Gyvūnai gali ne tik būti geri draugai, bet ir pagelbėti gydant įvairias ligas ir sutrikimus. Vieni tokių terapijoje naudojamų gyvūnų yra delfinai ir žirgai.
Plačiau apie tai papasakojusi Klaipėdos universiteto kineziterapeutė, hipoterapijos specialistė Jurgita Rutkienė teigė, kad žirgo asistuojama terapija gali būti būti pritaikoma įvairiais atvejais.
„Hipoterapijos poveikis yra platus, todėl ir pacientų ratas labai didelis. Ją galime paskirti pacientams, turintiems neurologinių pažeidimų arba su vėluojančia raida.
Pavyzdžiui, mažam vaikui, kuris nenori vartytis, nemoka ropoti ar šliaužti, taikoma tam tikra specifika. Įvertiname galvos kontrolę ir guldome jį ant žirgo. Būtent per tuos įstrižinius judesius mes provokuojame šliaužimo arba ropojimo pojūtį. O kai smegenys pajunta šį pojūtį – tai jau pusė kelio iki paties judesio atlikimo“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Terapijos metu reikia ne vieno žmogaus – žirgas yra vedamas vedlio, o pacientas guli ant žirgo, prilaikomas iš abiejų pusių – taip imituojamas šliaužimas arba ropojimas:
„Taip pat su žirgu dirbame, kai vėluoja ar yra sutrikusi kalba, su autistiškais vaikais. Tokiais atvejais daugiau orientuojamės į sensorinius poreikius, žiūrime, ko vaikui reikia – kad žirgas eitų greičiau ar lėčiau. Viskas pritaikoma pagal žmogų. Hipoterapija tikrai tinka esant daugeliui diagnozių.“
Padeda ir sergant išsėtine skleroze, po insultų, turint laikysenos problemų
Hipoterapija gali būti taikoma ir vyresniems asmenims, pavyzdžiui, sergant išsėtine skleroze. „Turime pacientų, kuriems po išsėtinės sklerozės remisijos yra nusilpę raumenys ir jiems reikia atsigauti. Taip pat ji padeda pacientams po amputacijų, sėdintiems vežimėlyje. Kai žmogus daug sėdi, nebedirba pilvo bei įstrižiniai raumenys, atsiranda virškinimo ir kvėpavimo problemų – viso to galime išvengti taikydami hipoterapiją.
Esame dirbę ir su pacientais po insulto. Jeigu viena kūno pusė yra spastiška, su tokiais raumenimis dirbti labai sudėtinga. Kai mes, kineziterapeutai, tradiciškai stengiamės atpalaiduoti raumenis ir prašome paciento ką nors paimti, jis iš pastangų vėl įsitempia ir ta spastika tik padidėja.
Sėdint ant žirgo – nors žodis „sėdėti“ čia klaidingas, nes pacientas ant jo intensyviai dirba. Tas darbas vyksta tarsi nevalingai. Spastiški raumenys dirba ir stiprėja, tačiau pati spastika nedidėja. Tai yra vienas unikaliausių hipoterapijos poveikio dalykų“, – vardijo specialistė.
Taip pat hipoterapija puikiai tinka liemens stabilizavimui, žmonėms, turintiems laikysenos ir stuburo problemų: „Kartais manoma, kad sėdėjimas ant žirgo labai krato ir tai gali pakenkti stuburui. Tikrai ne – krato tada, kai su žirgu risnojate ir nemokate joti. Tačiau kai žirgas tiesiog žingsniuoja, dirba visa liemens stabilizacinė sistema ir stuburo problemos kaip tik mažėja.“
Delfinai daugiausiai padeda vaikams su elgesio ir psichikos sutrikimais
Tuo metu delfinų asistuojama terapija pirmiausia yra neurosensomotorinė terapija.
„Mes panaudojame vandenį kaip tam tikrą atpalaiduojančią erdvę, kuri gali duoti tiek vestibulinį, tiek propriocepcinį impulsą. (...) Kai kalbame apie žmones, turinčius psichikos ir elgesio sutrikimų, apie 99 proc. jų susiduria su sensorikos iššūkiais arba sutrikimais“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorė, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja dr. Brigita Kreivinienė.
Didžiąją dalį pacientų sudaro vaikai ir jaunuoliai, turintys visą grupę psichikos ir elgesio sutrikimų.
„Vaikų amžiuje tai yra didžiausia negalios priežastis Lietuvoje. Kadangi šie skaičiai auga, tai, ko gero, yra pagrindinė mūsų grupė – pacientai su kompleksiniais bei psichikos ir elgesio sutrikimais“, – sakė ji.
Specialistė pabrėžė, kad terapiniame procese paciento poreikiai dažnai atliepiami per malonumą. „Mūsų neuronai yra plastiški, o jų plastiškumas geriausiai atsiskleidžia tada, kai ką nors darome su malonumu. Jei kineziterapeutas pacientui tiesiog pasakys: „Lankstyk dabar ranką“, ir jis ją lankstys, pagerėjimas sieks gal tik 10 proc.
Tačiau jei dedate sau į burną ką nors labai skanaus – pavyzdžiui, sumuštinį su ikrais, kurį labai norite suvalgyti, tas patiriamas malonumas duos net 80 proc. pagerėjimo.
Lygiai taip pat yra ir čia. Delfinai yra gyvūnai, turintys ilgiausiai trunkančią žaidybinę elgseną. Jie bendrauja labai intensyviai. Kartais atrodo, kad terapija jau baigiasi, o jiems noras bendrauti dar neišblėso“, – pastebėjo B. Kreivinienė.
Sūrus vanduo gali išversti iš koto
Delfinų terapija gali būti taikoma tik kiek vyresniems vaikams – nuo trejų metų. Tačiau vyresnio amžiaus pacientams dalyvauti delfinų terapijoje gali būti šiek tiek sudėtingiau.
„Mūsų pacientas dėvi hidrokostiumą, o tai jau visiškai kitokia sensorinė patirtis. Be to, būna, kad vyresniame amžiuje vestibulinė sistema dirba ne taip gerai dėl vidurinės ausies vadinamojo plaukelio. (...)
Kai esi su hidrokostiumu ir lipi į baseiną, kuris yra labai sūrus – kaip Atlanto vandenynas, – tave, be jokios abejonės, tiesiog verčia iš kojų. Mes kartais pajuokaujame: kai žmogus sako, kad nemoka plaukti, aš atsakau, jog plaukti čia nereikia mokėti, reikia mokėti išstovėti“, – pastebėjo profesorė.
Be to, su delfinais yra bendraujama ne tik tiesiogiai vandenyje: „Kadangi mūsų terapijos centras yra didelis, mes formuojame kompleksinę pagalbą. Čia siūlome dailės terapiją, psichoterapiją, sensorikos užsiėmimus, kineziterapiją ir įvairias kitas priemones. Be to, visas šis centras iš dalies yra po vandeniu.
Delfinai pas savo pacientus ir specialistus atplaukia net ir tada, kai šie po vandeniu užsiima kitais darbais: kepa sausainius, keksiukus ar sportuoja. Delfinai juos matyti per iliuminatorius, o pacientai taip pat gali stebėti savo delfinus. Taip ši draugystė sėkmingai tęsiasi ir toliau.“
Norėtų didesnio gyvūnų terapijos prieinamumo
Nors gyvūnų asistuojama terapija žinoma ir taikoma ne vienus metus, specialistės apgailestavo, kad mastas galėtų būti didesnis.
„Kol kas tas prieinamumas nėra didelis, nes, sakykime, hipoterapijos specialistus dabar ruošia Klaipėdos universitetas, bet tų specialistų dar nėra tiek daug. Su licencijomis dabar būtų kokie septyni. Iš tikrųjų, sakau, kol kas čia gaunasi prabanga. (...)
Dabar specialistų rengiama kasmet – jau trečius metus, bijau pameluoti, paruošiama po aštuonis specialistus kasmet. Ir, aišku, tų specialistų tikrai daugės. Tačiau tam, kad specialistas pradėtų dirbti, jis turi turėti gerai paruoštą žirgą. Paprastai vieno žirgo neužtenka, nes pacientų poreikiai yra skirtingi.
Pavyzdžiui, vienas žirgas gali nešti tik didelį ir stambų žmogų, kitas – tik vaiką, nes pats yra smulkus. Vieno žirgo nugara per siaura, kito – per plati. Priklausomai nuo paciento poreikių, mes turime parinkti žirgą ir netgi tą patį žirgą vesti skirtinga trajektorija, skirtingu reljefu bei skirtingu greičiu“, – kalbėjo J. Rutkienė.
Ji pridūrė, kad tai dar ne viskas – pagal dabar galiojantį Papildomos ir alternatyviosios medicinos įstatymą reikia turėti hipoterapijos licenciją ir papildomos bei alternatyviosios medicinos įstaigą:
„Tai reiškia, kad turi susitvarkyti visas higienos normas ir viską atlikti pagal reikalavimus, ir tai yra teisinga. Taigi, jeigu tu dirbi kažkuriame žirgyne, tave turi priimti, tu turi susitvarkyti visus tuos reikalavimus. Tai nėra taip paprasta, bet reikia pradėti, reikia dirbti.“
B. Kreivinienė antrino, kad norint taikyti delfinų terapiją galioja lygiai tokios pačios taisyklės, o specialistų taip pat nėra daug.
„Delfinų terapijos centras, kaip įstaiga, turi ir higienos pasą, ir licenciją. Mes turime septynis terapeutus, kurie darbuojasi, bet visoje Lietuvoje tokių terapeutų bus tikriausiai apie 10 ar 11, ne visi jie yra praktikuojantys.
Tačiau tas prieinamumas priklauso ne vien nuo pačių terapeutų paruošimo. Tai, aišku, yra labai brangus procesas, juos išlaikyti, nes (...) kaip ir Jurgita sakė, vien diplomo ir licencijos gavimo neužtenka, kad galėtum eiti ir dirbti.
Ir darbo priemonės specifinės. Be abejo, skiriasi ir žinių lygis – mes turime kelti profesinę kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet dažnai ir užsienyje, o tai brangiai kainuoja. Taip pat tas prieinamumas yra diktuojamas ir gyvūnų gerovės. Tai yra pats pagrindinis dalykas – kad terapijoje dirbantys gyvūnai nebūtų pervargę.
Esame darę įvairiausius tyrimus ir žiūrėję, koks yra optimalus laikas. Režimas, kuriuo dirbame šiandien, yra devyni pacientai vandenyje per dieną. Tai yra devynios terapijos, ir tai jau yra mūsų riba, kiek galime priimti“, – komentavo specialistė.
Atrinkti tinkamą gyvūną – ilgas procesas
Specialistės pabrėžė, kad gyvūnų asistuojamai terapijai tinkamas ne bet kuris gyvūnas. „Taikant hipoterapiją svarbiausias yra žirgo temperamentas. Mes visi esame skirtingo temperamento ir, nors charakterį galime išugdyti, temperamento savybės yra įgimtos. (...)
Hipoterapijai mums labai svarbu, kad žirgas būtų ramaus temperamento ir į pavojingas situacijas reaguotų sustingdamas, o ne kovodamas ar staiga bėgdamas. Mums labai svarbi ši pirminė reakcija, todėl čia vykdoma griežta atranka.
Yra vertinamas ne tik žirgo elgesys, bet ir išvaizda, nes jo temperamentą išduoda ir išoriniai bruožai.
„Žinoma, čia didelį vaidmenį vaidina patirtis. Dirbant su žirgais, anksčiau ar vėliau pamatęs gyvūną supranti, ar tai cholerikas, ar flegmatikas. Temperamentas dažnai būna mišrus, bet pagrindinės reakcijos savybės išryškėja testavimo metu. Visa kita yra mokymas ir ruošimas.
Žirgas turi išmokti nebijoti netikėtų garsų ir nereaguoti, kai jį iš visų pusių apspinta žmonės – gamtoje jam tai nėra natūralu. Jis privalo išlikti ramus, jeigu ant jo guldome pacientą arba jeigu pacientą ištinka padidėjęs spastikos priepuolis. Į tokias situacijas žirgas turi reaguoti ramiai, pasitikėdamas žmogumi, o tą pasitikėjimą mes turime pelnyti“, – pasakojo J. Rutkienė.
Taip pat ir ne kiekvienas delfinas gali dalyvauti asistuojamoje terapijoje. „Atranka yra labai griežtai reglamentuota. Tai yra komisija, yra patvirtinti vertinimo protokolai. Labiausia delfinų terapijoje turbūt sekasi „statistui“, – pastebėjo B. Kreivinienė.
Visų pirma, gyvūnas turi būti trejų metų ir vyresnis, kliniškai sveikas. Toliau vertinimas vyksta etapais, terapiniame baseine delfinas turi atlikti užduotis, taip pat yra imituojamos situacijos, kaip netikėtai galėtų elgtis pacientai.
„Delfinas turi nebijoti, neišsigąsti, jis turi disponuoti savo baseino erdve, atnešti tam tikras priemones, gebėti atlikti tam tikrus elementus, mokėti ir padainuoti. Tai irgi yra sudėtinė dalis, nes garsas, vokalizacija kartais irgi panaudojama terapijoje. Tai yra svarbu mūsų pacientui“, – pridūrė specialistė.
Visos laidos įrašo galite klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
