Specialistai atkreipia dėmesį, kad pati tvarka jau pakeista, vis dėlto šis teismo sprendimas gali būti reikšmingas ir platesniam ratui gyventojų. Jų teigimu, tai iš naujo paskatino diskusijas apie socialinio draudimo sistemos teisingumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neseniai dviem gydytojams odontologams priteisė daugiau nei 13 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad dėl anksčiau galiojusio reguliavimo jie atsidūrė blogesnėje padėtyje nei analogiškas pajamas vienoje darbovietėje gavę asmenys.
Problema kilo dėl anksčiau galiojusio reguliavimo
„Sodra“ nurodo, kad nesenas atvejis buvo susijęs su iki 2021 metų galiojusia socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka. Tuo metu vadinamosios įmokų „lubos“ buvo taikomos kiekvienam darbdaviui atskirai.
Vadinasi, kad žmogus, dirbęs vienoje darbovietėje ir gavęs dideles pajamas, galėjo pasiekti nustatytą ribą, nuo kurios dalies įmokų nebereikėdavo mokėti. Vis dėlto tokias pačias pajamas uždirbęs asmuo, dirbęs pas kelis darbdavius, įmokas toliau mokėdavo kiekvienoje darbovietėje atskirai.
Būtent dėl tokio reguliavimo į teismą kreipėsi du gydytojai odontologai, teigdami, kad dėl tuo metu galiojusios tvarkos atsidūrė blogesnėje padėtyje nei analogiškas pajamas vienoje darbovietėje gavę asmenys.
Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jiems priteisė daugiau nei 13 tūkst. eurų žalos atlyginimą.
„Sodros“ teigimu, kai kuriais atvejais bendra sumokėtų VSD ir PSD įmokų suma viršydavo tą, kuri būtų apskaičiuota nuo visų asmens draudžiamųjų pajamų jas vertinant kaip visumą.
„Sodra“ taip pat nurodo, kad jų vertinimu, kitų asmenų galimybės imtis veiksmų šiuo metu yra ribotos – 2021 metais įstatymo nuostata buvo pakeista, o Konstitucinio Teismo nutarimai netaikomi jau pasibaigusiems teisiniams santykiams ar įvykiams. Dėl to tokiais atvejais senaties terminai jau gali būti suėję.
Taip pat primenama, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą skundą dėl priimtų sprendimų galima pateikti per 20 darbo dienų nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą ar veiksmą, arba per 20 darbo dienų nuo termino, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas, pabaigos.
Problema jau išspręsta keičiant įstatymus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo gerbianti LVAT sprendimą ir pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi 2022 metais priimtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais.
SADM akcentuoja, kad šis LVAT sprendimas išsprendė konkretų individualų ginčą, kuriame buvo nustatyta žala ir priteistas jos atlyginimas. Kartu jis prisideda ir prie nuoseklios teismų praktikos formavimo, taikant Konstitucinio Teismo doktriną.
Ministerija taip pat yra fiksavusi, kad iki 2021 metų galiojusi tvarka galėjo paveikti dalį apdraustųjų, kurie dirbo pas daugiau nei vieną darbdavį. Tokie asmenys galėjo susidurti su kitokia socialinio draudimo įmokų našta nei žmonės, analogiškas pajamas gaudavę vienoje darbovietėje.
Vis dėlto SADM išskiria, kad tiksliai nustatyti potencialiai paveiktų gyventojų skaičių buvo sudėtinga.
Tam įtakos turėjo konkrečios aplinkybės: darbo santykių struktūra, gaunamų pajamų dydis bei jų pasiskirstymas tarp skirtingų darbdavių. Vertinimai buvo atliekami rengiant teisinio reguliavimo pakeitimus, tačiau kiekvienas atvejis galėjo turėti individualių ypatumų.
Anot SADM, pats klausimas teisėkūros lygmeniu jau yra iš esmės išspręstas. Nuo 2021 metų įsigaliojo pakeitimai, kuriais pakoreguota socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka.
Tuo metu galimybės gauti žalos atlyginimą už ankstesnį laikotarpį vertinamos individualiai teisminiu keliu. Universalių kompensavimo mechanizmų visiems galimai paveiktiems asmenims šiuo metu nėra numatyta.
Sprendimas vertinamas teisingai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė nurodo, kad tokį sprendimą vertina labai palankiai.
„Toks sprendimas turėtų atnešti kitas situacijas, kai asmuo gauna ne tik darbo santykių pajamas, bet ir kitas VSD, PSD mokesčiais apmokestinamas pajamas“, – nurodo ji.
Ji priduria, kad „Sodros“ įmokos yra ne mokestis, bet įmoka už draudimą, už socialinio draudimo paslaugą. Jei draudimo apimtis nedidėja, didėjant įmokų sumai, tai pavirsta į mokestį ir nebėra socialinis draudimas.
Pasak D. Čibirienės, su panašia problema gali susidurti ir gyventojai, pajamas gaunantys iš kelių skirtingų šaltinių. Pavyzdžiui, dirbantys samdomą darbą, vykdantys individualią veiklą ar gaunantys mažosios bendrijos išmokas.
Tokiais atvejais žmogus „Sodrai“ įmokas moka nuo visų šių pajamų, tačiau pasiekus nustatytą 60 vidutinių darbo užmokesčių ribą jo būsimos socialinės garantijos nebedidėja.
Kitaip tariant, žmogus gali sumokėti gerokai daugiau įmokų, tačiau už jas negauna didesnių išmokų ar papildomų socialinių garantijų.
„Atsižvelgiant į teismų nutartis, SADM privalo nedelsiant parengti VSD, PSD įstatymų projektus, kurie turėtų nustatyti 60 VDU maksimalią visų sumuojamų VSD, PSD mokesčiais apmokestinamųjų pajamų lubų sumą ir pateikti juos Seimui dėl teisėkūros keitimo“, – teigia ji.
D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad situacijų, kai dirbdami keliose darbovietėse gyventojai permoka socialinio draudimo įmokas, šiuo metu praktiškai nebeliko – „Sodra“ tokias permokas nustato ir jas grąžina.
Nepaisant to, anot pašnekovės, socialinio draudimo sistemoje išlieka kitas disbalansas. Pasiekus vadinamąsias 60 VDU „lubas“, skirtingų rūšių pajamoms taikoma nevienoda tvarka.
Pavyzdžiui, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį, net ir viršijus 60 VDU ribą jis ir toliau moka 6,98 proc. PSD įmokas. Be to, darbdaviui gali išlikti prievolė mokėti 1,77 proc. dydžio socialinio draudimo įmoką, jei būtent toje darbovietėje 60 VDU riba dar nėra pasiekta.
Tuo metu gyventojams, gaunantiems kitokio pobūdžio pajamas, pavyzdžiui, iš individualios veiklos ar mažosios bendrijos nario išmokų savoms reikmėms – pasiekus 60 VDU ribą visų „Sodrai“ mokamų įmokų skaičiavimas sustoja.
„Jei pensininkas vykdo individualią veiklą, jam VSD ir PSD mokėti nereikia, nes jis jau yra susimokėjęs mokesčius, kad iki gyvenimo pabaigos būtų socialiai draustas. Tačiau darbo santykių atveju visi pensininkai VSD ir PSD mokesčiais apmokestinami nuo pirmo euro“, – pastebi ji.
Anot D. Čibirienės, būtent tokie skirtumai ir kuria „teisingumo disbalansą“, nes žmonės, gaunantys skirtingų rūšių pajamas, socialinio draudimo sistemoje vertinami nevienodai.
Todėl, jos manymu, šio teismo sprendimo reikšmė gali būti platesnė nei tik dirbusiųjų pas kelis darbdavius.
„Manau, kad jis turėtų būti reikšmingas ne tik gyventojams, gaunantiems darbo santykių pajamas, bet ir kitas pajamas, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD, PSD įmokos, nevertinant bendros pajamų sumos“, – teigia ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
