Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lenkija sulaikė šnipą – šnipinėjo ir Lietuvoje
Lenkijos Vidaus saugumo agentūra skelbia, kad prieš 2 savaites sulaikė Baltarusijos pilietį Pavelą T., kuris įtariamas dirbęs baltarusių KGB.
Lenkai praneša, kad nuo 2024-ųjų birželio baltarusis šnipinėjo Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Jis rinko informaciją apie strateginius objektus. Nors lenkai pažymi, kad šiame tyrime bendradarbiauja su Vokietijos ir Lietuvos saugumo tarnybomis, tačiau ką konkrečiai baltarusis šnipinėjo – nepraneša.
Šis sulaikymas jau eilinis įrodymas, kad Rusija kartu su Aliaksandro Lukašenkos režimu vykdo veiklą, nukreiptą, pirmiausia, prieš mūsų regioną. Ir lenkai tą puikiai supranta. Skirdami gynybai beveik 5 procentus BVP, jie išsikėlė tikslą turėti stipriausią sausumos kariuomenę Europoje.
Lenkija pareiškė norą turėti branduolinį ginklą
Ambicijos vien sausumos pajėgomis neapsiriboja – Lenkijos prezidentas K. Nawrockis garsiai pareiškė, kad lenkams reikėtų turėti net branduolinį ginklą.
„Kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“, – teigė Lenkijos prezidentas K. Nawrockis.
K. Nawrockis pabrėžė, kad reikia pradėti dirbti šia linkme, nors negalėjo pasakyti, nei kada, nei kaip tai bus pradėta. Neaišku, ar bus pradėta apskritai.
„Mes esame šalis ant ginkluoto konflikto slenksčio. Mes žinome, koks Rusijos Federacijos agresyvus ir imperialistinis požiūris į Lenkiją“, – teigė Lenkijos prezidentas.
„Jeigu tai įvyktų, tarkime, teoriniame lygmenyje, nelabai tuo tikiu, tiesą sakant, bet jeigu tai įvyktų, mano įsitikinimu, atgrasymas mūsų regionui, tas lygis atgrasymo, jis išaugtų į gerąją pusę. Nes tai jau būtų rimta dilema Rusijos Federacijai“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Neaišku, ar JAV vis dar patikima partnerė
Dabar virš Europos iškeltas vadinamasis Amerikos branduolinis skėtis. Amerikiečiai žemyne turi dislokavę tokius ginklus. Bet Donaldui Trumpui kritikuojant Europą dėl gynybos, dalis europiečių jau pradeda svarstyti, ar Amerika vis dar patikima. Ir dėl to pradeda garsiau kalbėti apie savus branduolinius pajėgumus.
„Juos susikurti būtų labai brangu ir dar pavojinga, nes galime įsivaizduoti, kaip į tai reaguotų Kremlius su savo grasinimais ir kitokiomis poveikio priemonėmis, o net ir turint ginklą, norint jį išlaikyti, kaip efektyvų atgrasymo mechanizmą, reikėtų didelę dalį gynybos biudžetų orientuoti ta linkme“, – aiškino Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Europoje yra dvi branduolinės valstybės – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Nors jos šios ginklo rūšies nėra tiek išvysčiusios, kad galėtų pakeisti tuos pačius amerikiečius Europoje.
„Tikrai, tai yra labai brangus dalykas. Ir, manau, šiai minutei mums visiems reikia kalbėti apie tų konvencinių pajėgumų stiprinimą, kur mes dar daug turime skylių. Ir dar daug metų turėsime tas skyles“, – tikino L. Kasčiūnas.
Kai per Antrąjį pasaulinį karą visi pamatė, ką gali branduoliniai ginklai, daug šalių užsinorėjo jį turėti. Programą buvo pradėję net ir neutralieji švedai, bet po 20-ies metų ją sustabdė. Kitoms šalims amerikiečiai iš karto pasiūlė savo garantijas, Jungtinės Valstijos nenorėjo, kad tokį ginklą įgytų ir kitos šalys. Tokio pat požiūrio laikosi ir dabar.
„Nes JAV vienintelis, iš esmės, ginklas, kuris kelia pavojų, ir yra branduolinis ginklas. Todėl amerikiečiai nėra suinteresuoti nei draugiškų valstybių, nei juo labiau nedraugiškų valstybių siekiais įgyti savo branduolinį ginklą. Tuo buvo paremta visa JAV strategija nuo pat, iš esmės, Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikų“, – tikino politologas L. Kojala.
Į kalbas apie branduolinį ginklą sureagavo Rusija
Kur kas realesnis variantas, kad lenkai turės ne savo, o amerikiečių branduolinį ginklą. Nors apie tokio ginklo turėjimą savo teritorijoje prieš kelias dienas pasisakė ir estai.
„Mes nesame prieš branduolinių ginklų dislokavimą savo teritorijoje. Mes neturime doktrinos, kuri tai draudžia, jei NATO, remdamasi mūsų gynybos planais, nuspręstų, kad būtina dislokuoti, pavyzdžiui, branduolinius ginklus ir mūsų teritorijoje“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
Į tokį pareiškimą iš karto sureagavo Kremlius, Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jeigu taip nutiks, Rusija imsis atsakomųjų veiksmų – nukreips branduolinius ginklus į Estiją.
„Kremlius nuolatos kaltina Vakarus situacijos eskalavimu, bet ir Kaliningrade, ir Baltarusijoje visai neseniai, kiek yra žinoma, dislokuoti branduoliniai ginklai labai aiškiai rodo, kad būtent Rusija stumia tą eskalacijos kartelę aukštyn, jau nekalbant apie didelio masto karą prieš Ukrainą“, – teigė L. Kojala.
Branduolinį ginklą pasigaminti galėtų Vokietija
Pasigaminti savo branduolinį ginklą ekonomiškai pajėgi būtų Vokietija. Bet tiek kancleris Friedrichas Merzas, tiek ir gynybos ministras pareiškė, kad to nebus.
„Netikiu, kad pasaulis taps saugesnis su daugiau branduolinių ginklų Europoje, ar kitoje vietoje. Kita priežastis – Vokietija yra pasirašiusi bent dvi sutartis ir pareiškusi, kad mes niekada neturėsime branduolinių ginklų. Aš žinau, kad mes išlaikysime įsipareigojimą šiems susitarimams ir neturėsime“, – patikino Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusras.
Bet tokiais pareiškimais pasipiktino Belgų gynybos ministras.
„Dėl branduolinio atgrasymo. Aš tikrai nesuprantu, kodėl Europos lyderiai taip laisvai plepa. Tai neišmintinga. Prašau, uždarykite savo burnas“, – sureagavo Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
Vokiečiai kol kas tik tariasi su prancūzais, kaip vystyti platformas, kurios gali nešti branduolinius ginklus. Jie leidžiami tiek raketomis nuo žemės, tiek iš povandeninių laivų, tiek ir iš oro, lėktuvais.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
