Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.
Ar lietuviai sugebės taupyti ateičiai?
Lietuviai, kaip matome iš naujausių tyrimų, labai mėgsta išlaidauti ir ne kiekvienas turi sukaupęs pinigų ateičiai. Kaip jūs galvojate, pagal lietuvių charakterio bruožus, ar nebus taip, kad gavę tuos kelis tūkstančius, žmonės juos lengva ranka išleis, o paskui senatvėje reikės visus remti?
T. Medaiskis: Sunku pasakyti, ar lietuvių charakteris labai skiriasi nuo estų, o estų patirtis rodo, kad didelė dalis lėšų vis dėlto buvo išleista vartojimui. Kai kurie galbūt deklaruoja, kad tuos pinigus investuos, bet vėlgi klausimas: ar mokės, ar sugebės? Manau, kad sugebės tik mažoji dalis.
Dėl investavimo teko girdėti daug ekspertų sakant, kad lietuviams vis dar sunkiai sekasi. Jaunesni žmonės dar bando, bet čia dar yra sritis, kur reikia tobulėti. Matyt, to finansinio raštingumo mums vis dar trūksta, nors praėjo nemažai metų nuo nepriklausomybės atkūrimo ir rinkos ekonomikos pradžios. Matyt, dar atsiliekame nuo vakariečių savo gebėjimais tai daryti.
Lazutka: finansinio raštingumo lietuviams trūksta
Romai, kaip jūs manote dėl investavimo klausimo? Ar lietuviams pavyks su tuo susitvarkyti?
R. Lazutka: Iš jūsų pirmų klausimų supratome, kiek to raštingumo yra, kai žmonės nustemba, jog jų pinigai pensijų fonduose sumažėjo, o turtas nuvertėjo. Žinoma, kad trūksta, bet paprastai visose visuomenėse, joms turtėjant, žmonių finansinis išprusimas auga, nes jie turi tvarkytis su didesniais pinigais – daugiau uždirba, gali daugiau susitaupyti ir tada ieško būdų investuoti.
Pas mus tas finansinis raštingumas pasireiškia kitaip: žmonės sugeba išgyventi iš labai mažų pajamų. Pensininkai ar mažai uždirbantys žmonės viduriniam sluoksniui atrodo kaip stebuklas – kaip jie išgyvena? O jie išgyvena, jų raštingumas yra gebėjimas išsiversti su mažais pinigais, o kai visuomenė turtėja, tie, kurie daugiau uždirba ar turi verslus, jau ieško ir randa būdų investuoti.
Bet čia noriu atkreipti dėmesį į vieną dažnai neminimą dalyką. Jeigu žmonės laiko indėlius banke, tai nebūtinai rodo jų neišprusimą, net jei jie neperka vertybinių popierių ar investicinių fondų. Žmonėms svarbu ne tik grąža, bet ir likvidumas – galimybė turėti pinigus čia ir dabar, pasiimti juos, kai prireikia.
Per tą pinigų atsiėmimą iš II-osios pakopos mes ir matome: žmogui atėjo laikas pasiimti, o rinkos nukrito. Jeigu jis būtų laikęs banke, būtų pasiėmęs tiek, kiek padėjo. Dabar jis turi laukti ir nežinia ko. Tas laukimas yra labai neramus, nes rinkos gali atsistatyti, o gali, šiek tiek stabilizavusios, vėl kristi. Tai reiškia, kad tas turtas nėra likvidus.
Todėl žmonės, rinkdamiesi, kur dėti turtą ir kokia forma investuoti, atsižvelgia ir į galimą grąžą, apie kurią pas mus dažniausiai kalbama, bet jiems svarbus ir likvidumas bei rizika. Galite gauti didesnę grąžą, bet rizikuojate, tad natūralu, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės žvalgosi į įvairias finansų institucijas, kurios siūlo paslaugas.
Aišku, reikia turėti galvoje, kad tos institucijos – dažniausiai bankai – siekia pelno, ieško klientų ir nori iš jų uždirbti. Kita vertus, jos suteikia ne tik investavimo, bet ir konsultavimo paslaugas. Kol nėra pinigų, kalbėti apie investavimą sudėtinga.
Minėjau, kad apie 37 proc. gyventojų neturi pinigų nenumatytam atvejui. Kam jiems tos investavimo žinios? Jiems dabar svarbiausias klausimas – kaip išgyventi. Pensininkui reikia patarimų, kaip išsiversti iš 700 eurų, kaip pragyventi mėnesį ir dar atidėti pinigų nenumatytoms išlaidoms ar laidotuvėms – Lietuvoje yra didelė pajamų nelygybė.
Yra apie 20 procentų gyventojų, kurių pajamos pakankamos ir jie nesprendžia egzistencinių problemų – jie ieško būdų investuoti. Ir tai, kad jie neinvestuoja į vertybinius popierius, kur investicijos rizikingos, nereiškia, kad jie neraštingi. Jie tiesiog gali būti pasirinkę investuoti kitur, o jiems svarbu bent neprarasti to, ką turi, todėl laiko lėšas banke.
Pensijų problemos Lietuvoje
Užsiminėte apie pensijas, Lietuvoje jos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Kokia situacija ir kaip ji galėtų keistis ateityje? Kas mūsų laukia, kad nebūtų tokio didelio atotrūkio?
R. Lazutka: Mes akivaizdžiai matome, kad Lietuvoje pensijoms skiriama per mažai lėšų. Anksčiau buvo problema, kad „Sodros“ įmokos buvo nepakankamos, todėl negalėjo didinti pensijų. Buvo net laikotarpis, kai „Sodra“ turėjo skolintis, kad išmokėtų tas nedideles pensijas. Vėliau dalis naštos buvo perimta valstybės biudžeto, o dalis liko „Sodroje“.
Dabar „Sodra“ gauna pajamų, šiais metais gal net milijardu daugiau, negu išleis, ir galėtų didinti pensijas, bet ji turi garantuoti valstybės biudžeto deficitą, nes valstybės biudžeto išlaidos yra daug didesnės – gal apie 5 mlrd. negu pajamos, todėl tų „Sodros“ lėšų negalima naudoti spartesniam pensijų didinimui.
Reikėtų tvarkyti viešuosius finansus. Tas atskyrimas „Sodros“ ir valstybės biudžeto pasirodė esąs fiktyvus. Nors „Sodrai“ pajamų pakanka, pensijos didėja, bet jas reikėtų didinti dar sparčiau, tačiau to negalima padaryti dėl didelio valstybės biudžeto deficito, kurį „Sodra“ turi padengti. Tai viešųjų finansų klausimas: arba reikia mažiau išleisti kitur, arba surinkti daugiau mokesčių – kitų stebuklingų sprendimų čia nėra.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
