Europos komisija jau kritikavo
ETD atkreipia Seimo dėmesį, kad Europos Komisija jau yra pateikusi Lietuvos Respublikai du neoficialius paklausimus azartinių lošimų organizavimo nuotoliniu būdu srityje.
Paklausimuose Komisija abejoja, ar Lietuvoje egzistuojantis azartinių lošimų reguliavimas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatomis, kuriomis garantuojama įsisteigimo laisvė ir laisvas paslaugų teikimas vidaus rinkoje.
„Komisija savo raštuose pripažįsta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali laisvai nustatyti internetiniams lošimams taikytinos politikos tikslus, tačiau nacionalinės teisės aktai yra tinkami garantuoti nurodyto tikslo įgyvendinimą, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama nurodyto tikslo. Taigi, bet kokius nacionalinių teisės aktų projektus šioje srityje yra būtina tinkamai pagrįsti.
Manytume, kad ALĮ projekte įtvirtintas reguliavimas būtų tinkama priemonė tam tikroms Komisijos keliamoms abejonėms išsklaidyti,“ - rašoma ETD pastabose,pabrėžiant,kad „naujame“ projekte išliko seniai Europos Komisijos sukritikuotos ydos.
Anot ETD, „galima teigti, kad ALĮ projektu nėra visiškai nuosekliai ir sistemingai reglamentuotas azartinių lošimų organizavimas nuotoliniu būdu. Todėl nemanome, kad ALĮ projekte numatytų nuostatų įsigaliojimas galėtų visiškai panaikinti Komisijos abejones dėl Lietuvoje egzistuojančio azartinių lošimų reguliavimo suderinamumo su SESV.“
Prašosi baudų
Rašte, kurį pasirašo ETD generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė, patvirtinami daug kartų ekspertų išsakyti nuogąstavimai dėl atkakliai į jau kelintą ALĮ projektą brukamų nuostatų prieštaravimo europinei teisei,kurios gali užtraukti Lietuvai milijonines baudas.
Tarp tokių - numatytas reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant tokias elektronines paslaugas turėti ir „tradicines“ lošimų vietas. Toks reikalavimas yra naudingas rinkoje jau įsitvirtinusiems lošimų organizatoriams ir aiškiai nukreiptas prieš naujų įmonių steigimąsi.
„Pabrėžtina, kad nuotolinius lošimus galės organizuoti tik tie asmenys, kurie bus įsisteigę Lietuvoje, kurie turės patvirtintą nuotolinio lošimo reglamentą ir kurie atitiks kitus nustatytus papildomus reikalavimus. <...> Atsižvelgiant į visas šias kontrolės priemones, kyla abejonių dėl to, ar „tradicinių“ lošimų vietų turėjimo nuotolinių lošimų organizatoriui reikalavimas atitinka pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus,“ - nurodoma rašte. Be to, EDT kritikuoja ir numatomą minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą. „Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą jau yra pripažinęs nepateisinamu apribojimu steigiant privačią saugos įmonę, todėl kyla abejonių, ar tokio reikalavimo taikymas nuotolinius lošimus norinčioms organizuoti įmonėms būtų proporcingas numatytiems tikslams pasiekti,“ - teigia R. Krasuckaitė.
Minėtas nuostatas įstatymo projekte jau yra sukritikavusi ir STT, ir Europos Komisija, kuri yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą dėl įstatymų prieštaravimo europinei teisei. Interneto tiekėjai kritikuoja ir įstatyme numatytą prievolę, Lošimų priežiūros tarnybai pareikalavus, blokuoti užsienio lažybų bendrovių internetinių puslapių prieigą Lietuvos vartotojams. Pasak jų, efektyviam blokavimui reikalinga sistema būtų labai brangi ir padarytų Lietuvą panašią į Rusiją arba Šiaurės Korėją. Kitu atveju – būtų nesunkiai apeinama. Visgi, artimiausią ketvirtadienį numatyta paskutinė – naujos ALĮ priėmimo stadija.
Galiojant senajam internetiniai lošimai masiškai vyksta be jokio realaus reglamentavimo. Įstatymo Seimas nesugeba pataisyti jau trečią kadenciją, nes projektuose vis atsiranda tos pačios, STT, interneto ekspertų ir Europos Komisijos sukritikuojamos nuostatos.
