Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.
Sukčiai kėsinosi į beveik 60 mln. eurų: ką tai rodo?
2025 metais buvo fiksuota, kad sukčiavimo atvejų išaugo beveik 13 proc. daugiau, o ta pasikėsinta suma buvo gerokai didesnė. Ką tai parodo apie sukčiavimo tendencijas dabar ir ko galbūt gyventojai gali tikėtis šiais metais?
Ž. Kielienė: Jeigu kalbėtume apie 2025 metus, lyginant su 2024 metais, 13 proc. nėra visai drastiškas augimas atvejų skaičiumi, tačiau pasikėsinimo mastas iš tikrųjų labai augo.
Augo labai smarkiai, sukčiai kėsinosi užvaldyti kone 60 mln. eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad proaktyviais veiksmais finansų įstaigos visgi sustabdo procesus ir neleidžia sukčiams užvaldyti tų lėšų.
Labai svarbu paminėti, kad 2024 ir 2025 metais išviliotų lėšų suma yra labai panaši – tai yra po 20 mln. eur. Vėlgi, ką tai reiškia? Nors mastas auga, išviliotų lėšų suma išlieka stabiliai blogai aukšta.
Kalbama ir apie tai, kad galbūt tą laikotarpį padidinti, kai žmogus, pavyzdžiui, pasididina banke limitus, kiek gali išsiimti grynųjų pinigų, ir kad būtų galimybė bankams susigrąžinti tuos pinigus, kuriuos žmonės perveda. Kaip vertinate tuos pakeitimus ir ar manote, kad jie padės?
Ž. Kielienė: Žiūrėkite, mes kalbame apie pavedimus ir išgryninimus. Tai reiškia – grynieji pinigai ir atliekamos bankinės operacijos. Ką tai reiškia? Finansinis raštingumas visgi gyventojų turi būti šiek tiek aukštesnis negu yra dabar, nes jeigu mane sugeba įtikinti atiduoti grynuosius pinigus, o prieš tai juos išgryninti, ar pasakyti apie savo santaupas, kokias aš turiu, ir atiduoti jas neva policijos pareigūnams, kad jie patikrintų, tai sutikite, kad šiek tiek nėra normalu.
Mes visi juk žinome, kad nė vienas policijos pareigūnas, atvykęs į namus, nepaprašys pinigų be kokio nors kratos orderio. Kas liečia pavedimus, mes visi ėjome prie to, kad mūsų tas pavedimas būtų greitas, neapsunkintas, kad kita pusė gautų pavedimą čia ir dabar. Ėjome prie sekundžių pavedimo.
Ar grįšime į laikus, kai pavedimai trukdavo dienas?
Kaip jūs, gerbiamas Nerijau, vertinate būtent tuos pakeitimus? Kiek bankams bus tos naštos ir kaip manote, ar tai padės sustabdyti sukčiavimo atvejus ar prarastas lėšas?
N. Mačiulis: Čia pagrindinė našta yra klientams, kurie negalės gauti greitų, patogių paslaugų. Mes galime sugrįžti į praėjusio amžiaus pabaigą, kai beveik visi pavedimai būdavo tokie: ateini į banko skyrių su pasu, užpildai dokumentus vietoje, patikrina per pusvalandį, priimamas pavedimas, po kelių dienų tuos pinigus kažkas gauna.
Saugumas turbūt yra didesnis, bet taip, kaip evoliucionavo finansų sistema, kaip atsirado momentiniai mokėjimai, yra nukreipta į patogumą, tam, kad klientai galėtų greitai sumokėti, gauti paslaugas ir nebūtų jokių barjerų.
Šioje vietoje tam, kad mes apsaugotume vieną iš šimto, kuris nesisaugo pats visiškai ir užkimba ant tokių akivaizdžių kabliukų, kai paskambina rusakalbiai ir sako, kad nutrauksime jūsų mobiliojo ryšio sutartį dabar, jeigu mums nepervesite kažkokios sumos, ir tie žmonės išsigandę sutinka, tai yra rimta problema.
Ji susijusi su kritinio mąstymo ir finansinio raštingumo spragomis, kurias iš tiesų reikia užkamšyti. Prie to reikia labai daug dirbti, reikia ir formalaus ugdymo programas peržiūrėti nuo ikimokyklinio ugdymo iki neformalių ugdymo programų, kur ir vyresnio amžiaus asmenims mes padėtume, šviestume juos, paaiškintume, kokiais būdais veikia sukčiai, o ne bandyti grįžti atgal nuo technologinio progreso, apsiriboti, apsistatyti barjerais ir sakyti, kad tai yra vienintelis būdas apsisaugoti.
Tai jau yra toks desperatiškas ėjimas, kai pripažįstame, kad padarėme daug klaidų ir neturime kaip kitaip spręsti tų problemų.
Tai sakytumėte, kad švietimas yra ta pagrindinė priemonė?
N. Mačiulis: Vienintelė. Kuo daugiau bandysime, jeigu politikai sakys, kad mes galime apsaugoti gyventojus, užkirsti kelią visokiais barjerais, įstatymais, tai dar labiau kiša pagalius į ratus ir tokiu būdu lyg ir sudaro įspūdį, kad gyventojų finansų apsaugojimas yra kažkokių išorinių institucijų darbas.
Ar tai politikai su įstatymais, ar Lietuvos bankas, ar komerciniai bankai, ar policija turi sustabdyti sukčius. Ne, pirmoje vietoje pati pirma nuolatinė atsakomybė yra žmogaus, kuris turi pats skeptiškai ir kritiškai vertinti visus tuos, kurie bando išvilioti, kurie žada nerealias investicines galimybes, ar parduotuves internetines su 95 proc. nuolaidomis, ar laiškus, kur sako: paspausk nuorodą ir Valstybinė mokesčių inspekcija neva grąžins permokėtus mokesčius.
Sukčiavimo formų yra galybė, jos nuolat keičiasi, apie tai mes nuolat informuojame visuomenę ir pristatome, bet vien tik pasakyti, kad policija ar priežiūros institucijos gali apsaugoti – negali.
Jeigu žmogus pats nesisaugo, sukčiai visada ras būdų apeiti, kaip išvilioti tuos pinigus.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
