Anušauskui – kritika ir iš koalicijos partnerių: kiekvieną žodį reikia sverti

Po kritikos salvėmis atsidūręs A. Anušauskas pastaruoju metu priverstas teisintis – viena vertus, kad neišplepėjo valstybės paslapčių, o taip pat ir dėl to, jog neinformavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto apie tankų pirkimo procesą. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Anušauskas kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos: ji galėjo būti panaši į tokią

Seimo pirmininkė: Anušauskas šiek tiek prisikalbėjo, bet fokusuotis reikia į grėsmes

Anušauskas: „Wagner“ Baltarusijoje kuria papildomas rizikas, į tai reikia atsižvelgti

Atskleisti pirkimo planus ir procedūras ministras bei kariškiai buvo pakviesti į slaptą Seimo salę.

„Pirmas klausimas tai, kodėl slaptas posėdis. Nes jeigu ten nieko slapto nėra, tai jis turėtų būti viešas“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kritikos dėl atskleisto kariuomenės pasirinkimo A. Anušauskas sulaukė ne tik iš prezidento bei opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių bei partiečių konservatorių.

„Tai, kas buvo pasakyta, nestiprina Lietuvos derybinių pozicijų ir tai yra pavyzdys, kuris parodo, kad reikia kiekvieną žodį sverti“, – pabrėžia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anušauskas kartoja, kad nieko slapto neatskleidė, nors prezidentas vis teigia, jog paviešinta informacija buvo su slaptumo žyma. Bet iš komiteto posėdžio ministras išeina su šypsena, pripažinęs, kad kartais kalba per daug.

„Sutinku. Neįslaptintos informacijos, bet ją galima traktuoti įvairiai. Aš sutinku, kad žmonės ją traktuoja įvairiai. Tai šiuo atveju čia išsprendžiamas dalykas“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Nors šypsena veide, bet kritika ministrui rimta.

„Na, aš turiu, turbūt, patvirtinti tai, ką pasakė mūsų prezidentas“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Aš vertinu, kas buvo pasakyta iš karto po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kad tokia informacija turi riboto naudojimo grifą ir neturėjo būti atskleista“, – pabrėžia S. Skvernelis.

Pats ministras pripažįsta, kad jo išsakyta informacija panaši į įslaptintą.

„Aš negaliu dabar pasakyti, kad ta informacija, kuri buvo viešumoje, galbūt buvo panaši... Galėjo būti panaši, bet tai ne ta pati informacija, ne grifuota informacija ir tiesiog dar kartą galiu pasakyti, kad jokios įslaptintos informacijos nebuvau paskelbęs. Tik tiek“, – teisinasi A. Anušauskas.

Dabar politikai kartoja, kad reikia sulaukti prokurorų išvadų. Į juos dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo kreipėsi seimūnė Agnė Širinskienė. Prokurorai jau kreipėsi į ministeriją.

„Šiuo atveju aš atsakymų teikime nedalyvauju ir nesiruošiu dalyvauti. Įstatymai yra tokie, kokie yra, ir atsakymai bus duoti“, – tvirtina A. Anušauskas.

„Galime paprognozuoti, kadangi informacijos savininkas yra Krašto apsaugos ministerija. Ar buvo atskleista jos informacija, ar ne, sprendžia subjektas tos apsaugos, tai galime prognozuoti, koks bus atsakymas“, – sako S. Skvernelis.

Nors A. Anušauskas kritikuojamas, kad kalba per daug, kartu sulaukė ir priekaištų, jog kartais kalba ir per mažai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kai kurie nariai pasipiktino, kad apie tokius būsimus pirkimus jie neinformuojami. Ministras pažadėjo pasitaisyti.

„Prieš kiekvieną Valstybės gynimo tarybos posėdį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bus pirmiausia informuojamas apie sprendimus, man, kaip pirmininkui, patinka, sprendimas tvirtas ir dabar žinosite, kas yra svarbiausias saugumo klausimas Lietuvoje. Šiek tiek pajuokavau, aišku“, – sako L. Kasčiūnas.

„Buvo kalbama ir galbūt akcentuojama ne tik ministro pasisakymai, bet ir vadovavimas, priimti sprendimai, neigiamas jo elgesys, nebendravimas su parlamentu, Nacionaliniu saugumo ir gynybos komitetu, nes tie nesutarimai ir visos problemos bei klaidos būtent dėl to ir išsivystydavo. Jeigu ministras  padarys išvadas po šio posėdžio, manau, kad situacija šiek tiek gerės. Bet kol kas tikrai nieko gero“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.

Anksčiau kai kurie komiteto nariai abejojo ir pačiu tankų pirkimo reikalingumu. Bet sako, kad dabar viskas tapo aišku.

„Kariuomenės vadas mano pasitikėjimą tikrai turi, jo išsakyti argumentai, kodėl būtent tokios ginkluotės reikia, mane įtikino. Kodėl reikalinga ir koks yra galimų tankų tiekėjų pasirinkimas, mane taip pat įtikino“, – tvirtina S. Skvernelis.

O pats A. Anušauskas nepraleido progos parodyti, kad bando daryti išvadas iš šio skandalo.

„Konkrečiau, ką šiandien posėdyje komiteto nariams papasakojote? — Na, jau konkrečiau iš riboto naudojimo posėdžio, ačiū, jau nebesakysiu“, – atkirto A. Anušauskas.

Kokius tankus pirks Lietuva, dar nenuspręsta, nors kariškiai pirštu beda į vokiškus „Leopard“. Planuojama pirkti apie 50 tankų, o tai gali kainuoti apie 2 milijardus eurų.

Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.