Mūru už energetikos ministrą Arvydą Sekmoką stojantys konservatoriai užėmė sau įprastą poziciją – kas ne su mumis, tas prieš Lietuvą. Pasak pompastiškos valdančiųjų propagandos, A. Sekmokas energetinės nepriklausomybės labui nuveikė tiek, kad suabejoti ministro nuopelnais gali tik tautos priešai. Kai kurių konservatorių akyse ordino kavalierius A. Sekmokas viešojoje erdvėje verčiamas beveik mitiniu herojumi, pagaliau pralaužusiu Lietuvos energetinę izoliaciją.
Nors abejoti tokiais teiginiais nepopuliaru ir net rizikinga (tuoj būsi apšauktas tarnyste rusams), vis tik pasakyti, kad karalius nuogas labai norisi. Ir net būtina galvojant apie Lietuvos žmonių interesus.
Nuo pat darbo pradžios ministras deklaravo: „Mes turime pasiekti, kad mūsų vartotojams energetiniai ištekliai kainuotų ne brangiau nei europiniams vartotojams". Tai leistų sutaupyti 3 – 4 milijardus litų kasmet. Energetikos strategijoje numatytos priemonės, kaip mažinti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų, o tuo pačiu ir kainas galutiniam vartotojui.
Kiek dvejus metus jau dirbanti ministerija pasistūmėjo link šių tikslų? Konservatoriai choru sušuks, jog atliktas kone žygdarbis. Tačiau paanalizavus situaciją be politinių klišių, aiškėja – daugelyje sričių trypčiota vietoje, o kai kur ir žengta atgal. Taip, Vyriausybė uoliai įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą, atskirdama dujų tiekimą nuo skirstymo. Procesai palydimi grasinimais ir ultimatumais „Lietuvos dujoms", „Gazprom" ir visai Rusijai. Ar nuo to tapome laisvesni? Ar sutaupome pinigų? Ar tai suteikia mums alternatyvų? Juk turėtume vertinti būtent rezultatą, o ne karštus pasisakymus. Deja, nutiko atvirkščiai. Jeigu ministras tikino pasieksiantis europinių kainų, tai kol kas pasiekė tik tiek, kad Lietuva už dujas mokės brangiau ne tik nei italai ar vokiečiai, bet ir latviai su estais.
Lietuva rimtai planuoja iš „Lietuvos dujų" perimti magistralinį tinklą. Bet kas tekės tais vamzdžiais, jeigu valdantieji nesirūpina jokiomis alternatyvomis. Sakysite, valdžia planuoja statyti dujų terminalą, bet juk ir naują atominę elektrinę planavo...Kas šiandien galėtų tiksliai įvardinti, kada pradės veikti naujasis terminalas? O kas galėtų atsakyti, kam naudingas konfliktas su „Lietuvos dujomis" arba su vieninteliu dujų tiekėjų „Gazprom"? Užtat tikrai galime atsakyti, kam jis žalingas. Tikrai ne natūraliam monopolininkui „Lietuvos dujoms" ar energetikos milžinui „Gazprom". Šios kompanijos atsakas trumpas, bet konkretus – padidinta dujų kaina. Viso šito karo aukos, deja, paprasti Lietuvos žmonės, mokantys kosmines kainas už šildymą. Argi skurdinti savo šalies piliečius yra naujasis Energetikos ministerijos tikslas?
Na, bet galbūt taip liaupsinamas ministras padarė rimtą proveržį kitose srityse? Apie atominę jau užsiminėm, elektros jungtys vis dar popieriuje, atsinaujinančių šaltinių energetika taip pat neįgavo pagreičio, daugiabučių renovacija žlugo. Bet kova tęsiasi. Manau, Lietuvos nenaudai.
