• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dalyvauti kare su Iranu atsisakiusiais sąjungininkais nepatenkintas Donaldas Trumpas teigia galįs pakeisti Amerikos santykius su NATO. Tokie pareiškimai kelia klausimų dėl Aljanso vienybės ir transatlantinių ryšių ateities, ypač augant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Ar tai tik politinė retorika, ar ženklas, kad JAV iš tiesų gali peržiūrėti savo įsipareigojimus sąjungininkams?

Dalyvauti kare su Iranu atsisakiusiais sąjungininkais nepatenkintas Donaldas Trumpas teigia galįs pakeisti Amerikos santykius su NATO. Tokie pareiškimai kelia klausimų dėl Aljanso vienybės ir transatlantinių ryšių ateities, ypač augant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Ar tai tik politinė retorika, ar ženklas, kad JAV iš tiesų gali peržiūrėti savo įsipareigojimus sąjungininkams?

REKLAMA

Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu Lietuvos atstovu NATO Vytautu Leškevičiumi.

REKLAMA
REKLAMA

Trumpo grasinimų reikšmė

D. Trumpas grasina, kad Amerika nebesiskaitys su NATO, nes NATO valstybės nenori padėti Amerikai kariauti. Ar šie grasinimai gali virsti tikrove?

REKLAMA

Reikėtų atskirti kelis dalykus: kai Jungtinių Valstijų prezidentas viešai komunikuoja, ką jis mano apie Aljansą ir kai kurias jo sąjungininkes, ir tai, kas iš tiesų vyksta pačiame Aljanse. Norint tikėtis Aljanso paramos, reikėtų pažiūrėti, kokie procesai vyksta NATO.

NATO vyksta įvairūs procesai: komitologija, kariniai ir politiniai patarimai, formalūs ir neformalūs šalių narių posėdžiai. Būna ketvirto straipsnio konsultacijos, karinio komiteto išvados apie karines galimybes prisidėti prie tam tikros operacijos.

REKLAMA
REKLAMA

Rengiami operacijų planai, koncepcijos, tačiau kol kas nieko iš to nevyko. Veikiausiai todėl, kad Jungtinės Valstijos formaliai nesikreipė į NATO dėl kokios nors karinės paramos.

Ar pritariate Kajos Kallas pozicijai: „Tai ne mūsų karas“, kalbant apie karą Irane?

Tai labai keblus pasakymas. Kas yra „mes“ ir kas yra „jie“? Visi mes esame kolektyviniai Vakarai, visi esame vienoje valtyje. Nesvarbu, ar tai būtų parama Ukrainos gynybai, ar pagalba kitoms mūsų esminėms sąjungininkėms tuo metu, kai joms jos labiausiai reikia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tas pats buvo sakoma ir apie Irako karą. Beje, Lietuva taip pat buvo operacijos „Irako laisvė“ dalis. Kaip tik tada vienas iš tuometinių Prancūzijos prezidentų mums pasakė: „Geriau būtumėte patylėję.“ Nepatylėjome, ir tai reikšmingai prisidėjo prie NATO durų atvėrimo mums.

Ar nesusidaro įspūdis, kad dabar Europa turi pagrindo „atsilyginti“ D. Trumpui?

Europa turi pagrindo bent iš dalies būti nepatenkinta – ar net labai nepatenkinta – dėl tono ir nesikonsultavimo. Būtų atsakinga tikėtis, kad sąjungininkai tarpusavyje konsultuosis dėl tokių esminių dalykų kaip karo veiksmų pradžia.

REKLAMA

Tačiau reikia pripažinti, kad jei visi padėtų tiek, kiek Jungtinės Valstijos, Ukraina būtų gerokai stipresnėje pozicijoje. Tai susiję ir su pajėgumais, apie kuriuos mažiau kalbama: strategine žvalgyba ir kitais ištekliais, kurių be JAV niekas kitas negalėtų suteikti.

Kritinis lūžio taškas – nepasiektas

Ar neatrodo, kad kolektyviniai Vakarai – tiek per NATO prizmę, tiek plačiau – byra?

REKLAMA

Tikiuosi, kad dar ne. Kiek prisimenu Aljansą ir kitus Vakarų formatus, įtampos visada būdavo: jos sustiprėdavo, susilpnėdavo, bet galų gale sistema nesubyrėdavo. Kol kas nematau kokybinio lūžio, kuris reikštų, kad turėtume rimtai svarstyti apie gyvenimą po Vakarų.

Prancūzija yra sėkmingai sugrįžusi į NATO struktūras. Kaip matome, NATO vis dar traukia – prie jo prisijungė ir Švedija bei Suomija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip manote, ar Lietuva turėtų siųsti karių ir technikos į karo zoną?

Nesu tikras dėl karių ir karinės technikos siuntimo. Tai jau karinio vertinimo klausimas – ar turime reikiamus pajėgumus. Neabejoju, kad sąjungininkai, jei matys, jog tokių turime, tai aiškiai įvardys.

Jei turime tokių pajėgumų ir jei sąjungininkai – ypač didieji – prašytų, manau, kad taip. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir politinis signalas: kad būsime su savo sąjungininkais, kaip buvome nuo Irako karo laikų.

REKLAMA

Ar mūsų turimi išminavimo laivai teoriškai galėtų nuplaukti ten, kur jų reikėtų?

Kur reikėtų, veikiausiai nuplauktų. Tačiau svarbu, ar jie ten atsidurtų laiku.

Dažnai teigiama, kad Amerika jau įklimpo Irane ir kad šis karas neturi gerų sprendimų – bent jau Amerikai. Ar sutinkate su tuo?

Pirmiausia reikėtų žinoti, ar Amerikos ir Izraelio tikslai yra visiškai identiški. Antra, JAV tikslai formuluojami gana lanksčiai, todėl visada išlieka galimybė pasitraukti neprarandant veido – tai NATO koncepcijose vadinama „exit strategy“ (pasitraukimo strategija – liet.).

Todėl nemanau, kad šiuo metu situacija yra tokia, iš kurios nebūtų įmanoma rasti elegantiškos pasitraukimo strategijos.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų