Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Aivis Ronis dėl Europos Sąjungos(ES) specialiųjų atstovų ateities bendru laišku kreipėsi į ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketriną Ešton (Catherine Ashton).
Laišku išreiškiama Lietuvos ir Latvijos pozicija dėl vyriausiosios įgaliotinės siūlymų, susijusių su ES specialiųjų atstovų veiklos pertvarka.
Dviejų Baltijos šalių diplomatijos vadovai pritaria, kad šiuo metu kuriama Europos išorės veiksmų tarnyba turi būti viena institucija, ir kartu pabrėžia, kad ES specialieji atstovai - veiksminga ir pasiteisinusi ES diplomatijos priemonė, todėl Lietuva ir Latvija palaiko siekį jų veiklą padaryti efektyvesnę ir nuoseklesnę.
Pasak A. Ažubalio ir A. Ronio, siekiant, kad ES veiksmai trečiosiose šalyse būtų bendri, specialieji atstovai turi veikti kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba ir būti šios tarnybos dalimi.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrų teigimu, ES specialieji atstovai yra svarbus ES dėmesio tam tikrai šaliai ar problemai rodiklis, todėl ES specialieji atstovai turi būti išlaikyti platesniems regioniniams ar konfliktų klausimams.
ES specialieji atstovai - tai ES Tarybos paskirti atstovai tam tikram regionui arba tam tikroms problemoms spręsti. Šiuo metu dirba ES specialieji atstovai Afganistanui, Afrikos Sąjungai, Artimųjų Rytų taikos procesui, Bosnijai ir Hercegovinai, Vidurinei Azijai, Afrikos Didžiųjų Ežerų regionui, Kosovui, krizei Gruzijoje, Makedonijai, Pietų Kaukazui, Moldovai ir Sudanui.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES specialiuosius atstovus reikia integruoti į kuriamos Europos išorės veiksmų tarnybos veiklą, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
