Kol kurstomi išpūsti gandai apie esą neregėtus kontrabandos mastus Pagėgiuose, rūkalai per Nemuną „tebesisunkia“ nuo Smalininkų iki Rusnės.
Na, kaip neaplankysi Pagėgių, apie kuriuos ką tik paskelbta, esą tai išskirtinis miestelis, tikra Lietuvos kontrabandos sostinė... Čia retas nesąs susijęs su kontrabanda. Girdi, iki panagių esą korumpuotos Pagėgių valdžios gauja cigaretes iš Kaliningrado srities vežanti kone atvirai, traukiniais, na o Pagėgių prastuomenė tiesiog plukdanti jas per Nemuną. Kita pusė pagėgiškių, girdi, tarnaujantys Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir plukdytojus gaudantys, bet labai nepersistengiantys, nes lėtomis mašinomis kontrabandininkų nepavejantys, o jei kada netyčia ir pagaunantys, tai akis užmerkiantys už 30 000 litų kyšius. Kontrabandininkų esą tiek daug, jog jie jau nepasidalijantys 100 kilometrų pasienio ruožu palei Nemuną. Neseniai kontrabandininkų gaujos prie Nemuno susišaudžiusios. Vietinis kontrabandininkas Jonas Klymantas peršovęs du pasieniečius, atstovavusius „valstybės mafijos gaujai“, o pasieniečiai užpuoliką nušovę ir esą pripleškinę dar krūvą lavonų – tie netrukus Nemune iškilsią pilvais į viršų...
Restorane – pigu ir tuščia
Po tokios publikacijos važiuoti į Pagėgius truputį nedrąsu, tačiau, jei tik pavyks išnešti sveiką kailį, labai knieti nufotografuoti Nemune plūduriuojančius kontrabandininkų lavonus ir, ką čia slėpti, nusipirkti bloką kontrabandinių cigarečių...
Įriedėjęs į Pagėgius matau jaukų tvarkingą miestuką, kurio seniausiuose pastatuose dar galima pajusti Prūsijos laikų dvasią. Savo senu „Opel'iu“ apsuku kelis ratus, bet kad ir kiek dairausi, nematau prabangiųjų pagėgiškių automobilių. Gatvėmis daugiausiai rieda tokie pat seni kledarai, kaip ir visoje Lietuvoje.
Užtai maloniai nustebina dalykas, kokio Lietuvos miestuose beveik nebepamatysi – šalikelėse, parke, visur kitur mieste nupjauta žolė, sutvarkytos gatvės ir jų žibintai, pašluoti šaligatviai.
Aha, vietinių turtuolių gi reikia ieškoti restorane! Neskubėdamas apžiūriu abu restoranus, esančius 2000 gyventojų turinčiame miestelyje, bet čia manęs laukia naujas netikėtumas. Nors kainos nedidelės, abu restoranai tušti tuštutėliai. Spręskite patys, ar 3 litai už sriubos lėkštę, 6 litai už cepelinų porciją restorane daug? Apie tai, kad Pagėgių užeigos išgyvena ne geriausias dienas, byloja iškalbinga detalė. To restorano, kuris prie stoties, neoninė iškaba seniai sulūžusi ir net baigia nukristi.
Pagėgiuose – irgi nedarbas
Pastebėjusi, jog gurkšnodamas kavą nepaliauju akimis matuoti kito restorano – „Pagėgės“ – tuščią salę, savininkė mielai paaiškina, jog jos verslas – vos gyvas. Ir tai tik atvykėlių – vokiečių turistų, pro šalį važiuojančių kauniečių, vilniečių – dėka.
„Pagėgiškiai pas mus net nepietauja, nes net ir 8–9 litai mūsų žmonėms per brangu“, – nustebina moteris.
Pala, o tai kur išgaruoja tie pasakiški iš kontrabandos susikrauti turtai?..
„Netikėkite pigiais gandais, – dar kartą mane nustebina pašnekovė, kartu parodydama, jog kontrabandos tema Pagėgiuose – visiškai ne tabu. – Pagėgiuose pusė butų – tušti, žmonės emigravę į arijas bei ispanijas. Sakykit, ar kas bėgtų iš tėvynės, jei čia turėtų pajamų, kad ir nelegalių?“
Tačiau dar prieš 3 metus viso panemunės krašto pedagogai rėkė, kad kontrabandininkai taip masiškai per Nemuną plukdo cigaretes, jog masiškai vilioja talkinti vaikus, samdo juo dirbti sargais, vadinamaisiais „šucheriais“. Būdavo, kad sulaukę skambučio, vidury pamokos atsistoja ir klasės išeina po 3–5 vaikus. Kontrabandos organizatoriai, jiems įdavę po mobilaus ryšio telefoną, pastatydavo pakrūmėse stebėti vieškelį, vedantį link Nemuno. „Šucheriai“, vos pamatę pasieniečių automobilį, privalėdavo telefonu perspėti darbdavius, o už tokią naktinę tarnybą gaudavo po 100 litų atlygį.
Nelinksma „šucherio“ karjera
Apie tai, kaip devintoje klasėje metė mokyklą ir dirba „šucheriu“, man tada pats papasakojo netoli Vilkyšių kaimo (Pagėgių seniūnija) gyvenantis Andrius Stanevičius. Tuomet jis didžiavosi, jog verčiasi kontrabanda ir arba praturtėsiąs arba... būsiąs pasieniečių nušautas.
„Ačiū Dievui, nebėra „šucherių“ problemos, – „Akistatą“ patikino Pagėgių A. Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas. – Prieš trejetą metų po naktinio talkinimo kontrabandininkams maždaug penktadalis moksleivių pamokose snausdavo, o per pertraukas sklaidydavosi pinigais. Viskas. Kontrabandininkai, matyt, išmoko apsieiti be vaikų, tai bent šios problemos nebeliko.“
Lygiai tą patį man patvirtino ir Vilkyškių vidurinės mokyklos pedagogai – ir jų vaikai dirbti „šucheriais“ nebekviečiami.
Na o A. Stanevičius, dabar jau 19 metų jaunuolis, taip ir nepraturtėjo. Jis kontrabandininko karjerą irgi laikinai nutraukęs, kol atliks įkalinimo bausmę už „girtą“ nusikaltimą.
Pažeidėjai skuba kiek įmanydami
Tai gal kontrabandos nebėra, įveikta?
„Deja, pigesnes rusiškas cigaretes vis dar bandoma atplukdyti per Nemuną, – neslepia Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės dabartinis vadovas Rimanas Timinskas. – Tik tai ne vien Pagėgių problema, o bėda visame Lietuvos–Rusijos pasienyje. Mes tuos plukdytojus gaudome, ir krizė jų ryžtą, apyvartas apmažino, bet kontrabandos problema tebėra aktuali.“
Pasieniečių vadas pasakojo, jog nusikaltėlių grupuotės veiklą pradeda Kaliningrado srityje. Ten susitaria, kad urmo bazėse nupirktas cigarečių dėžes vietiniai rusai atveš iki Nemuno. Beje, rusai irgi saugosi savo milicijos bei pasieniečių, todėl taip pat retkarčiais samdo sargus. Tik aname krante jie vadinami ne „šucheriais“, o „fiškėmis“.
Gavę sėbrų ženklą iš Lietuvos pusės, rusai cigarečių dėžes kiek įmanoma greičiau perplukdo per Nemuną, o mūsų pusėje jau laukia vienas ar keli lengvieji automobiliai. Jei krantas klampus, pasamdyti nešikai dėžes tekini tempia iki kelio. Kelios minutės – ir kontrabandos nė ženklo.
Nėra patirties – nėra ir baimės
Anksčiau kontrabandinkai labiausiai mėgo „Subaru“ markės automobilius, nes jie varomi visais 4 ratais, eiklūs ir talpūs. Ruošdamiesi operacijai, nusikaltėliai išima užpakalines sėdynes, užmontuoja šiurkštesnes padangas, o kartais net sutvirtina važiuoklę.
Į „Subaru“ telpa iki 20–25 dėžių cigarečių. Tiesa, bijodami rizikuoti ar kartą jau teisti kontrabandininkai stengiasi vežti iki 10 dėžių (5000 pakelių), nes su tiek įkliuvę dar atsiperka administracine bauda.
Iki šiol šių mašinų vairuotojais buvo samdomi baigiamųjų klasių moksleiviai. Kodėl? Pasak pasieniečių, geltonsnapiai jaunuoliai kontrabandininkams itin parankūs. Jie neturi vairavimo patirties, dar nesuvokia, kaip rizikuoja, todėl nejaučia baimės. Tokie net nepersekiojami pasieniečių lekia vieškeliais lyg akis išdegę, naktį – dažnai be šviesų, išlėkę iš miško pagrindinius kelius kerta net nepristabdę.
Toks lėkimas, žinoma, kartais baigiasi tragiškai. Bene kraupiausia avarija įvyko per patį kontrabandos piką, 2007-ųjų gegužę. Prie Mociškių kaimo (Pagėgių sav.) į pasieniečių pasalą pakliuvo cigaretes juodu „Subaru“ vežęs septyniolikmetis tauragiškis Mindaugas K. Pamatęs jį stabdančius pareigūnus, vienuoliktokas bandė sprukti. Jis kliudė pro šalį važiuojančios moters mašiną, o nuo jos atšokęs rėžėsi tiesiai į pakelės pušį...
Geriausias sargas – technika
Nelaimės vietoje žuvusiojo tėvai buvo pastatę kryžių su užrašu „Dėl korumpuotų pareigūnų kaltės tragiškai žuvęs Mindaugėlis K.“ Tačiau pasieniečiai tėvams nusiuntė mandagų laišką su ekspertizės išvada, kad dujiniu šautuvu ginkluotas pasienietis dėl vaikino žūties visiškai niekuo dėtas. Kai tėvams atslūgo emocijos, jie pasieniečius šmeižiantį užrašą nuėmė.
„Įsitikinta, kad veiksmingiausias ginklas prieš cigarečių plukdytojus – nauja technika, kurią diegiame, – nedidelę paslaptį atskleidė pasieniečių vadovas R. Timinskas. – Nemuno pakrantėse montuojame radarus, termovizorius ir naktinio stebėjimo prietaisus. Jau dabar ši technika „mato“ pusę Pagėgių pasieniečių rinktinės saugomos sienos su Rusija, o iki 2013 metų turėtų uždengti visą Nemuno vagą nuo Smalininkų iki Rusnės. Kontrabandininkai vis dar mėgina laimę, bet įkliuvę traukiasi link Rusnės, kur tos technikos dar nėra. Todėl sulaikytų sienos pažeidėjų ir automobilių šiemet kiek daugiau nei pernai.“
Užpulti pareigūnai atsišaudė
Na o kaip tie „korumpuoti pasienio pareigūnai“ ir tas kruvinas susišaudymas birželio 30-ąją prie Paleičių kaimo (Šilutės r.)? Apie jį pasakojama, esą ten įvykęs „trijų gaujų“ – Tauragės Šviniaus, Pagėgių kontrabandininkų ir pasieniečių – susišaudymas. Esą buvę pripleškinta krūva lavonų, beveik visi jie esą sumesti į Nemuną – nespėta paskandinti tik nušauto 44 metų J. Klymanto...
„Mums liūdna ir nemalonu girdėti iš piršto laužtus gandus apie korupciją pasienyje, – paaiškino R. Timinskas. – Žinoma, kiekvienoje tarnyboje pasitaiko vienas kitas atsitiktinis žmogus. Bet patikėkite – pas mus vykdoma triguba pareigūnų kontrolė, vieša ir slapta. Dauguma pasieniečių brangina darbą, tarnauja sąžiningai. Geriau už žodžius tai parodo jų darbo rezultatai – mūsų kieme nebetelpa sulaikytos cigaretes vežusių sulaikytųjų mašinos.“
Pasak nušautojo J. Klymanto bylą tiriančios Šilutės prokurorės Jurgitos Kolyčienės, tyrimas dar nebaigtas, tačiau joje nefigūruoja jokios prie Paleičių kovojusios kontrabadininkų gaujos, Nemune nerasta jokių – nei nuskendusių, nei išplaukusių – lavonų. Faktas, jog už kontrabandą baustas J. Klymantas sėlino paupiu, susidūręs su pasieniečiais nežinia kodėl pradėjo į juos šaudyti ir du iš jų sunkiai sužeidė. Trečiasis nebelaukė draugų likimo ir pats nukovė užpuoliką.
Turgus lieka turgumi...
Prieš pasukdamas namo patraukiu per Pagėgius pasidairyti, ar miestelyje pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės. Vietiniai girtuokliai mikliai pasisiūlo pabūti gidais ir net atskleisti visą kontrabandos mechanizmą. Tiesa, ne už ačiū. Atsisakau, kadangi nenoriu girdyti mėlynanosių už jų pigias pasakaites.
Vietinės pardavėjos neslepia, kad cigarečių parduoda mažokai, bet ta pati problema ne tik Pagėgiuose, bet ir visoje Lietuvoje.
Niekas iš vietinių nesibaido ir nesipiktina dėl klausimo, kur mieste parduodamos kontrabandinės cigaretės. Sužinau, kad ir tuo Pagėgiai nesiskiria nuo kitų šalies miestų – rūkalų iš po skverno pasiūloma miestelio turguje. Arba tyliai į namus atneša pažįstami, vieną kitą saują pakelių atsivežę iš Kaliningrado srities, kuri vos už kelių kilometrų.
Pataikiau ne turgaus dieną, todėl kontrabandinių cigarečių Pagėgiuose taip ir nenusipirkau, bet man pasisekė. Jau važiuodamas namo stabtelėjau pavėžėti ekonominį turistą, su didoka rankine grįžtantį iš Sovetsko į Tauragę. Jis, kontrabandos verslo dalyvis, man atskleidė ne tik kontrabandos mechanizmą, kas, kaip ir kam į Lietuvą gabena kontrabandines cigaretes, alkoholį, benziną – mašinomis, traukiniais ir laivais. Tik apie visai tai – kitame „Akistatos“ numeryje.
Sigitas STASAITIS