti jėga tuo metu buvo sovietiniai partizanai, su kuo gi dar tad žydai partizanai turėjo kartu kovoti prieš savo žudikus?" (Dar pamiršo prirašyti, kad bekovodami už save (visiškai teisėtai) nevengė ir šiaip sau iš keršto pažudyti tų (prieš juos nekovojusių), kurie atrodė ne su jais.)

Atsakymas
"Koks skirtumas, ką išgyveno žudikai, jei svarbiausia yra nežudyti ir neatimti gyvybės, o ne žudyti po savo traumos ir kažkiek gailėtis?"

O tarkim Kaunas 1944 m. pabaigoje.

Is savo namo iseina Chainas duonos nusipirkt. Kur jis grizta? O kur gi turėjo grįžti jaunas žydas, kurio akyse buvo išžudyti jo tėvai? Jis eina prisijungti prie lietuvius metodiškai naikinančių bolševikų.

Į savo namus grįžta lietuvis ir randa ... metodiškai iššudytą savo šeimą.

Klausimas: Ką turi daryti jauni žydai (lietuviai, gruzinai, ir t.t.), kurių akyse buvo išžudyti jų tėvai?

Atsakymas: Eiti žudyti.

O man geriau patiko dar bene 1988 "Literatūroje ir mene" atspausdintas Danieliaus Todeso atsiprašymas. Bent vienas žydas prisipažino žudęs lietuvius iš už tai atgailavo. Ir nereikia pasakų, kad kompartijoje buvo mažai žydų MOPRE buvo pakankamai, o NKVD tardytojų tarpe jie buvo aktyviausi. Žudymu užsiiminėjo ne pati kompartija, o NKVD. Danielius Todesas nespekuliavo holokaustu. Jis žudė, jis ir atsiprašė. O tie žudikai, kurie nenori atgailauti už savo nusikaltimus turi būti nubausti, ar jie būtų lietuviai, ar žydai, ar kitos tautos atstovai.

Lietuviška propaganda taip dažnai ir lengvai naudoja žodį "genocidas", kad greitai jis skambės kaip koks "celiulitas".
Istorijoje nebuvo tiek daug genocidų, kaip atrodo skaitant publicistinius istorikų straipsnius.