D. Grybauskaitė antradienį dalyvavo Vilniaus universiteto konferencijoje „Europos atsakas. Kas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“. Kartu su ja apie atsaką diskutavo buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves ir kadenciją paskutines dienas einantis Latvijos prezidentas Egils Levits.
„Mums nepavyko atgrasinti Rusijos apskritai, mums nepavyko atgrasinti jos nuo karo pradėjimo, mums nesiseka paaiškinti visuomenei ir patiems sau, ką reikia atlikti, mes susikertame ginkluodami (Ukrainą) ir atsakydami į šį karą. Kadangi mums, Baltijos regione, ant sienos, šis karas yra tiesiogiai emociškai susijęs su mumis, mes priėmėme šį karą kaip karą prieš mus. Kodėl mes taip atvirai priėmėme ukrainiečius savo namuose, kodėl mes taip atsidavę padedame Ukrainai? Bet mes daug ką darėme jau po Krymo okupacijos“,- teigia D. Grybauskaitė.
Rusija Krymą okupavo ir aneksavo 2014 m., bet tuo metu Vakarai rimtai nesureagavo į šį agresyvų tarptautinės teisės pažeidimą: neapginklavo Ukrainos, nepasiūlė rimto atgrasymo.
„Mes su kolega T.H. Ilvesu labai agresyviai kalbėjome prieš Rusijos okupaciją Kryme, bet iš mūsų juokėsi, mus kritikavo, mes buvome neišgirsti. Dabar kai susitinkame lyderius, ypatingai buvusius lyderius, dabar jie skundžiasi ir sako: taip, jūs buvote teisūs. Mes buvome teisūs apie praeitį. Tai kodėl mūsų iš esmės nesiklauso apie šiandienos situaciją? Apie rytojų? Kas vyksta ir kas dar įvyks ir vėl. Mūsų gal ir išklauso, bet neišgirsta“, - apgailestavo D. Grybauskaitė.
Pasak buvusio prezidentės, toks požiūris lemia, kad mes nesugebame tinkamai paremti Ukrainos ginkluote arba net ir kariais, jeigu tai būtų būtina. D. Grybauskaitė sako, šiuo metu Vakaruose bandoma vaizduoti, esą karas vyksta kažkur toli ir mes nesusiduriame su juo tiesiogiai. Pasak politikės, Vakarai ir Rusija gyvena ne tik skirtingose civilizacijose, bet ir skirtingose laiko dimensijose. Vakarai vis dar gyvena taikų gyvenimą ir šiek tiek remia Ukrainą, o Rusija gyvena karu, visa populiacija, visa ekonomika tam pajungta, šalis jaučiasi kariaujanti su visais Vakarais.
„Mūsų mentališkai, politiškai ir fiziškai dar nesame tame taške“, - teigia D. Grybauskaitė.
„Sprendimai, kurie priimami šiandien ir dėl kurių deramasi NATO vadovų susitikimui, jau dabar nepakankami dar prieš priimant sprendimą dėl jų. Jeigu pažiūrėtume tiesiai ir tiksliai į detales, mes matome, kad kalbama apie Madrido vadovų susitikimo sprendimą įgyvendinimą, o ne apie kažką naujo. Kažkokios mažos įgyvendinamosios detalės. Gražūs žodžiai deklaracijose. Bet ar Ukraina bus priimta, pakviesta? Tikriausiai bus pasitelktas gražus žodynas ir sudėtinga diplomatinė kalba, kad kiekvienas galėtų pasiimti tai, kas jam svarbu, ir galėtų paaiškinti namuose. Bet atviro, tikro pakvietimo nebus. Tokia mano prognozė. Ir tai vėl bus klaida, mes vėl nesugebėsime atgrasinti Rusijos“, - apgailestavo politikė.
Buvusi Lietuvos prezidentė teigia, kad argumentai, jog vyksta karas ir dėl to Ukraina negali būti pakviesta jungtis prie NATO, absoliučiai neveikia, nes kai Vakarų Vokietija tapo NATO nare, jos dalis – Rytai – buvo sovietų žinioje. Jos teigimu, čia svarbiausia yra politinė valia ir suvokimas, kad Ukrainos saugumas – tai mūsų saugumas, NATO saugumas. D. Grybauskaitė mano, kad be Ukrainos, kaip saugumo zonos buferio, mes niekada nebūsime saugūs.
„Realybėje mums labiau reikia Ukrainos nei to reikia pačiai Ukrainai. Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra stipriausia kariuomenė Europoje, labiausiai pasišventusi kariuomenė Europoje, geriausiai ginkluota kariuomenė Europoje. Jokia kita šalis Europoje neturi tokios kariuomenės, kuri geba kovoti kovos lauke tikrame kare, kaip kad Ukrainos kariuomenė. Turint visa tai omenyje mes turime turėti politinės valios vien dėl savo saugumo“, - aiškino D. Grybauskaitė.
Politikė teigia šiuo metu daug keliaujanti ir dalyvaujanti įvairiose konferencijose bei patirianti, kad kuo toliau nuo rytinės NATO sienos, tuo reikia daugiau paaiškinimų, tuo daugiau nesusipratimų, tuo labiau norima gyventi taikų gyvenimą ir nesukti sau galvos apie karą.
„Bet Vladimiras Putinas daro viską, kad karas įsivyrautų mūsų mintyse, jis nepaleis mūsų nuo kabliuko. Nebent mes sugebėsime jį nustumti, su visa jėga, kurią NATO turi“, - mano kadenciją baigusi politikė.
D. Grybauskaitė priminė NATO susimovimą Afganistane, kai JAV nusprendė trauktis iš šios šalies ir nesugebėjo to padaryti nuosekliai bei saugiai. Pasitraukimas buvo chaotiškas, Afganistano pajėgos visiškai nesipriešino Talibanui, o NATO šalys beprotišku greičiu stengėsi išgelbėti Aljansui padėjusius žmones, kuriems grėsė mirtis. Tai savo ruožtu galėjo suveikti kaip paskatinimas V. Putinui veikti prieš Vakarus.
D. Grybauskaitė buvo toji, kuri prieš aštuonerius metus pavadino Rusiją teroristine valstybe. Tai buvo labai griežtas pareiškimas to meto sąlygomis, nes Vakaruose vis dar tvyrojo mąstysena, jog su Maskva galima bendradarbiauti.
Politikė sako, kad dabar ji dažnai giriama už šitą epitetą Rusijai, bet giriantieji vis tiek nesupranta, kas vyksta šiuo metu ir kas vyks ateityje. D. Grybauskaitės vertinimu, tai labai liūdna, nes parodo, jog negebame mokytis. Buvusi prezidentė netgi su liūdesiu konstatavo, kad V. Putinas nuolat moko Vakarus parodydamas klaidas ir silpnybes.
D. Grybauskaitė ragino neturėti iliuzijų dėl Rusijos demokratėjimo, nes didžiuma šios šalies visuomenės yra persiėmusi imperialistine ideologija, su panieka žvelgia į mažesnes valstybes.
