Straipsnis geras,Šaunuolis.Atsakant į paskutinį klausimą:"Ar Lietuvai reikalingi perversmai?" Atsakymas:Reikalingas ir būtinas,tik kur rasti šių dienų didvyrį panašų į gerb.P.Plechavičių.

O kubilo gauja labai stengiasi,kad Lietuvoje būtų kuo daugiau vargšų,ubagų ir badaujančių.Tiesiog,kad būtų ,ką fotografuoti.

Ponuli, nepergyvenkite. Mano atmintis nesutrikusi. Prifotografuoti galima ko tik nori, ypač jeigu turi kažkokį tikslą. Lūšnų, tinginių ir vargšų buvo ir yra visose šalyse. Net tokiose turtinggose, kaip JAV.

O NE SEILEJIMOSI KAZKOKIO!
tegu seimasiknatryniai nors ir gerkles vieni kitiems perplėštų, nors ir išsikartų, nors ir nuogi šoktų vidury gatvės- vienodai jie rodo. Nes tai nėra tautos atstovybė, o tik politinių prostitučių sambūris, susirinkę užsidirbti, pardavinėjant įstatymus. Už ką jiems mes dar ir primokam. Panieka jiems visiems ir kiekvienam atskirai.

mano amžinatilsį tėvuko (fotografo) koks tūkstantis nuotraukų iš smetonos laikų iš paprastų žmonių gyvenimo Tamstai tikrai atmintį atgaivintų. Melagių,tame tarpe ir smetoninių , buvo visais laikais.

Ačiū ponui Iškauskui už objektyvų straipsnį apie tarpukario Lietuvos aktualijas. Pritariu Arūnui. Tuo tarpu Vytui (11:31) patariu neskleisti sovietų propagandinės demagogijos ir melo. Mano vaikystė prabėgo tuo metu, todėl aš puikiai atsimenu kaip Lietuvos žmonės tada gyveno.

Taip reikalingi. Kitaip mums šakės.

matyt autorius nespėjo paskalbėti su savo seneliais, kaip jiems gyvenosi smetonos laikais. Aš suspėjau. Tai buvo visuotinio vargo laikai, kai gerai gyveno tik sluoksnelis turtingųjų Kaune ir dar kunigai, mokytojai ir t.t. Svarbiausia problema paprastam žmogui buvo bedarbystė. Paradoksalu, tačiau situacija labai greitai pakito sovietų laikais ir skurdas greitai buvo panaikintas

esmė tai juk tame ,kad visuomenė jau nori/nenori pradedama pratinti prie atsisakymo nuo demokratinių principų ,kurie gali būti tikslingi tik iki tam tikro lygio išsivystymo ir gerovės lygį pasiekusiose visuomenėse. Nežinome nė vienos sėkmingos demokratijos nuskurdusiose ,praskolintos ekonomikos ,ar šiaip pavergtose ir kitų išnaudojamose kolonijinio tipo valstybėse. Per tą paskutinį 20-metį siautėjant anarciškai valstybės iždo prichvatizavimo politikai , Lietuva kaip valstybė tiek nustekenta,"nugenėta" ,kad kalbėti apie demokratinių principų taikymą valstybės valdyme jau net nekorektiška - Kubilius jau priverstas (nebegali užtikrinti ir pagrindinių Konstitucijos normų dėl pensijų) galvoti ir apie Konstitucijos galių siaurinimą vyriausybės ekonominėje politikoje - tai tikra nėra kažkokia jo užgaida ar nesupratimas prie ko tokie dalykai veda.Dėl minėto valstybės nuskurdimo lygio tai tapo tiesiog nebeišvengiama ,premjeras paprasčiausiai matomai nebemato jokių kitų galimybių (liekant ištikimam savo liberaliai ideologijai)ir alternatyvų resursų paieškoje.Belieka natūraliai atsisakyti demokratinių vertybių ,arba perduoti šalies valdymą ne kažkokiems socialdemokratams ,o tikriems kairiosios politikos vykdytojams (deja jie oficialiai uždrausti ir persekiojami įstatymu)

Štai nors vienas objektyvesnis straipsnis apie Smetonos laikus ir objektyvią būtinybę įvesti autoritarinį valdymą. Negi įsivaizduojame demokratinį kraštą, apsuptą agresyvių diktatūrų?? Šito apsimeta, kad nesupranta net dalis mūsų istorikų. Padėtis ir dabar panaši, tik propaganda eina per vakarų pusę, suokiant apie lietuvių nepakantumą imigrantams, "atvirajai visuomenei", mažumoms ir pan. Vėl iš išorės nurodinėjama, kaip turime mes gyventi, ir tai uždangstoma demokratijos sąvoka. Ne veltui ponas Donskis džiaugėsi, kad Europa privers Lietuvą elgtis demokratiškai. O tikslas yra tas, kad Lietuvoje neliktų Lietuvos, lietuvių ...