Dalis ekonomistų sako, kad imtis mokestinių sprendimų, siekiant sumažinti degalų kainas, politikai nesiryžta ne be reikalo.
Be to, analitikai taip pat paaiškina, kodėl dalis dabar siūlomų sprendimų, siekiant išspręsti degalų kainų didėjimo problemą, tikėtina, padėtų tik trumpam.
Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistai – Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Turbūt ne vienas vairuotojas, pildamas degalus, nusišluosto ašarą. Vis dėlto, gerbiamas Andriau, pasigirdo Europos mastu, kad bus atlaisvinamos ir tos naftos atsargos.
Kiek tai gali padaryti, jūsų vertinimu, įtakos pačiai rinkai? Ar vis dėlto tai bus minimali šiuo atveju įtaka ar gal apskritai jos nebus?
A. Jaržemskis. Šiuo klausimu gal turiu tokią truputėlį nepopuliarią nuomonę, gal dažnai nediskutuojamą. Įtaka bus, ji bus nežymi.
Jeigu nesispręs Hormūzo ir tų susprogdintų dyzelino, benzino gamybos pajėgumų, energetinių resursų perdavimo reikalai, tai kainos greičiausiai dar didės. Nenustebsime, kad ir 3 eurai gali būti, gali ir 4 eurai.
Dabar tas nepopuliarusis dalykas yra tai, kad jeigu pažiūrėsime į paskutinius 10–15 metų, ką mes girdime? Girdime apie tai, kad reikia eiti žaliuoju kursu, atsisakyti automobilių, pirkti elektromobilius, atsisakyti iškastinio kuro.
Tai, kas dabar vyksta, labai paskatina šią politinę kryptį. Ir manau, kad bet kuris premjeras iš tikrųjų netgi džiaugiasi tuo palankiu vėju, nes tas išorinis veiksnys lemia politikos įgyvendinimo galimybę.
Ir kitas dar yra dalykas. Supraskite, jeigu benzino ar dyzelino litras kainuoja be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) eurą, tai PVM yra 21 centas. Jeigu benzino litras kainuoja 2 eurus, PVM jau yra 42 centai, o jeigu 3 eurus – jau 63 centai.
Tai kuris premjeras neplos katutėmis, kai didėja kainos? Nes didėja PVM, surenkamas valstybės, ir taip valstybė gali užkamšyti tas skyles, kurios šiandien tikrai braška?
Reikia pinigų gynybai, reikia pinigų atlyginimams viešajam sektoriui, mokytojams, gydytojams. Ir PVM yra pagrindinis pajamų šaltinis valstybės biudžete. Tai šioje vietoje tikrai, net nežiūrėdamas partiškumo, sakau – bet kuris premjeras yra laimingas dėl didėjančių kainų.
Kaip jūs vertinate – padarys įtaką rinkai naftos rezervų atlaisvinimas?
T. Karpavičius. Iš dalies taip. Mano spėjimu, tas rezervų atlaisvinimas turbūt galėtų trumpalaikėje perspektyvoje kainas sumažinti 10–20 centų už litrą.
Bet vėlgi turime suprasti, kad tai sprendžia tik 2 problemas. Tai pirmiausia numuša tą pikinę, maksimalią kainą, kažkokiam trumpam laikui ir šiek tiek leidžia išlošti laiko. Ir tai iš esmės yra kažkokie nuskausminamieji, bet nėra gydymas.
Jeigu toliau problemos su Hormuzo sąsiauriu ir geopolitinė situacija bus tokios pačios, tai, kaip ir Andrius sako, ta kaina ir 4 eurus iš esmės gali pasiekti. Dėl politikų – taip, jie gal to neafišuoja, bet turbūt giliai kažkur galvoja panašiai, nes vėlgi iš PVM daugiausia mokesčių yra surenkama.
Nuskambėjo ir keletas skirtingų pasiūlymų. Vėlgi iš prezidentūros sklinda žinia, kad galbūt nustatykime kainų lubas, ir tai galėtų tam tikra prasme išspręsti tą kainų didėjimą. Šiuo atveju ministras Lukas Savickas užsiminė apie tai, kad galbūt reikėtų kažkokios aiškios platformos, kur žmonės, vairuotojai, galėtų matyti visą informaciją apie degalų kainas realiuoju laiku.
Kiek tai yra vėlgi tikslingas žingsnis, jūsų vertinimu, ar vis dėlto šiek tiek prasilenkiama su ta logika?
T. Karpavičius. Turbūt nesu didelis šalininkas kainų lubų nustatymo, nes vėlgi tai šiek tiek prieštarauja laisvos rinkos supratimui. Jeigu sistema ir būtų kuriama, tai ji turėtų būti labai kompleksinė, gili ir apimanti visus indikatorius ir aplinkybes. O tokią sukurti reikia daug laiko, daug ekspertų ir specialistų.
Mes, kaip ir visada, laiko neturime ir bandome labai paviršutiniškai ir greitai kažką išspręsti, ką po to būtų galima įdėti į žiniasklaidos antraštes. Tai vėlgi problemos neišsprendžia. Toliau, kas nustato tas ribas, kaip jos bus kontroliuojamos? Tai vėlgi čia yra turbūt daugiau klaustukų negu realios problemos sprendimo.
Gerbiamas Andriau, jūsų nuomone, šiuo klausimu yra išeitis šioje problemoje, jeigu galima taip pasakyti, ar vis dėlto tos idėjos – tiesiog idėjos?
A. Jaržemskis. Kainų lubos kaip reiškinys – jis gali turėti labai nedidelį ir trumpalaikį poveikį, nebent iš tikrųjų yra to verslo godumo lemti viršpelniai ir antpelniai, vadinkite jūs, kaip norite, nors tokio termino ekonomikoje turbūt nerasite.
Pas mane yra užsilikusi labai sena spyna nuo sovietmečio, ant kurios įkalta yra „2 rubliai 40 kapeikų“.
Aš visą laiką net studentams parodau, sakau: „Žiūrėkite, būdavo ir tokios situacijos ekonomikoje, kad įmušdavo kainą – valstybė nustatydavo kainą ir ji būdavo užrakinta.“ Prie ko tai privedė?
Privedė prie to, kad jeigu verslui neapsimoka pardavinėti už tas nustatytas kainos lubas, tai verslas tiesiog negamins, nepardavinės. Kas nutiks? Deficitas.
Jeigu atsiranda deficitas, turbūt irgi žinome, kuo tai baigiasi. Atsiranda šešėlinės rinkos ir visi kiti iš to išeinantys dalykai. Tai jeigu valstybė vis dėlto eina planinės ekonomikos link, tai aš labai nebūčiau laimingas.
Visą naujienų portalo tv3.lt laidą „Dienos pjūvis“ kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
