Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos.

REKLAMA

Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, tai natūralu, nes žmonės, nepritariantys agresorių politikai, ieško, kitos šalies, kurioje galėtų gyventi.

Seimo pirmininkė svarstė, kad tokia situacija nėra nei gera, nei bloga.

„Šiandien Lietuvos prioritetas yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, tai ir darome. Vertinant žmones, kurie nori opersikelti iš Rusijos, Baltarusijos, natūralu, kad turi būti vertinama ir saugumo aspektu. Bet tendencija, kad V. Putino ar A. Lukašenkos politikai nepritariantys žmonės išvažiuoja, taip pat akivaizdi“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Portalas tv3.lt primena, kad vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Baltarusijos vaidmuo kare taip pat akivaizdus – Ukrianos apšaudymai vyksta ir iš Baltarusijos teritorijos.

REKLAMA

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas kviečiame sekti tv3.lt.

Šimonytė: Kremliaus pažadais dėl pajėgų atitraukimo patikėsime pamatę tai praktiškai

Kremliaus pažadais apie esą planuojamą pajėgų atitraukimą iš kai kurių Ukrainos regionų bus galima patikėti tik tada, jeigu jie virs realiais darbais, iki tol svarbu nemažinti spaudimo karo nusikaltimus vykdančiam režimui, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Taip ji ketvirtadienį kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen (Mete Frederiksen).

„Rusijos vykdomi karo nusikaltimai, kuriuos taip pat aptarėme, ir tas melas, kuris sklinda iš šios šalies aukščiausių pareigūnų, civilizuotam pasauliui, kuriam neabejotinai priklauso ir Lietuva, ir Danija, yra sunkiai suvokiami, – sakė I. Šimonytė. – Todėl labai sunku patikėti tais pažadais, kuriuos Kremlius dabar dalina apie savo pajėgų atitraukimą ir apie kokį nors nuoširdų norą derėtis.“

REKLAMA
REKLAMA

„Todėl kalbėjome šiandien ir manau, kad tokios pozicijos turbūt laikysis dauguma šalių, kad visa tai bus galima vertinti tik pagal darbus, o tikrai ne pagal žodžius“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.

Jos teigimu, svarbu nepasiduoti nuoširdžiam norui matyti situacijos gerėjimą ir nenustoti žvelgti į situaciją realistiškai – ne mažinti spaudimą, o jį didinti.

Anksčiau šią savaitę Maskvos pareigūnai pareiškė, kad po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.

Ukrainos ir JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius Rusijos pareiškimus. Manoma, kad gali būti tiesiog vykdomas pajėgų pergrupavimas.

Ragina plėsti sankcijas

I. Šimonytė priminė, jog Europos vadovų taryba yra sutarusi imtis veiksmų „užtaisyti sankcijų skyles ir apėjimus“ bei pabrėžė, jog labai svarbu šia kryptimi dirbti ir toliau.

Pasak jos, sankcijos duoda rezultatų, ką įrodo Kremliaus propagandos pastangos skleisti Vakaruose naratyvą, jog eiliniai žmonės neturėtų kentėti dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimų.

REKLAMA
REKLAMA

„Akivaizdu, kad Kremliaus propaganda imasi įvairių veiksmų, jog įtikintų Vakarų valstybes atsisakyti sankcijų, galbūt jas laikinai pristabdyti ir jau jokiu būdu negriežtinti“, – teigė I. Šimonytė.

„Manau, kad privalome būti nuoseklūs ir kantrūs ir toliau spaudimą stiprinti“, – pridūrė ji.

Jai antrino ir M. Frederiksen, akcentuodama būtinybę įvesti „kaip įmanoma griežtesnes sankcijas“ Rusijai, tačiau nedetalizavo, kokios jos galėtų būti.

„Nesileisiu į platesnes diskusijas apie sankcijas, kol dėl jų nėra apsispręsta, – sakė politikė. – Mes tikimės daugiau sankcijų ir iš savo pusės esame pasiruošę daryti daugiau.“

Savo ruožtu Lietuvos ministrė pirmininkė teigė, kad ES galėtų iš tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT pašalinti daugiau Rusijos bankų, atsisakyti energijos išteklių importo.

„Tik nedidelė dalis bankinės sistemos šiuo metu yra atjungta nuo SWIFT'o. Tarp didelių bankų Rusijos iš esmės ten gal yra vienas. (...) Tokią sankciją yra galimybė plėsti ir toliau, o kitas toks, turbūt, labai akivaizdus klausimas diskusijos, nors jos ir nėra lengvos, tai, kas dabar maitina Rusijos karo mašiną – energetiniai ištekliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, taip pat dalis bankų nėra pašalinta iš SWIFT, nes per juos atsiskaitoma už minėtus išteklius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų