Lina DRANSEIKAITĖ
Nors nuo gegužės šiukšlintojams gresia dešimt kartų didesnės baudos, aplinkosaugininkai abejoja, ar vien tik jomis pavyks sudrausminti žmones.
Kiekvieną rudenį, prasidėjus padangų keitimo vajui, šalia konteinerių rikiuojasi stirtos senų padangų. Dažnai pasenęs automobilių apavas nukloja pamiškes ir griovius. Nuo šių metų gegužės šiukšlintojai drausminami dešimt kartų didesnėmis baudomis – už ne vietoje išmestą padangų komplektą teks pakloti beveik tiek, kiek kainuoja pusė naujų padangų komplekto – apie 500 litų.
Nepagautas – ne vagis
Panevėžio rajono savivaldybės ekologės Sigitos Biveinienės teigimu, pasidžiaugti didėjančiu gyventojų sąmoningumu tikrai negalima. Anot jos, didžiausią nerimą kelia ne vairuotojai, o padangas montuojančios nedidelės įmonės ar individualiąja veikla besiverčiantys asmenys. Pagal įstatymą jie privalo sudaryti sutartis su atliekų perdirbėjais, tačiau toli gražu ne kiekvienas prisimena jo laikytis.
Tarp įmonių savininkų vis dar atsiranda tokių, kurie padangomis atsikrato pačiu lengviausiu ir pigiausiu būdu – tiesiog išmeta jas prie konteinerių, garažų bendrijų ar atokesniuose miškuose. Tokių šiukšlintojų pagauti už rankos beveik neįmanoma, mat padangomis jie atsikrato tamsiuoju paros metu.
„Ant padangos savininko vardo neparašyta, todėl labai sunku nustatyti, kas jomis netinkamai atsikratė. Tą rūpestį turime per kiekvieną padangų keitimo vajų“, – teigė S. Biveinienė.
Bėda ta, kad ne vietoje numestos atliekos kaip magnetas traukia kitas, tad pamiškės ir grioviai tampa šiukšlynais. Ekologės manymu, net ir dešimt kartų išaugusios baudos vargu ar gali sudrausminti šiukšlintojus. Anot jos, vienas iš kovos su teršėjais būdų – didesnė padangas montuojančių įmonių ir asmenų kontrolė.
„Visi ieško lengvų pinigų ir sprendimų. Reikėtų griežčiau tikrinti įmones, ar jos tinkamai atsikrato senomis padangomis“, – kalbėjo S. Biveinienė.
Padangų surenkama mažiau
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės Juditos Vingilytės teigimu, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, senų padangų surenkama mažiau. Pernai per vienuolika mėnesių buvo surinkta 145 tonos padangų, o šiemet per tą patį laikotarpį – 114 tonų. Ir sutarčių dėl padangų sutvarkymo su įmonėmis nepadaugėjo.
„Padangų kiekiai gerokai sumažėjo – apie 30 tonų. Gali būti, kad tiesiog mažiau eksploatuojama automobilių arba garažuose įkurtos įmonės, kai jas imta griežčiau kontroliuoti, pačios ėmėsi tvarkyti tas atliekas“, – svarsto J. Vingilytė.
Nors Panevėžyje gyventojai nemokamai gali atiduoti penkias padangas trijose atliekų surinkimo aikštelėse, tačiau didžioji jų dalis numetama prie konteinerių, paliekama garažų bendrijose ar kitose viešosiose erdvėse. „Didesnės baudos, kaip ir bet kokia griežtesnė kontrolė, yra sveikintinas dalykas. Manau, kad tai turėtų sudrausminti tuos, kurie elgdavosi lengvabūdiškai“, – mano J. Vingilytė.
Bausti gali tik aplinkosaugininkai
Nors nuo gegužės baudos už šiukšlinimą išaugo dešimteriopai, tačiau jas skirti gali tik aplinkosaugininkai. Jeigu už rankos šiukšlintojus pagaus miesto Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, pavyks atsipirkti ir dešimties litų bauda.
Pasak miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Rositos Baltutytės, už netinkamą atsikratymą atliekomis, tarp jų ir padangomis, gresia bauda iki 2 tūkst. litų, tačiau tokio dydžio dar niekas nebuvo nubaustas.
„Šiais metais kol kas surašyta 40 administracinių teisės pažeidimų protokolų, tačiau visi pažeidėjai įkliuvo pirmą kartą, todėl buvo nubausti tik dešimties litų bauda. Antrą kartą tektų mokėti gerokai daugiau – iki dviejų tūkstančių litų“, – pabrėžė R. Baltutytė.
Dažniausiai netinkamai atsikratoma atliekomis – miesto prieigose: Beržų, Smėlynės, J. Tilvyčio, Radastų, Tulpių gatvėse ir prie geležinkelio stoties.
„Prie vadinamų karštųjų taškų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet nubausti galime tik tada, kai užfiksuojami automobilio numeriai. Deja, identifikuoti tik pagal veidą dar negalime“, – teigė specialistė.
