po truputi zmones kelia savo balsa, o landzberginem beretem galiu pasakyti - uzduskit savo vemalais kuriais apvemet visus piliecius

tas frajeris eis su paleckiukais...

Tai jau labai rimta bet malonu kad LIETUVOJE liko zmoniu mastanciu kitu kampu

bjauru net skaityti jusu komentara.Zmogus, isdrises viesai issakyti savo nuomone ir visu kitu, kurie bijo garsiai apie tai kalbeti, vertas didziausios pagarbos.O apie rinkimus tai galiu pasakyti tiek-renka pinigai, o ne zmones.Tam naudojamos juodziausios technologijos, kurios labai labai brangiai kainuoja.Paskaitykite, kokiomis lesomis musu isrinktieji buvo remiami, ir viskas bus aisku.O jeigu ne, man jusu labai labai gaila.

Šiai dienai mes turime pasekmes, kurių ištakos glūdi 1989-90 metais. Na o po to trumpiau tariant prasidėjo Lietuvos griovimas, nes reikėjo privatizuoti valstybinį turtą visais įmanomais būdais ( daugiausia nusikalstamais ), reikėjo panaikinti kontrolės mechanizmą galintį užkirsti tam kelią – ir mes visi plojome katutes valdžiai, nes patys ką sugebėjom nusigvelbėm (kas fermos duris, kas visą fermą, kas gamyklas stakles, o kas ir visą gamyklą). Visi buvom laimingi, nes valdžia pati vogdama griovė viską, ir mums leido po kąsnelį nusigvelbti.
Dar 1994 metais mane pašiurpino vieno vyr. komisaro sulaikymas už kyšio paėmimą. Tuo metu kyšiai jau klestėjo ir tai nebuvo nuostabu, bet kaip jaunuolis būdamas 26 metų galėjo tapti vyr. komisaru? O gi pasirodo labai paprastai – aukštai sėdinčių lojalių valdžiai mamyčių ir tėvelių dėka. Kaip visi stebėjomės kad toks jaunas toks sumanus jaunuolis jau komisaras, o kad jis dundikas parodė nesugebėjimas net kyšio paimti, bet jis savas, mūsiškis. O kaip su tais kurie jį sugavo? O gi paprastai lauk iš policijos, trukdote dirbti.
Šiandien prichvatizacija lyg ir į pabaigą – kažkas turim prekybos tinklus, kažkas elektros tinklus, kažkas likome su jau supuvusiomis fermos durimis ir staiga atsibudome – mus pjauna, mus apvaginėja, girti policininkai vaikus žudo, seimūnai nacionaliniuose parkuose vilas statosi, valdžios vyrai už mūsų pinigėlius pailsėt po užsienius varinėja.
Nenoriu tikėt, kad didžioji dauguma išvarė į užsienius vien dėl ilgesnio pinigėlio, manau, kad pagrindinis jų motyvas buvo nekontroliuojamas bardakas šalyje, kurį sąmoningai padarė valdžia metodiškai naikindama kontrolės mechanizmą, o mes buvome abejingi. Gal mums taip ir reikia....
Nes tai ilgalaikės mūsų valdžios politikos ir mūsų visų abejingumo pasekmės. Prabusti ir keltis turėjome dar 1991-1992 metais kai prasidėjo pirmieji valymai, skirstymai į savus ir svetimus, o šiai dienai konstatuojame, kad Lietuva ne demokratinė, o oligarchinė valstybė tikrąja to žodžio prasme. Bet ar įmanoma pakeisti oligarchinės hidros sukurta sistemą aš abejoju. Bet ką norėti, kokia spauda, toks ir gyvenimas.
O pačiam Regimantui Adomaičiui pagarba atsisakiusiam dalyvauti degradavusios valstybės dvidešimtmečio minėjime. Jo pavyzdžiu turėtų pasekti ir kiti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, visi padorūs Lietuvos piliečiai.
Jungtiniam demokratiniam judėjimui siūlau niekada nenuleisti ranku, bet imtis griežtesnių, ne langų daužimo, bet radikalesnių priemonių, kitaip patys matote koks rezultatas, tik tripčiojimas vietoje. - demokratija.eu

Geras žingsnis- patvirtina daugybė komentarų. Adomaitis- pasirodė kaip lauktas moralinis autoritetas. Greta Čilinsko visgi, norėtųsi matyti panašias asmenybes. Nes Lietuvos jubiliejų šventimai tapo daugiau nei nepadorūs...

Artistas vaidinęs karalių ir gyvenime negali atsikratyti to įvaizdžio.Jį turi visi gerbti,klausyti.Jis į visus žiūri iš aukšto, nors viso labo jis artistas,kalba kitų parašytais žodžiais.Mūsų valdžia šito nesupranta -jį laiko jam deramoje vietoje, o Maskva pataikauja,tyčia laiko genijumi.Dėl šito jis ir parsiduoda jiems.

saunuolis adomaitis, te paspringsta savo vemalais visi megstabereteininkai

Adomaitį socdemai paleido į propagandinę akciją kaip paskutinį rezervą. Slysta posovietinės nomenklatūros pavogti pinigai, jie bijo pradėto tvarkos įvedimo. O jis turi kažkokį lavoną spintoje ir negali būti padoriu žmogumi.

Lietuvoje garbingi žmonės dar neišnykę.