Balandžio mėnesį atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas „Vokietija lietuvių akimis“. Juo siekta įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį į Vokietiją, jos gyventojus bei dvišalius santykius.
Tyrimo rezultatai nudžiugino Vokietijos ambasadorių Lietuvoje dr. Cornelių Zimmermanną. Jo teigimu, lietuviai labai palankiai vertina Vokietiją ir labai domisi šalių bendradarbiavimu. Ambasadorių nustebino ir tai, kad lietuviai daug žino apie Vokietiją.
„Daugeliu rezultatų aš džiaugiuosi, kai kurie verčia mane susimąstyti. Mes turime praeitį šioje šalyje. Praeitis yra susijusi su nacionalsocializmu ir mes prisiimame atsakomybę už tais laikais įvykdytus nusikaltimus. Tai labai svarbu man šalyje, kurioje buvo išžudyti beveik visi žydai“, – per spaudos konferenciją, skirtą tyrimo rezultatams aptarti, kalbėjo jis.
„Mes jaučiame, kad destruktyvus Vokietijos vaidmuo, kuris buvo praeityje, iš dalies vis dar gyvas, ypač vyresniosios kartos prisiminimuose, tačiau malonu žinoti, kad Vokietijos įvaizdį šiandieninėje Lietuvoje sudaro ne vien šios praeities patirtys. Vokietija vertinama kaip stipri, atvira, moderni šalis, kuri yra pasirengusi ištiesti ranką ir būti partnere“, – dėstė C. Zimmermannas.
Paaiškėjo, ką lietuviai galvoja apie Vokietiją ir vokiečius
Kaip nurodė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, tai buvo turbūt išsamiausias tyrimas apie kitos šalies partnerės vertinimą Lietuvoje.
Tyrimo metu gyventojai apklausti keliomis temomis. Pirmiausia, apie Vokietiją ir vokiečius, siekiant sužinoti, kokia gyventojų nuomonė ir stereotipai.
22 proc. Lietuvos gyventojų teigė turintys labai palankią nuomonę apie Vokietiją ir vokiečius, 57 proc. – greičiau palankią nei nepalankią.
„Taigi 8 iš 10 gyventojų apie Vokietiją galvoja palankiai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Nepalankiai apie Vokietiją galvoja tik 9 proc. gyventojų. Likusieji nurodė nieko nežinantys apie Vokietiją.
Palankiausiai Vokietiją vertino jauniausios. 15–29 metų, kartos žmonės. Vis dėlto tyrėjai pastebėjo įdomų dalyką – ir jauni, ir vyresni žmonės, kaimo ir miesto gyventojai turėjo panašią nuomonę.
„Tai labai retas atvejis apklausose, kai žmonės nepasidalija į skirtingas stovyklas, o vertina labai panašiai ir dažniausiai teigiamai“, – teigė R. Ališauskienė.
Vokiečius mato kaip tvarkingus, punktualius, organizuotus
Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kaip jie mato vokiečius. Anot R. Ališauskienės, kalbant apie kitas tautas, visada yra kultūrinių bei istorinių stereotipų. Ne išimtis ir vokiečiai.
Lietuviai teigė, kad vokiečiai, jų nuomone, yra tvarkingi, kad Vokietijoje vyrauja geležinė tvarka, o miestai švarūs. Mūsų šalies gyventojai vokiečius taip pat apibūdino kaip punktualius, organizuotus, darbščius, disciplinuotus. Lietuvių akimis, vokiečiai yra puikūs specialistai, laikosi įstatymų.
Kaip neigiamas vokiečių savybes gyventojai įvardijo aroganciją (žmonėms atrodo, kad vokiečiai save laiko geresniais už kitų šalių gyventojus), per didelį formalumą, atvirumo stoką, introvertiškumą, emocinį šaltumą, abejingumą, empatijos trūkumą. Dalis teigė, kad vokiečiai yra nacionalistai.
Be to, žmonės mano, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra glaudus, bet norėtų dar geresnio.
Tačiau kuo mes, Lietuvos gyventojų akimis, galime būti naudingi Vokietijai? R. Ališauskienė išskyrė, kad dažniausiai įvardytos sritys yra prekyba, turizmas ir geresnis lietuvių supratimas apie Rusiją.
Taip pat, apklaustųjų nuomone, mes galime būti naudingi dėl technologijų ir inovacijų, mokslo ir švietimo, naudingųjų išteklių, investicijų.
Atsakė, ką galvoja apie Vokietijos brigadą Lietuvoje
Vienas ryškiausių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo pavyzdžių – Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimas. Gyventojų taip pat buvo klausiama, ar jie girdėjo apie tai ir ką galvoja.
Tyrimo duomenimis, 18 proc. apklaustųjų negirdėjo, kad Lietuvoje yra dislokuojama Vokietijos brigada, o 72 proc. gyventojų apie tai žino.
„Lyginant su kitais rodikliais, tai labai aukštas procentas“, – apibrėžė R. Ališauskienė.
72 proc. gyventojų palankiai vertina brigados buvimą Lietuvoje, 13 proc. – nepalankiai. Dažniausiai teigiamą nuomonę apie brigadą turi jaunesni, aukštesnio išsilavinimo, didmiesčiuose gyvenantys žmonės, skeptiškiausi – vyriausi šalies gyventojai.
Paklausti, kodėl Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje vertina palankiai, apklaustieji atsakė vienbalsiai – 73 proc. nurodė, kad brigada, jų nuomone, užtikrins Lietuvai didesnį saugumą ir atgrasys priešą.
Tyrimo pristatyme dalyvavo ir Vokietijos brigados vado pavaduotojas pulkininkas André Hastenrathas, kuris prieš metus su žmona įsikūrė Šnipiškėse.
Jis priminė, kad 2024 m. balandžio mėnesį atvyko pirmieji 20 brigados karių, tų pačių metų spalio mėnesį jų buvo jau 110, o dabar yra 400. Šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų būti 500 Vokietijos brigados karių.
Lietuvoje taip pat gyvena 40 vokiečių karininkų ir karių vaikų. Jie lanko tarptautines mokyklas, mažesnieji – lietuvišką darželį.
Nuo rugsėjo Vilniuje pradės veikti vokiškas darželis ir pradinė mokykla.
„Taigi, mūsų vertinimu, viskas vyksta puikiai. Mes esame čia, mes čia pasiliksime“, – teigė A. Hastenrathas.
Lietuva matoma Vokietijoje
Paklaustas, o kaip vokiečiai mato Lietuvą, ambasadorius C. Zimmermannas teigė tikslių skaičių neturintis, bet atsakė, kad Lietuvos įvaizdis Vokietijoje, jo nuomone, yra labai geras.
„Lietuva visada buvo matoma Vokietijoje ir tai visų pirma priklauso nuo to, kad Lietuva dabar užima svarbų vaidmenį Vokietijoje“, – pabrėžė jis.
Viena iš svarbiausių priežasčių – minėtoji brigada.
„Vokietijos brigada Lietuvoje yra kertinis saugumo ir gynybos politikos projektas. Faktas, kad Vokietijos kancleris (Friedrichas Merzas – red. past), perėmęs kanclerio pareigas, po dviejų dienų atvyko į Lietuvą, į Vokietijos brigados inauguraciją, rodo projekto svarbą. O Vokietijos gynybos ministras tuo metu Lietuvoje lankėsi jau aštuntą kartą. Tikrai tai rodo, kokia Lietuva yra svarbi ir kokią vietą dabar užima“, – kalbėjo ambasadorius.
Jo teigimu, Lietuva dažniau minima ir vokiečių žiniasklaidoje.
„Vokietijos žiniasklaidoje girdžiu ir matau, kad Lietuva tapo labai matoma. Aišku, prie to prisidėjo ir kanclerio Merzo vizitas Lietuvoje“, – teigė C. Zimmermannas
„Tokiais laikais, kai susiduriame su grėsme, tokios vertybės kaip patikimumas, yra labi svarbios. Tai yra labai svarbu pagrindas saugiai ateičiai, ateičiai be rūpesčių. Mūsų kariai atvyko, kad čia liktų, ir, aš manau, jie tai sustiprina“, – apibendrino jis.
Ambasadoriui antrino ir pulkininkas A. Hastenrathas. Jo žiniomis, ir vokiečių kariai, ir civiliai darbuotojai apie Lietuvą atsiliepia itin teigiamai.
„Per inauguraciją dalyvavo daugelis jų giminių, pažįstamų. Aš galiu tik pabrėžti, kad dauguma jų pirmą kartą buvo Lietuvoje, Vilniuje. Ir tai yra teigiamo įvaizdžio ambasadoriai, kurie tą įvaizdį grąžina į Vokietija. Virš 90 proc. turi tą teigiamą supratimą apie Lietuvą“, – sakė Vokietijos brigados karininkas.
Lietuviai nemoka vokiečių kalbos
Nors Lietuvoje įsitvirtina Vokietijos brigada, planuojama statyti Vokietijos karinės pramonės koncerną „Rheinmetall“, o dabar jau veikia ne viena vokiška įmonė, lietuviai nemoka vokiečių kalbos.
„Turime nepamiršti ir nuolat sau kartoti, kad Vokietija yra trečia pasaulio ekonomika. Mes turime mokėti jų kalbą“, – kalbėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė.
Netenkina situacija ir mokyklose. Šiuo metu vokiečių kalbą dažnai galima pasirinkti kaip antrąją užsienio kalbą, todėl jos mokiniai mokosi trumpiau ir dažniausiai gerai neišmoksta arba išmokę nevartoja vėliau.
„Kas mūsų nedžiugina – mokiniai mokosi vokiečių kalbos, bet ar jie išmoksta? Deja, to išmokimo nėra tikrai daug. Yra daug mokytojų, kurie pasišventę ir aukoja savo laisvalaikį, bet tai nėra normali sistema. Tai, kad mūsų mokiniai antrosios užsienio kalbos neišmoksta (tai nėra tik vokiečių – tai ir prancūzų, ir kitos antrosios užsienio kalbos), yra tikrai didžiulė problema“, – teigė Goethe‘s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.
Lietuvoje antrosios užsienio kalbos mokiniai mokosi nuo šeštos klasės. Galima rinktis iš vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų – iš tų kalbų, kurias gali pasiūlyti mokykla.
„Tai yra labai trumpas laikotarpis, kada mokomasi antrosios užsienio kalbos. Kitose Europos šalyse dažniausiai būna arba ilgesnis laikotarpis ir intensyvumas kaip pas mus, arba trumpesnis laikotarpis, bet intensyviai“, – pabrėžė N. Buinovskaja.
Tiesa, pastaraisiais metais žymiai daugėja besirenkančių vokiečių, prancūzų kalbas, populiarėja ispanų kalba, pastebimas susidomėjimas ir kitomis Europos Sąjungos kalbomis.
Tyrimą „Vokietija lietuvių akimis“ inicijavo Vokietijos ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su kitomis šalyje veikiančiomis vokiškomis institucijomis, o jį atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.
„Baltijos tyrimų“ sociologai interviu būdu apklausė 1070 Lietuvos gyventojų nuo 15 m. 115-oje Lietuvos miestų ir miestelių. Apklausa vyko balandžio mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
