mette frederiksen

 Į Ukrainos parlamentą trečiadienį kreipėsi Kyjive besilankanti Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, anksčiau pažadėjusi ukrainiečiams suteikti 19 naikintuvų F-16. „Ačiū už F-16“, – praėjusį mėnesį jai paskelbus apie dovaną socialiniuose tinkluose parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, žurnalisto paklaustas, ar Ukraina sutiktų atiduoti savo užimtas teritorijas mainais į narystę NATO, pareiškė, kad vietoj to šalis atiduotų Rusijos Belgorodo sritį. Sekmadienį V. Zelenskis viešėjo Danijoje, kur kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen surengė spaudos konferenciją. Jos metu Ukrainos lyderis sulaukė žurnalisto klausimo, ar Ukraina nesvarsto okupuotų šalies teritorijų mainyti į narystę NATO.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.

Danijos kairiojo sparno blokas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, per rinkimus užsitikrinęs vienos vietos persvarą parlamente, trečiadienį kreipėsi į centristus dėl bendradarbiavimo.   Antradienį vakare skaičiuojant balsus atrodė, kad M. Frederiksen penkių partijų „raudonasis“ blokas praras savo daugumą parlamente, tačiau įskaičiavus paskutinius balsus paaiškėjo, kad kairieji šiaip ne taip užsitikrino 87 reikiamas vietas Danijos pagrindinėje teritorijos dalyje.

Danijoje antradienį vyksta įtempti parlamento rinkimai, kuriuose dabartinės ministrės pirmininkės Mette Frederiksen išlikimas valdžioje kraštutinių dešiniųjų akivaizdoje priklausys nuo naujos centristų partijos. Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 iki 20 val. vietos (9–21 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų šių rinkimų, kuriuos išprovokavo „audinių krizė“, rezultatų tikimasi sulaukti vėlyvą antradienio vakarą.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, po susitikimo su Danijos premjere Mette Frederiksen, skatino visas Europoje esančias NATO valstybes didinti gynybos biudžetus. G. Nausėda tikino, kad būtina atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, nes iš šių Europos perkamų išteklių gaunamų lėšų Kremlius ir finansuoja agresiją prieš Ukrainą. G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis saugumo aplinkybėmis partnerių ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojama.

Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, teigė, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.

Danijos vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą pasiekti, kad visi skrydžiai šalies viduje būtų „žali“, šeštadienį pranešė šalies vyriausybės vadovė Mette Frederiksen (Metė Feredirksen). „Ar tai bus sunku? Taip. Ar tai gali būti padaryta? Manau, kad taip. Jau einame šiuo keliu. Talentingi tyrėjai ir verslai ieško sprendimo būdų“, – pirmąją Naujųjų metų dieną kreipdamasi į šalies gyventojus sakė ji. „Jeigu mums pavyks, tai bus žaliasis proveržis. Ne tik Danijai, bet visam pasauliui.