Automatinių ginklų, kokiu Andersas Breivikas surengė skerdynes Utioja saloje, mūsų šalyje legaliai neįsigysi.
Panaši tragedija įvyko 1998 metais, kai Širvintų rajone Draučių kaime Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmonės iš legaliai laikyto medžioklinio šautuvo su optiniu taikikliu.
„Tai gal vienintelis atvejis masinių žudynių, nekalbant apie organizuotą nusikalstamumą. Mūsų šalyje tokių nusikaltimų, kaip Norvegijoje negali būti, nes negalima legaliai įsigyti tokių ginklų, kokiu švaistėsi Andersas Breivikas“, - tikino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.
Pasak jo, vadovaujantis naujuoju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, Lietuvoje draudžiama turėti, įsigyti ar laikyti A kategorijos ginklus, prie kurių priskiriami automatiniai šautuvai bei pistoletai, kurių vamzdis yra ilgesnis nei 25 cm.
Norvegijoje automatinių ginklų galima įsigyti laisvai, pateikus policijos leidimą. Nepaisant, jog ten nusikalstamumas itin mažas.
Kaip portalą www. balsas.lt informavo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Šostucha, automatinius ginklus turi teisę įsigyti tik specialiosios ir karo tarnybos: „Taip pat ir “Lietuvos bankas„. Kiti bankai - ne. Draudžiama įsigyti automatų ir saugos tarnyboms, savigynai“.
Privatiems asmenims galima įsigyti tik B kategorijos ginklus, kurių yra Ginklų fonde bei parduotuvėje. A kategorijos ginklų galima įsigyti tik pagal specialių u-sakymą.
V.Šostucha pastebėjo, jog be leidimo ginklo negalima išvežti į kitas šalis: „Būtinas Policijos departamento ar šalies, kur vykstama teisėsaugos organų leidimas, tačiau būtina pateikti argumentus, kas kelia keliaujančiam grėsmę“.
Automatinį ginklą leidžiama laikyti tik tuo atveju, jeigu jis perdaromas į nešaunamąjį pragręžus kiaurymes vamzdyje. Iš tokio ginklo šaudyti neįmanoma.
Naujame įstatyme pakito ir ginklų legalizavimo tvarka. Jeigu anksčiau Policijos departamentas skelbdavo Laikiną ginklų amnestiją, tai dabar niekur neregistruoti ginklai vadinami radiniais.
„Apie radinį būtina informuoti policija, prie jo negalima liestis. Pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu paaiškėja, jog asmuo iš tikrųjų rado ginklą, jis konfiskuojamas. Jeigu asmuo prisipažino turėjęs ginklą nelegaliai, jam jį leidžiama užregistruoti tik tuo atveju, jeigu jis nėra vogtas, nenaudotas nusikaltime“, - teigė V.Šostucha.
Anot pareigūno, kol kas apie radinius nepranešama, mat įstatymas įsigaliojo tik kovo 1 dieną.
Neseniai Kaune iš neregistruoto ginklo iš gyvenimo pasitraukė moteris. Pasak policijos, jis įsigytas nelegaliai, nes nutrinti registracijos numeriai. Manoma, jog revolverį jai padovanojo pažįstamas.
Kaune į areštinę įkliuvo ir 83 metų senukas grasinęs ginklu kaimynei. Per kratą jo kambaryje rasti ruošiniai ginklams gaminti, aštuoni šautuvai ir trys pistoletai, beveik trys tūkstančiai šovinių.