„Nors savivaldybėje meškų gaudymo skyriaus neturime, tačiau kai mieste fiksuojamas toks gyvūnas, negalime sėdėti ir nieko nedaryti“, – teigia V. Benkunskas.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro, meškos išėjimas iš miesto teritorijos jau buvo užfiksuotas, tačiau grėsmė išlieka – gyvūnas gali grįžti, o jo elgesį ir judėjimo maršrutus prognozuoti itin sunku.
Atsižvelgdamas į situacijos nenuspėjamumą, meras pranešė apie keletą savivaldybės veiksmų krypčių:
- Termovizoriniai dronai. Pavesta išsiaiškinti, kiek tokių prietaisų turi savivaldybė ir kaip jie gali būti panaudoti šiaurinėje bei šiaurės vakarinėje Vilniaus dalyje, kur paskutinį kartą užfiksuotas gyvūno judėjimas.
- Vaizdo kamerų stebėjimas. Paprašyta savivaldybės įmonės „JUDU“ darbuotojų būti ypatingai atidiems stebint vaizdo kameras šviesoforų sankryžose. Pastebėjus laukinį gyvūną, informacija būtų nedelsiant perduodama atsakingoms tarnyboms.
- „Grindos“ parengtis. Vilniaus komunalinė įmonė paraginta būti pasirengusi įsitraukti, jei reikės logistikos ar techninės pagalbos.
- Meras taip pat kreipėsi į gyventojus, ragindamas išlikti budriems ir laikytis rekomendacijų:
- Pastebėjus mešką, neprovokuoti, nesiartinti, nesukelti gyvūnui papildomo streso.
- Jei įmanoma, saugiai fiksuoti jos buvimo vietą ir nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112.
Meška Vilniuje
Pastarosiomis dienomis meška buvo nufilmuota Tarandėje ir Ukmergės gatvėje, ji sukėlė tiek susidomėjimą, tiek nerimą – ypač dėl jos galimo pavojingumo. Rudosios meškos yra įrašytos į Raudonąją knygą, todėl jų buvimas Lietuvoje – ne tik ekologinis signalas, bet ir visuomenės saugumo iššūkis.
Vilniaus miesto valdžia tikina, kad situacija toliau aktyviai stebima, o miestas pasirengęs reaguoti į bet kokius galimus meškos judėjimo pokyčius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
