REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštojo mokslo reforma ir toliau nejuda iš mirties taško. Reformą įteisinantis Mokslo ir studijų įstatymas įstrigo, nes jam prieštarauja aukštųjų mokyklų rektoriai, nesutinkantys, kad universitetų valdymas iš jų būtų perduodamas taryboms, praneša LTV naujienų tarnyba.

REKLAMA
REKLAMA

Aukštojo mokslo reforma turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Tačiau kol kas ji – tik šūsnys nepatvirtintų įstatymų lapų.

REKLAMA

Ilgai derintas mokslo ir studijų įstatymas įstrigo aukštųjų mokyklų rektoriams pasipriešinus numatomai naujovei, kad senatai būtų atsakingi tik už studijų reikalus universitetuose, o visi valdymo, strateginiai klausimai būtų perduoti iš visuomenės atstovų renkamai tarybai. Tarybos, o ne senatai rinktų ir rektorius.

„Jeigu ateis degalinės direktorius ir pradės vadovauti... Universitetas nėra UAB`as, tai yra mokslinė įstaiga ir jis, mokslininkas, turi pats suprasti tuos dalykus. O pagal reformą yra atveriamas kelias ateiti bet kam – paskirti savo rektorių ar bičiulį“, – sako prof. Romualdas Ginevičius, Rektorių konferencijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Švietimo ir mokslo ministerija rektoriams nenusileidžia teigdama, kad rektorių valdžios perdavimas taryboms užfiksuotas politiniame partijų dėl aukštojo mokslo reformos sutarime. Anot ministerijos, universitetams suteikus laisvę disponuoti savo turtu, valdymo perdavimas visuomenės atstovams būtinas.

„Teikiant daugiau teisių, visada reikia daugiau atskaitomybės ir viešumo. Ir taryba, kuri būti suformuota socialinių partnerių pagrindu, tai būtų galimybė atsiskaityti visuomenei“, – įsitikinusi Roma Žakaitienė, Švietimo ir mokslo ministrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai teigia, kad rektorių bandymas visą valdžią išlaikyti savo rankose – būtų tik bandymas atsukti laiką atgal, nes visa Europa, JAV, didžiosios Azijos valstybės perėjusios prie tarybų valdomų universitetų.

„Reformas, naujovių įvedimą universitetuose dar stabdo tai, kad rektoriai yra renkami. Vadybiniu požiūriu, – čia bet kokį vadovėlį paskaitykite – renkamas vadovas nėra visavertis vadovas, nes taip jis turi profsąjungines funkcijas atlikti, visiems įtikti“, – teigia prof. Arvydas Janulaitis, Žinių ekonomikos forumo Mokslinių tyrimų ir studijų komiteto pirmininkas.

REKLAMA

Žinių ekonomikos forumo teigimu, senato valdomi universitetai šalis priveda tik prie vieno – aukštojo mokslo krizės, kokia dabar yra Lietuvoje.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei rektorių Vyriausybei pristatytas dvi skirtingas pozicijas vėl bus bandoma suderinti po savaitės.

Kristina Garalevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų