Rugsėjo 9 d. Švenčionių rajone įsikūrusioje Labanoro regioninio parko direkcijoje įvyko antrasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo ir miškų ūkio sektoriuje veikiančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimo komiteto posėdis.

Susitikime, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, kiti atsakingi ministerijos pareigūnai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, miškų sektorių atstovaujantys specialistai, intensyviai diskutuota apie paramos miškų sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įsisavinimo eigą, administravimo problemas, teikti nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų pasiūlymai dėl KPP pakeitimų, susijusių su šiuo sektoriumi, aptartos aktualiausios miškų savininkų problemos, biomasės šilumos ir elektros gamybai didinimo galimybės.

Numatyta 11 priemonių miškų sektoriaus plėtrai užtikrinti

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, pristačiusi paramos miškų sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. įsisavinimo eigą, visų pirma aptarė šiam sektoriui skirtą paramą 2004–2006 metų laikotarpiu – pagal Kaimo plėtros plano 2004–2006 m. priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ skirta 92 mln. 507 tūkst. Lt (apželdinta apie 500 ha žemės ūkio paskirties žemės), o pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Miškų ūkio plėtra“ – 22 mln. 685 tūkst. Lt. Pagal pastarąją priemonę buvo remiamos investicijos, skirtos miškų ekonominei, ekologinei ir socialinei vertei padidinti (išmokėta 1,213 mln. Lt), stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimui ir prevencijai (7,967 mln. Lt), investicijos, skirtos miško kirtimui, medienos ruošai gerinti ir racionalizuoti – populiariausia veiklos sritis, pagal kurią išmokėta daugiausiai lėšų – 9,512 mln. Lt, sulaukta 35 paraiškų. Mažiausio dėmesio susilaukė „Ne žemės ūkio paskirtis žemės apželdinimo mišku“ veiklos sritis – gautos tik 2 paraiškos bei išmokėta 0,007 mln. Lt paramos.

REKLAMA

„2007–2013 m. laikotarpiu numatyta dar didesnė parama miškų sektoriui – 254,3 mln. eurų ir, vietoj anksčiau buvusių 2, net 11 miškų sektoriaus priemonių, susijusių su konsultavimu ir mokymu, kompensacinėmis išmokomis, investiciniais projektais“, – akcentavo J. Stakėnienė. Parama bus teikiama pagal tris KPP kryptis, susijusias su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimu, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimu, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimu. Šiose kryptyse numatytos tokios priemonės, kaip „Miškų ekonominės veiklos didinimas“, „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir kt.

Pirmieji 2007–2008 m. paraiškų teikimo rezultatai parodė, kad tarp investuojančiųjų į miškus populiariausios yra kelios priemonės: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – surinktos 192 paraiškos 805,71 ha apželdinti, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – 165 paraiškos 1577,37 ha apželdinti, bei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ – gautos 45 paraiškos bei skirta apie 20 mln. litų paramos. Dar kelių paraiškų šaukimai numatyti artimiausiu metu: „Miškų ekonominės veiklos didinimo“ – nuo 2008 m. spalio 20 iki gruodžio 12 bei „Pirmo (ne) žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ – nuo rugsėjo 29 d. iki gruodžio 31 d.

ŽŪM buvo pateikti ir Lietuvos miško savininkų asociacijos siūlymai keisti su šiuo sektoriumi susijusias tam tikras KPP nuostatas – pirmiausia miškų savininkų asociacijos iniciatyva pasiūlymai buvo pateikti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo ir miškų ūkio sektoriuje veikiančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimo komitetui, kuris, labiau kaip patariamasis organas, buvo įkurtas šių metų liepos 2 d. siekiant užtikrinti miškų sektoriui skiriamos paramos įsisavinimo veiksmingumą. Gavus šio komiteto pritarimą, esminiai pasiūlymai toliau buvo pateikti ŽŪM: šalia jau esančių priemonių siūloma kurti dar vieną „Bendradarbiavimo kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystes sektoriuje“ priemonę, pagalvoti apie naujus išmokų dydžius (svarbu nepamiršti, kad lėšos gali būti perskirstomos tik tos pačios priemonės ribose), atsisakyti perteklinių dokumentų (pvz. miškotvarkos projektų) bei išplėsti pareiškėjų galimybes gauti paramą.

REKLAMA

Aktualiausios privačių miškų savininkų problemos

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis išdėstė opiausias miškų savininkų problemas bei dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse aktualijas. Pasak jo, Konstitucija įtvirtina teisę disponuoti privačia nuosavybe, tačiau per pastarąjį dešimtmetį saugomų teritorijų, miškų, medžioklės, teritorinių planavimų įstatymai apribojo šią teisę. Pastaruoju metu kyla daug problemų, susijusių su valdų atsidalijimu bendraturčiams, privažiavimo keliais, valdos naudojimu ne tik medienai, bet ir kitiems savininko tikslams, pvz. miško namelio pastatymui ir pan. Miškų savininkus neramina ir priemonės privataus miškų ūkio konkurencingumui rinkoje didinti. Kaip teigė asociacijos pirmininkas, spręsti besiformuojančio smulkaus privataus miškų ūkio problemas būtina įjungiant privačius miško savininkus į kooperacijos ir žemės ūkio bei kaimo plėtros programas, skatinant specializuotų privačių miškų savininkų ūkių bei jų kooperatyvų kūrimąsi ir veiklą. Kooperacijos procesas juda nepakankamai greitai, kadangi miško savininkų kooperatyvams iki šiol nebuvo sudarytos teisinės prielaidos ir sąlygos įsijungti į valstybės programas kooperacijai remti. A. Gaižutis paminėjo ir profesinės kompetencijos konsultavimo bei švietimo sistemos vystymo problemą. Anot Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko, savininkai, po 50 metų susigražinę tėvų žemę, ne visi yra miškininkai. Paskata ir nuostatos kiekvieną savininką padaryti kvalifikuotu miškininku kelia klausimą – ar to išties reikia? Nors miško savininkams mokymus rengia miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, žemės ūkio mokyklos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos miško savininkų asociacija, Privačių miškų plėtros centras, tačiau jų veikla ir toliau nenuosekli, nėra pastoviai vykdoma. Asociacija siūlo skirti finansavimą specialistų nuolatiniams mokymams užtikrinti, specializuotai miškų savininkų konsultavimo sistemai sukurti. A. Gaižutis pabrėžė, kad kol kas nėra aiškaus modelio, kaip turėtų būti valdomas privatus miškų ūkis Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad turi būti adekvatus privačių miško savininkų atstovavimas tiek savivaldos, tiek valstybės lygmenyje, bei patikino, kad ŽŪM skiria deramą dėmesį šio sektoriaus problemoms spręsti. „Jūsų požiūris yra tik pozityvus, tikimės kad netrukus, apžvelgus kitų ES šalių patirtį, bus priimti atitinkami sprendimai miškų sektoriaus efektyvumui užtikrinti“,– akcentavo asociacijos pirmininkas, kalbėdamas apie ŽŪM indėlį sprendžiant privačių miškų savininkų, kurių yra 232 tūkst., problemas.

REKLAMA

Ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pritarė daugeliui išsakytų pasiūlymų. „Pritariu, kad miškų sektoriui būtinas decentralizuotas paramos administravimo modelis, kuris taikomas net 7 KPP priemonėms, o taip pat ir tiesioginėms išmokoms. Tam būtina išnaudoti ir vietinių, jau esamų struktūrų potencialą“, – teigė prof. Kazimiera Prunskienė. Ministrė pritarė ir kooperacijos svarbai bei pabrėžė, kad miškų savininkų kooperatyvai yra prilyginami žemdirbių kooperatyvams. „Darysime viską, kas yra mūsų ministerijos kompetencijos ribose, kad privačių miškų ūkis taptų kuo efektyvesnis, o skiriama parama būtų kuo racionaliau panaudojama“,– akcentavo žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų