Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pagaliau nors vienas priimtas teisingas sprendimas.
Šie teismų sprendimai parodė, kad S. Verseckas byloje užsiima politika, o ne teisingumu. Tokie valstybiniai kaltintojai turi būti nušalinami, tegul nedaro gėdos Generalinei prokuratūrai, tokiu atveju apsivalytų ir Generaline prokuratūra nuo galimai kišeninių prokurorų
Po tokio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo aš labai suabejočiau prokuroro kopiatencija- nes tai parodo, kad jis visiškai nežino LR Konstitucijos ir bando Darbo partiją sužlugdyti bet kokiu būdu.
Darbo partijos jungimasis su kita politine partija reikštų, kad partijos nebeliktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir labai teisingai paprasta buhalterinė byla o padarė tokį šau kad baisu.
Ot bus faina ir skraidysim ir mėsą kaposim , galinga partija :)
VSD, turinti saugoti valstybę (Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich tuo metu buvo Vyriausybės narys, ministras), sužino tokią informaciją, pasiklauso, tai yra operatyvinė medžiaga, ir tyli. Tai, vadinasi, valstybės išdavystė ir priesaikos sulaužymas. Už tokius dalykus teisinėje demokratinėje valstybėje tie pareigūnai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavystę, bet tai nepadarė. A.Januška kalba (vėl užfiksuotas pokalbis su VSD vadovais): „Mums labai reikia kompromituojančios medžiagos V.Uspaskichui. Tai yra būtina prieš Darbo partiją“.
Kai ši informacija papuolė į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, komitetas sužinojo, kad vyksta tokie dalykai, valstybės išdavystė - ir tylu.
Kai ši informacija papuolė į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, komitetas sužinojo, kad vyksta tokie dalykai, valstybės išdavystė - ir tylu.
Atėjo tas momentas, kai V.Uspaskich išvažiavo dėl šeimos tragedijos, viskas gerai. Laukė, matyt, to momento. Praėjo šešios valandos ir prasidėjo kratos. Visi supranta, kad reikia padaryti taip, kol nėra V.Uspaskicho. Tuo labiau jie klausė jį, žinojo, kad ten didelė tragedija, jam reikėjo kur nors apgyvendinti savo 80 metų motiną, palaikyti ją morališkai ir psichologiškai, sudegė namas, sūnus jos akyse. Ir aišku, kad jis planavo ilgai negrįšti. Labai greitai prasidėjo šitos kratos.
Praėjo laikas, Viktoras Uspaskich nutarė grįžti. Visi galvojo, kad jis jau negrįš, jiems tai buvo netikėta. Pranešė reisą, dieną, valandą, kada atskris. Atskrido. Aišku, per paradinį įėjimą jo neišvedė, vežė kažkur per miškus. Tikrai manau labai gerai priėmė, jokių antrankių, palydėjo į autobusiuką, nuvežė į nuovadą, apgyvendino. Net pabijojo ji nuvežti į Generalinę prokuratūrą apklausti. Apklausė kameroje.
Pirmas klausimas buvo toje kameroje Generalinės prokuratūros prokuroro: „Ko tu atvažiavai?“ Pusantrų metų ieškojo - ko tu atvažiavai? Antras klausimas buvo: „Gal ką nors papasakosi apie partiją ir bylą?“ „Sakau, aš nežinau, klauskite konkrečiau“. Apie pinigus išvis neklausė. Beveik baigėsi apklausa, jis pernakvojo tame kambaryje ir veža ji į teismą dėl kardomosios priemonės priėmimo. Veža be antrankių per visą Vilnių.
Teismo posėdis. Teismas klausia Viktora Uspaskich iš pradžių: „Norite, kad teismas būtų atviras ar uždaras?“ Jis sako: „Gerbiamieji, jau tiek kalbame apie bylą, tai, aišku, tegul būna atviras, tegul klauso ir mato visi“. Paklausė advokatų. Jie pritarė jam. Prokuroras pritarė, kad būtų atviras. Teisėjas susiskambina su kažkuo: bus uždaras.
Eina teismas be antrankių, be jokių dalykų. Eina į pabaigą, jau rašomas nuosprendis išleisti Viktora Uspaskich namo namų arešto sąlygomis gyventi, prieina vienas policininkas ir sako: „Viktorai (geri, kultūringi policininkai), Viktorai, atsiprašau, bet mes turime tau uždėti antrankius, paskambino generalinis komisaras, uždėti tau antrankius ir pravesti pro žurnalistus“. Jis atsako, „Gerai, dėkite“. Uždėjo antrankius jam iš nugaros ir pravedė pro žurnalistus.
Žurnalistai prifotografavo, viskas gerai, atvedė ji į uždaro teismo posėdžio salę ir įleido visus žurnalistus. Jie gi jo liudininkai, jie gi ten kai kurie buvo. Atėjo žurnalistai. Ir tada vienas iš žurnalistų sako, klausykite, kaip nufotografuoti, antrankiai už nugaros, o veidas iš priekio. Kaip padaryti, kad ir antrankiai būtų, ir veidas. Paprašė antrankius perkelti į priekį. Ir perkėlė antrankius į priekį, ir įvyko fotosesija. Fotosesija praėjo labai gražiai, viskas gerai, kokias 5 ar 10 min., tada teisėjas išėjo ir sako, viskas, fotosesija baigėsi, žurnalistai turi išeiti. Išėjo žurnalistai, uždarė, vėl uždaras teismo posėdis, nuėmė antrankius ir paleido namo.
Pasakykite man, ką bendro turi buhalterija ir toks šou, fotosesija, kuri paskui visuose pirmuose puslapiuose ir ekranuose buvo rodoma. Kas bendro? Ar nebuvo noro jums pasmerkti tokią teisėsaugą? Ne, neužtenka nei sąžinės, nei drąsos.
Tai jau prokuroras nepatenkintas šiandiena, gal pagaliau suprato, kad daro nesamones.
Taip ir turėjo būti, kaip gali neleisti jungtis. Nejaugi viską nori uždrausti prokuroras?
Nors kartą teisingai nuspręsta, valio .
Apeliacinis teismas leido susijungti „darbiečiams" ir „tvarkiečiams"