Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) vyresnysis ekspertas Giedrimas Jeglinskas sako, kad Lietuvoje gebama identifikuoti kylančias grėsmes, tačiau politinių lyderių komunikacijoje, jo vertinimu, trūksta aiškesnio paaiškinimo, kaip valstybė yra pasirengusi jas atremti.
„Pagrindinė užduotis mūsų politinių lyderių dabar yra užtikrinti, kad piliečiai labai aiškiai žino, kur mes esame, ne tiktai kokia yra situacija, bet kaip mes sugebame atremti tas grėsmes, kaip sugebame užkardyti. Kad iš tikrųjų piliečių pasitikėjimas valstybe nuolat augtų“, – Eltai sakė G. Jeglinskas.
Pasak jo, visuomenei reikėtų daugiau kalbėti apie jau turimus valstybės ir NATO pajėgumus, įsigytas sistemas bei institucijų pasirengimą reaguoti. G. Jeglinsko vertinimu, viešojoje erdvėje kartais pasimeta ir žinutės apie NATO pasirengimą bei sąjungininkų buvimą regione.
„NATO veikia, amerikiečiai vis dar čia, NATO lyderystė yra amerikiečių rankose, tie gynybos planai – viskas yra vykdoma, NATO toliau stiprėja. (...) Kartais tos pozityvios žinutės nėra pateikiamos, jos galbūt pasislepia tokio negatyvumo bangoje“, – sakė jis.
N. Maliukevičius: informacijos trūkumas palieka erdvės gandams
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad valstybės vadovų siunčiamos žinutės skirtos ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir Kremliui – parodant, kad jo veiksmai yra stebimi.
„Visų pirma, oponentas, tai yra Kremlius, yra informuojamas, kad jo veiksmai yra stebimi, matomi ir tokiomis žinutėmis yra siekiama atgrasinti nuo įvairių potencialių neapgalvotų veiksmų ir avantiūrų“, – Eltai sakė N. Maliukevičius.
Vis dėlto, pasak eksperto, visuomenei taip pat turi būti aišku, kaip elgtis galimos krizės atveju. Todėl valstybės institucijoms tenka ieškoti balanso tarp pakankamo informavimo ir bereikalingo nerimo kėlimo.
„Kai tokios informacijos yra daug ir visur, gali būti tai interpretuojama kaip savotiška nerimo ir panikos sklaida. Kai informacijos yra per mažai – taip, atitinkamai yra ta rizika, kad tą informacinę erdvę, vakuumą užvaldys nebūtinai Kremliaus žinutės, bet apskritai įvairios interpretacijos, gandai ir panašiai“, – aiškino N. Maliukevičius.
Todėl, anot jo, komunikacija turėtų būti savalaikė ir aiškiai nurodyti, ko galimos krizės atveju tikimasi iš gyventojų.
T. Janeliūnas: svarbu parodyti, kad situacija kontroliuojama
VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas taip pat pabrėžia, kad valstybės vadovams tenka dvejopa užduotis – perspėti apie saugumo rizikas ir kartu parodyti, jog institucijos yra pasirengusios į jas reaguoti.
„Visų pirma stengiantis nuraminti, parodant, kad kariuomenė, kitos institucijos yra pajėgios užtikrinti tiek situacijos vertinimą, tiek ir reagavimą į tai. Ir kartu nebandyti kaip nors pernelyg užglaistyti tos sudėtingos situacijos, paliekant gana aiškų perspėjimą“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Jo vertinimu, Lietuvos vadovų komunikacija šiuo požiūriu iš esmės nesiskiria nuo kitų regiono valstybių vadovų siunčiamų perspėjimų, nors gali skirtis jų retorikos forma.
„Mūsų vadovai daro faktiškai tą patį, ką ir Lenkijos ar kitų šalių valdžios atstovai. Tiesiog retorikos formos galbūt skiriasi, bet vienaip ar kitaip informacija iš esmės yra tokia pati. Tie perspėjimai irgi yra ganėtinai panašūs“, – teigė profesorius.
T. Janeliūnas taip pat pažymi, kad tokia komunikacija gali paskatinti gyventojus pasirūpinti savo pasirengimu – apgalvoti šeimos saugumą, turėti būtinųjų atsargų ir alternatyvius veiksmų scenarijus.
Europos lyderiai perspėja apie galimas provokacijas
ELTA primena, kad pastaruoju metu apie galimų Rusijos provokacijų grėsmę viešai kalbėjo kelių Europos valstybių vadovai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra perspėjęs apie galimus hibridinius veiksmus prieš Ukrainą remiančias valstybes bei raginęs visuomenę būti pasirengusią įvairiems scenarijams.
Tuo metu NATO nėra paskelbusi, kad Rusijos karinis puolimas prieš Aljanso valstybę būtų neišvengiamas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
