Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Ar Lietuva potencialus taikinys Rusijai?
Kiek iš esmės realu, kad dabar tikrai Rusija imtųsi šiuo metu ir vykdytų kažkokias provokacijas, tarkime, prieš Lietuvą?
G. Mažeikis: Prieš Lietuvą abejoju, todėl, kad mes turime pasienį su Kaliningrado sritimi, ir Rusija dėl šios priežasties yra labai suvaržyta. Į Kaliningradą yra nutiesti ne tik geležinkeliai, ne tik važiuoja kai kurie automobiliai, bet taip pat yra ir dujotiekis per Lietuvą.
Per Baltarusiją ir Lietuvą dujas Kaliningradas gauna iš Rusijos, didžiosios Rusijos ir šiomis dienomis kaip tik Rusija bando pastatyti Kaliningrade suskystintų dujų terminalą, atitinkamą laivą, tam, kad būtų mažiau priklausoma nuo šito dujų tiekimo per Lietuvą.
Vienas iš argumentų, kodėl jie pradėjo tai daryti, yra tai, kad jeigu būtų hibridinės atakos prieš Lietuvą ar panašios akcijos, Lietuva, jų manymu, neabejotinai uždarytų taip pat dujų tranzitą į Kaliningrado sritį. Šitas faktas rodo tai, kad jie galbūt ruošiasi ateityje, galbūt už mėnesio, vykdyti tokias operacijas, bet šiuo metu nėra tam pakankamo pagrindo, nes jie bijo štai šios energetinės krizės, kuri yra visoje Rusijoje, kad ji persimes į ypatingą sritį, kaip jie vadina, Kaliningradą, ir kad tai gali būti ne tik dujų, bet ir benzino problemos. Norėdami šito išvengti, veikiausiai prieš Lietuvą negalėtų imtis bent jau artimiausią mėnesį.
Tai iš esmės reikia stebėti, kada jie pastatys tą suskystintų dujų terminalą, ir tuomet jau ta tikimybė gali ir išaugti?
G. Mažeikis: Aš sakyčiau, kad taip, nes jie bando apsisaugoti nuo poveikio iš Lietuvos pusės. Žinoma, kad tas suskystintų dujų terminalas nieko nereiškia, jeigu jis būtų tuoj pat atakuotas ir būtų susprogdintas, bet bet kokiu atveju tai yra veiksmai tikintis, kad jeigu Rusija provokuos būtent dronų pagalba, arba būtent provokacijos ir sabotažas būtų, po kurių Baltijos šalys, Lietuva nedrįstų atsakyti kietu būdu ir atakuoti Kaliningrado sritį, tai tada štai šitas jų terminalas jiems labai stipriai pravers.
Ko siekia Rusija provokacijomis prieš Baltijos šalis?
Ko siekti galima provokacijomis dabar prieš Baltijos šalis? Kas iš to Rusijai?
G. Mažeikis: Na, tai bausmės aktas parodant, kad nė viena šalis nebus apsaugota, jeigu jose bus gaminami Ukrainos dronai ar detalės šiems dronams, ar kita karinė įranga, kuri siunčiama į Ukrainą. Aš labai bijau, kad 1-oji šalis, kuri galėtų būti atakuojama taip, tai bus Latvija. Būtent todėl, kad ten kaip tik statoma pakankamai didelė dronų gamybos įmonė netoli Baltarusijos ir Rusijos sienų, Latgaloje, ir patys latviai įtaria, kad tokia ataka galėtų būti būtent ten surengta.
Tačiau tai nereiškia, kad NATO šalys, Baltijos šalys neturi imtis atgrasymo politikos, nes kas gali apsaugoti nuo šitų dronų, tai labai aiški atgrasymo politika, kuri pademonstruotų, kokių veiksmų Baltijos šalys imtųsi štai šitos hibridinės atakos metu, ir kad patirti Rusijos nuostoliai gerokai viršytų nuostolius, kuriuos jie sukeltų. Vis dėlto aš pats asmeniškai abejoju tokia valia ir galia, kurią sugebėtų pademonstruoti Baltijos šalys.
Ginklavimosi lenktynės Europoje: kas turi pranašumą
O pati NATO? Dažnai pažymi apžvalgininkai, kad tos provokacijos iš esmės galėtų visiškai palaužti NATO vienybę, nes veikiausiai dabartinė JAV administracija nesiimtų čia kažkokių veiksmų mainais prieš Rusiją, jeigu kažkas įvyktų štai Baltijos šalyse. Ar toks vertinimas yra teisingas?
G. Mažeikis: Taip, pareigūnai privalo kitaip kalbėti, o mes galime skeptiškai žiūrėti, bent jau tie, kas komentuoja užsienio politiką. Iš tiesų šiandien ekspertų tarpe susiklostė nuomonė, kad jau yra ne NATO 2, o NATO 3. Tai yra, 1-asis NATO, į kurį mes stojome, po to su Rytų Europa, Vidurio Europa įsivaizduojama, kad buvo krizė, ir dabar, kai Jungtinės Valstijos traukiasi, o Europos Sąjunga ginkluojasi, manoma, kad atsiranda dar vienas NATO sąjungos veidas, kuris yra europietiškas veidas.
Taigi, iš tiesų šiuo požiūriu yra lenktynės: kada Rusija bus pasirengusi provokacijoms ir kada Europos NATO, būtent europinė dalis NATO, bus pakankamai apsiginklavusi, kad galėtų kietai atsakyti. Iš tikrųjų šiuo metu vyksta intensyvios ginklavimosi varžybos ir Rusija to neslepia.
Tos ginklavimosi varžybos šiuo metu yra ne su Jungtinėmis Valstijomis, juo labiau žinoma, ne su Kinija, o tarp Europos, senosios kontinentinės Europos, ir Rusijos, ir atrodo, kad šitų lenktynių starto pradžioje Rusija buvo labai smarkiai įsiveržusi į priekį, o Europa labai smarkiai atsiliko, bet šiuo metu mes matome, kad tas bėglys, bėgantis priekyje – Rusija – pradeda silpti ir nebeturi kuo kvėpuoti, o Europa labai greitai vejasi ir, priešingai, įgyja kuo daugiau galimybių kvėpuoti.
Vis dėlto yra tam tikri, žinote, apribojimai ir neaiškumai, todėl, kad Rusija yra nepaprastai patyrusi karo reikaluose. Kai kalbama dėl Baltijos šalių ir dėl Lietuvos, mes nežinome šitų dalykų, todėl, kad tos taikos misijos, kuriose Lietuva dalyvavo, anaiptol nėra karas.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


