2025 m. liepos 3 d. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone įvyko šiurpi nelaimė, nusinešusi 2005 metais gimusios merginos gyvybę. Mergina žuvo atsidūrusi ne laiku ir ne vietoje – tiesiog būdama šalia stotelės. Kita mergina buvo sunkiai sužalota.
Pagal pirminę versiją, automobilio vairuotojui prasidėjo epilepsijos priepuolis – praradęs kontrolę, jis rėžėsi tiesiai į stotelėje buvusias merginas. Pasibaisėję šia tragedija žmonės viešoje erdvėje kelia klausimą – ar tokios sveikatos būklės žmonės turėtų sėsti prie vairo?
Čaplinskas: „Kyla kitas labai svarbus klausimas“
Sergantiems epilepsija galima vairuoti, jeigu per 1 metus nepatiria jokių priepuolių. Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti.
Ar tokią tvarką reikėtų keisti, naujienų portalas tv3.lt paklausė kelių Seimo narių. Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas sako, kad pakeitimų siūlyti vien dėl vieno aptariamo atvejo – avarijos Žirmūnuose – neskubėtų.
„Šis tragiškas atvejis verčia labai rimtai įvertinti, ar dabartinė vairuotojų sveikatos kontrolės sistema veikia taip, kaip turėtų. Tačiau vien iš konkrečios bylos neskubėčiau daryti išvados, kad visiems epilepsija sergantiems žmonėms reikia nustatyti naujus ar griežtesnius ribojimus“, – komentuoja jis.
S. Čaplinskas akcentuoja, kad epilepsija nėra vienoda – skiriasi priepuolių pobūdis, jų pasikartojimo rizika, gydymo efektyvumas.
Pašnekovas primena, kad dabar galiojančios taisyklės numato individualų neurologinį vertinimą bei laikotarpius be priepuolių, nuo kurių priklauso galimybė vairuoti. Kaip ir minėta, vairuoti galima nepatyrusjokių priepuolių bent metus. 1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė vairuoti turi būti ne rečiau kaip kartą per metus persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus.
„Man šiuo atveju kyla kitas labai svarbus klausimas: ar sistema laiku sužino, kad vairuotojo sveikatos būklė pasikeitė ir jis gali kelti pavojų sau bei kitiems? Jeigu žmogui pasikartoja epilepsijos priepuoliai ar sąmonės sutrikimai, turi būti aiškus ir patikimas mechanizmas, kad jo tinkamumas vairuoti būtų nedelsiant iš naujo įvertintas, o būtini apribojimai realiai įsigaliotų.
Todėl pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti, kaip šiuo konkrečiu atveju veikė dabartinė sistema: kokia informacija buvo žinoma gydytojams, ar buvo atlikti reikalingi vertinimai, ar buvo pagrindas riboti vairavimą ir ar informacija pasiekė institucijas, kurios sprendžia dėl teisės vairuoti“, – vardija S. Čaplinskas.
Politikas sako, kad inicijuoti teisės aktų pakeitimų reikėtų tuomet, jei paaiškėtų, kad problema yra ne pavienė klaida, o sisteminė spraga, pavyzdžiui, nepakankamas informacijos apsikeitimas ar per lėtas reagavimas į pasikeitusią sveikatos būklę.
„Tikslas turi būti dvejopas: apsaugoti eismo dalyvius, bet kartu nepagrįstai neatimti teisės vairuoti iš žmonių, kurių liga yra kontroliuojama ir kurie pagal medicininius kriterijus gali vairuoti saugiai“, – apibendrina S. Čaplinskas.
Sejonienė nemato būtinumo keisti teisės aktų
Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pernai naujienų portalui tv3.lt sakė, kad tvarką, kas negali vairuoti dėl sveikatos būklės, būtina peržiūrėti. Ir ketino dar praėjusį rudenį pasiūlyti savo Komitetui šią tvarką peržiūrėti ir apsvarstyti.
Šiemet J. Sejonienė kalba atsargiau: „Manau, kad papildomas, griežtesnis reglamentavimas nebūtų tikslingas, tegul teismas sprendžia dėl Jūsų minimo įvykio kaltininko ir jo atsakomybės, tačiau ne mažiau svarbu yra ir mažinti visuomenėje tebegajas stigmas apie epilepsiją ir epilepsija sergančiuosius.“
Raštu atsiųstame atsakyme ji nurodė teisės aktų punktus, kuriais apibrėžiama epilepsija sergančių žmonių teisė vairuoti. Šias taisykles pateikiame žemiau.
J. Sejonienė sako taip pat pasidomėjusi autoįvykių Lietuvoje statistika ir priežastimis. Anot jos, „Vilnius TECH“ universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad svarbiausios mirtinų eismo įvykių Lietuvoje priežastys yra susijusios su netinkamu vairuotojų ir pėsčiųjų elgesiu.
„Tai yra vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, leidžiamojo greičio viršijimas arba nesaugaus greičio parinkimas. Taip pat didelę įtaką mirtiniems eismo įvykiams turi netinkama arba nesaugi infrastruktūra ir bloga transporto priemonių techninė būklė“, – vardija J. Sejonienė.
Dėl sveikatos problemų, mokslininkų duomenimis, avarijų įvyksta kur kas mažiau.
„2019–2021 m. dėl sveikatos priežasčių kilo tarp 6–8 mirtinų eismo įvykių. Neabejotinai, tarp jų ne epilepsija yra dominuojanti priežastis, o širdies – kraujagyslių ligos. Tuomet, matyt, reikėtų klausti ar aterosklerotinių pakitimų, širdies ritmo sutrikimų, giliųjų venų trombozę turintys ir pan. žmonės gali turėti teisę ir galimybę vairuoti“, – komentuoja J. Sejonienė.
Sergant epilepsija galima vairuoti, bet yra sąlygų
Sergantiems epilepsija galima vairuoti B kategorijos transporto priemonę, jeigu per 1 metus nepatiria jokių priepuolių. Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti.
Nesvarbu, ar ištikus priepuoliui suvokimas sutrinka, ar nesutrinka, ar priepuoliai pasireiškia dienomis, ar tik naktimis. Net jei žmogus jaučia aurą, vairuoti negali, nebent šie simptomai nepasireiškia mažiausiai 1 metus.
Profesionaliu vairuotoju sergantis epilepsija žmogus dirbti negali, jis turi nebepatirti priepuolių bent 10 metų ir iš jų bent 5 metus – be vaistų nuo epilepsijos. Kartais šis dešimties metų terminas gali būti sutrumpintas, tačiau tokiais atvejais dėl leidimo vairuoti sprendžia gydytojų komisija.
Jei vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui naujai diagnozuojama epilepsija, gydymą skiria gydytojas. Jis nustatęs, kad asmeniui būtų rizikinga vairuoti dėl sveikatos būklės, gydytojas informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo – policiją.
Galima atgauti vairuotojo pažymėjimą
Netekus teisės vairuoti dėl epilepsijos, žmonėms kyla klausimas, kada vėl bus galima. Pagrindinė sąlyga šiai teisei atgauti – bent vieneri metai be priepuolių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima neurologas, atlikęs reikiamus tyrimus ir nusprendęs, kad grėsmės patirti priepuolį nėra.
Jeigu tyrimai rodo, kad epilepsija sergančio žmogaus smegenyse vyksta elektrinės iškrovos, galinčios bet kada išplisti į priepuolį, gydytojas gali prašyti palaukti iki kito susitikimo ir tik tada priimti sprendimą.
Taip pat, o ypač sprendžiant dėl profesionalaus vairavimo, gydytojas gali skirti ilgalaikio stebėjimo tyrimą su videotelemetrija ir papildomais elektrodais.
Atgavus leidimą vairuoti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris siunčia į Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisiją, o su jos išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma reikia kreiptis į valstybės įmonę „Regitrą“, kad vairavimo pažymėjimas būtų sugrąžintas.
Tragišką avariją Žirmūnuose sukėlęs vairuotojas serga epilepsija
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą – joje vyras bus teisiamas dėl praėjusių metų liepą sostinės Žirmūnų mikrorajone sukeltos avarijos, per kurią žuvo ant šaligatvio stovėjusi mergina, o jos draugė buvo sužeista.
Kaltinamasis Dalius Miežinis (gim. 1975 m.) pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl įvykio.
Jau po įvykio žiniasklaidoje pasirodė versija, kad avariją galėjo sukelti epilepsija sergantis žmogus. Per teismo posėdį buvo paskelbti duomenys, kad šiemet jam iš tikrųjų oficialiai diagnozuota epilepsija.
„Dabar vartoju vaistus, dabar niekas nepasireiškia“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.
Tačiau byloje paskelbti duomenys rodo, kad sveikatos sutrikimų kaltinamasis galėjo turėti ir anksčiau.
Kaip paskelbė prokuroras Egidijus Motiejūnas, 2023 m. D. Miežinis kaip vairuotojas gydymo įstaigoje neigiamai atsakė į klausimus, ar jam svaigsta galva, ar jis buvo apalpęs, ar yra patyręs sąmonės sutrikimų.
„Darbe atsisveikinant nualpau, bet nebuvo nieko rasta“, – teisme sakė D. Miežinis.
Karčių žodžių kaltinamajam negailėjo žuvusiosios brolis.
„Aš asmeniškai vertinu, kad tu melavai, siekiant įgyti teisę vairuoti. Tau būtų paskyrę papildomus tyrimus“, – teisme sakė žuvusiosios brolis.
Jis labai stebėjosi šaltu ir abejingu vairuotojo elgesiu avarijos vietoje.
„Šaltas efektas. Nė kiek emociškai neišgyveno, tai buvo matyti. Nebuvo jokio susijaudinimo, lyg būtų atėjęs į darbą – vairuotojas avarijos vietoje vaikščiojo, sėdėjo ant laiptukų“, – sakė nukentėjusiuoju pripažintas vyras.
Jis pamena, kad vairuotojas įvykio vietoje sakė, kad jam aptemo akyse.
Sukėlė dar vieną mirtiną avariją beveik prieš 30 metų
Prokuroras paskelbė 1999 m. Kaune priimto nuosprendžio duomenis: 1998 m. vasarį Kaune įvyko eismo įvykis, 1999 m. D. Miežinis buvo pripažintas kaltu dėl avarijos, per ją taip pat žuvo žmogus.
„Tai buvo mano pirmas išvažiavimas į kitą miestą, susidūrimas įvyko sankryžoje, buvo prastas oras, į mane atsitrenkė kitas „Ford Fiesta“ automobilis, į tą šoną, kur sėdėjo žuvusysis. Mano automobilyje žuvo žmogus“, – apie šią bylą pasakojo D. Miežinis.
Tačiau prokuroras E. Motiejūnas pacitavo Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jame rašoma, kad D. Miežinis pasirinko netinkamą važiavimo greitį ir per žalią juostą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Kaltinamasis tikino, kad tuo metu su jo sveikata viskas gerai buvo, jis yra komunikacijos mokslų magistras.
Davė parodymus apie avariją Žirmūnuose
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų liepos 3 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodamas automobilį, kaltinamasis nesilaikė atsargumo priemonių. D. Miežinis, važiuodamas apie 60,2 km/h greičiu, pakeitė važiavimo kryptį link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir užvažiavo ant šaligatvio, kur kliudė dvi pėsčiąsias.
Per avariją įvykio vietoje dėl traumų žuvo 2005 m. gimusi mergina, o kita to paties amžiaus pėsčioji patyrė sužalojimų – jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Prokuratūros teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad avariją lėmė vairuotojo veiksmai ir jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
D. Miežinis papasakojo apie tos dienos įvykį.
„Man važiuojant iš objekto, kuriame atlikome darbus, grįžtant į ofiso patalpas, aš važiavau pirma juosta, už sankryžos visi stabdė, buvo lyg kelio darbai. Mašina buvo beveik sustojusi, toliau įvykio neatsimenu, atsimenu po įvykio, kai sėdėjau prie savo automobilio. Priėjo policininkė, ji paklausė, ar žinau, kas įvyko. Aš pasakiau, kad turbūt avarija, nes mašina į medį atsitrenkė. Ji sakė, kad įvyko nelaimė ir žuvo žmogus. Vadinasi, aš buvau be sąmonės, buvau praradęs orientaciją. Labai gailiuosi, jaučiuosi labai kaltas prieš nukentėjusiuosius, prieš šeimą, dar kartą norėčiau jų atsiprašyti“, – teisme kalbėjo D. Miežinis.
Jis prieštaravo teiginiui prokuratūros kaltinamajame akte, kad galėjo važiuoti daugiau nei 60 km/h greičiu.
„Negalėjo būti, prieš įvykį aš buvau beveik sustojęs“, – sakė D. Miežinis.
Tuo metu žuvusios merginos brolis teigia, kad avarijos vaizdo įraše nematyti, kad mašina būtų sustojusi, ji tiesiog lėkė.
„Aš staiga atsijungiau, kartu vykęs kolega pasakė, kad aš sudejavau ir pasukau vairą“, – sakė D. Miežinis. Vyras tikina, kad tądien, nors buvo karšta diena, gerai jautėsi, jeigu būtų blogai jautęsis, nebūtų sėdęs prie vairo.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs spalį. Į posėdį į bus kviečiami liudytojai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
