„Manau, kad mes neturėtume labai jaudintis dėl vienos ar kitos jų raketos bazavimo vietos. Juo labiau, kad arsenalai, kurie yra Kaliningrade, stipriai panaudoti kare prieš Ukrainą. Ženkliai iš jų irgi buvo pasisemta. Tos raketos situacijos niekaip nekeičia“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.
„Nominali grėsmė, kurią kelia Rusija savo kaimynams, visada egzistuoja, bet grėsmės lygis dėl to nepasidarė kiek nors aukštesnis“, – pridūrė jis.
Kremlius į Kaliningrado sritį perkėlė tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“, kurias Maskva vadina hipergarsiniais ginklais.
Gynybos ministerija nurodė, kad šie lėktuvai vykdys „kovinį budėjimą visą parą“.
Pasak A. Anušausko, kariniai pajėgumai Kaliningrade šiuo metu yra ženkliai sumažėję.
Ministro teigimu, Kremliaus pajėgoms užpuolus Ukrainą ir mobilizavus savo pajėgas, šis Rusijos eksklavas „nebuvo paliktas nuošalyje“.
„Įvairiuose daliniuose yra ženklus sumažėjimas tiek personalo, tiek ginkluotės, kuri iškeliavo kartu su personalu: nuo ketvirtadalio iki pusės. Čia ne apskritai Kaliningrade, bet atskiruose daliniuose, kurie yra panaudoti kare prieš Ukrainą“, – kalbėjo jis.
„Nereikia įsivaizduoti, kad Kaliningradas liko nuošalyje, kai iš visos Rusijos tempiami resursai prieš Ukrainą. Tai Kaliningradas nėra paliktas nuošalyje, iš jo yra ir buvo tempiami tie resursai“, – pridūrė A. Anušauskas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmąkart pristatęs „Kinžal“ 2018 metais, vadino šias raketas „idealiu ginklu“, galinčiu skrieti dešimt kartų greičiau už garsą, todėl itin sunkiai perimamu priešraketinės gynybos priemonių.
Tačiau daugelis ekspertų sako, kad tai tėra įprastos nuo žemės paleidžiamos trumpo nuotolio balistinės raketos „Iskander“ šiek tiek modifikuota iš oro paleidžiama versija.
„Iskander“, kaip ir visos balistinės raketos, dalyje savo skrydžio trajektorijos išvysto hipergarsinio diapazono (didesnį kaip penkių machų) greitį, bet nepasižymi hipergarsinių ginklų klasei būdingu manevringumu.
