1989 m. liepos 1 d. įkurta Lietuvos darbininkų sąjunga. 2002 m. birželio 7-8 d. Lietuvos darbininkų sąjunga pervadinta į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“. Nuo šiol mūsų profesinės sąjungos veikla grindžiama solidarumo principu, kuris skelbia, kad žmogus rinkos sąlygomis turi būti solidarus su kitais žmonėmis.
Manau, jog be solidarumo ir tolerancijos negali būti jokios žmoniškesnės ir žiniomis bei inovacijomis grindžiamos teisingesnės visuomenės ir profesinės sąjungos veiklos. Solidarumas – ne mechaninė visų žmonių interesų suma, o bendri darbuotojų poreikiai ir tikslai, grindžiami istorinėmis vertybėmis, kultūriniu paveldu, socialiniu dialogu bei atsakomybe.
Negalime abejoti, jog laisvė, teisingumas, saugumas, solidarumas ir tolerancija visiškai atsiskleidžia, kai vienas kitą papildo ir praturtina. Laisvė be visuomeninės lygybės išsigimsta į privilegijas.
Mūsų vyriausybė turi atsižvelgti, jog visuomenės turtingumas negali savaime garantuoti visuotinio ilgalaikio užimtumo visiems norintiesiems dirbti. Tam reikia aktyvios darbo politikos, užtikrinančios ilgalaikį visuotinį užimtumą, pasiteisinantį tiek, kiek padeda išsilaisvinti ir tobulėti žmogaus asmenybei, užtikrinti jo teisę į darbą.
Darbo kodekso liberalizavimas
Kaip žinome, Lietuva pagal verslo patrauklumo sąlygas - 28 vietoje pasaulyje. Neatsižvelgiant į tai, darbdavių atstovai siūlo liberalizuoti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Išreikšdamas poziciją šiuo klausimu, manau, kad darbo teisinių santykių tobulinimas yra reikalingas ir būtinas. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atsisakyti iki tol gerai veikę darbo teisės institutai. Nėra lengva sukurti ir įdiegti teisės normą. Šis procesas formuojasi lėtai ir ne visada pasiekia laukiamo rezultato.
Didžioji dalis teikiamų darbo kodekso liberalizavimo pasiūlymų yra bandymas išbalansuoti, destabilizuoti ir atsisakyti darbo kodekso. Tokie yra darbdavius atstovaujančių organizacijų tikslai. Tuo tarpu mūsų profesinė sąjunga negali pritarti tokiems siekiams ir turi atsisakyti reikalavimo liberalizuoti darbo teisinius santykius. Juolab, kad toks liberalizavimas nėra teisiškai argumentuotas ir motyvuotas. Tik nedaugelis pateikiamų siūlymų verti dėmesio.
Manau, jog įgyvendindamas savo programą nuosekliai laikysiuosi nuostatos, kad darbuotojų teisių panaikinimas vardan liberalios rinkos nėra galimas.
„Sodros“ reforma
Nepritariu paskelbtai Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos esminės struktūrinės reformos koncepcijai. Manau, kad tokie spredimai kaip pensijos amžiaus vėlinimas dar labiau skatins migraciją, bedarbystę ir padidins darbdavių išlaidas. Suvokiu, kad pertvarkos – sunkus etapas valstybės gyvenime.
Tikiuosi, jog vyks ne tik „Sodros“ biudžeto subalansavimo procesas, bet bus skiriamas atitinkamas dėmesys į tai, kad privalu gerinti pensinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, o pensijos įgis tokią piniginę išraišką, kuri ims artėti prie dydžio, leidžiančio žmonėms ne tik išgyventi, bet gyventi oriai dabar.
Vertinant realią šių dienų situaciją, manau, kad pensijos amžiaus vėlinimas sunkmečiu – pragaištingas būsimiems pensininkams ir bedarbiams. Laikysiuosi griežtos pozicijos ir prieštarausiu siūlymui vėlinti pensijos amžių šiuo metu, nes didėjantis nedarbo lygis šalyje blogins ekonominę padėtį ir skatins socialinę nesantaiką.
Vitalis Jarmontovičius
