Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
perziurejau visa filmavimo medziaga niekas ponios stankunaites nemuse ir neliete.ji stovejo kaip niekur nieko,o jei butu gavus fanara uz akies butu laikiusi ir ka nors dariusi o ji saltai stovejo.zmones kiek dar melo pils ta poniute saugoma,baisu.gryzo i saugoma vieta ir uzdejo fanara ir ispute burbula ant melo pagrindu.nu gudri lape.o anstolei prasom tuoj pat pasalinti is pareigu,nrtinkama tokia dirbti o ypac bylose su vaikais.geda!geda!geda!
kazkoks siaubas.... ei suauge tetos ir dedes sedintis ten kazkur anapus realybes - kada jus apginsit sita mergaite ir nustosite ja traumuoti savo apsurdiskais nuosprendziais, cia vyksta kova tarp suaugusiuju o vaikas? o jos nuomone,o kur jos teise rinktis ? niekam neidomi ar nors vienam teisme JOS PACIOS PAKLAUSE SU KUO JI NORI GYVENTI?????
pritariu poeto žodžiams: "aš kaltinu visus, visus,
išmokiusius lietuvį nuolankumo".
Labai tiktu toks papildymas "ir tyliai laukiančius stebuklo"...
išmokiusius lietuvį nuolankumo".
Labai tiktu toks papildymas "ir tyliai laukiančius stebuklo"...
4:23 Stankūnaitė puolė ir čiupo dukrą... Nuo to ir viskas prasidėjo... Taip reikia ir rašyti... Kas tą pačią anstolę pakišo ;)
keista, kai organizuojama tokia akcija, vos ne kaip pries terorizma, ir niekam nesvarbi mergaites nuomone.Graziai valstybe atrodo visam pasauliui, kai dedes sprendimo vykdymui dedamos tokios pastangos, tuo paciu metu tukstanciai sprendimu nebuvo ir nebus vykdomi.
Lietuviai -apginkime mergaitę nuo komunistinio gaivalo savivaliavimo. Kada baigsis Lietuvoje neteisingumas, savivalė?Neleiskim atiduoti į pedofilų rankas. Pasakykim kad tokie teisėjai kaip Kėdainiuose, policijos vadovai kaip Kaune, anstolė , kad tokie nedirbtų.
tik pas mus tokios policijos pajegos lyg pries baisiausia terorista metamos Lietuvoje prie vargse 8 metuku mergaite.Uzsienyje tai kelia tokia nuostaba,kad jie situo pasibaiseje!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Pasakykite ,kodel neivyksta spaudos konferecija gen. prokuroro,kur visai visuomenei paaiskintu nuo ko saugoma stankunaite,kiek tai kainavo,kur ji su atimta MERGAITE gyvens,is ko gyvens.Kodel nelaukiama Klaipedos teismo sprendimo?KODEL ISVIS NEPALAUKUS PEDOFILIJOS TEISMO ISNGRINEJIMO is esmes VA TADA VISI MATYTU KUR YRA TIESA KUR MELAS SUKURTAS!KODEL NEPALAUKIA PEDOFILIJO TEISMO?KODEL TAIP SKUBA?Pragyveno tiek metu tegul pagyvena ramiai kelis menesius ,ar nuo to kas pasikeis?Ja iki pedofilijos teismo prdzios REIKIA PAIMTI! Va kur visa esme,nes norima,paemus,kad stankunaite MERGAITE pedofilijos byloje atstovautu ir GINTU PEDOFILIJA ITRIAMAJI usa .AR NEPANASU I ABSURDA zmogau???
Ačių už komentarą, nes anksčiau nesupratau kaip ir kuriuo momentu močiutė su anūkėle nukrito.
MERGAITĖ ŽIŪRI Į MUS. I-a DALIS
Suaugusius ji vertina pagal savo suvokimą ir trumpo gyvenimo patirtį. Visi tie, kurie nepajėgūs įsijausti ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis neturi moralinės teisės būti funkcionieriais vaikų teisių apsaugos srityje.
Mergaitė, gyvenanti Klonio gatvėje turėjo ją mylinčius mamą ir tėtį, kuriuos ji taip pat savo maža širdute nuoširdžiai mylėjo ir jais pasitikėjo. Gal mamos jaunystės įpročiai, o gal ir tėtės nepakankamas gyvenimo sudėtingumo suvokimas taip ir neleido sukurti visapusiškai darnios šeimos, apiforminti ją teisiškai ir su Dievo palaiminimu. Kartais net ir tokie antspaudai leidžia neperžengti šeimos santykių darnumo ribos bei padeda išsaugoti tuos jausmus, be kurių pasaulis daug prarastų, kad ir ką beaiškintų netikėtai apsireiškę šeimos institucijos griovėjai.
Manau, kad D.Kedžio stiprus noras būti kartu su mergaite ir ją apsaugoti atsirado kiek vėliau, sužinojus, kad jo buvusi mylimoji vėl grįžta į ankstesnio gyvenimo būdą. Žinia iš dukrelės, kad mama ir ją išnaudoja dėl “raudonos piniginės” storio, galėtų priblokšti bet kurį, o tuo labiau tokį ambicingą ir savimi pasitikintį, jau subrendusį vyrą.
Pradėjus ryškėti įvairioms aplinkybėms, D.Kedys paskelbė, jo žodžiais, “kovą prieš pedofilus iki savo gyvenimo pabaigos”. Manau, kad šiam siekiui buvo lemta nelemtai išsipildyti ir mergaitė neteko tėvo, kuris jau buvo tapęs jos dėmesingu globėju bei užtarėju.
Pamąstykime kokias patirtis mergaitė gavo iki to laiko, kai mama pasirašė atsisakanti pati auginti savo mergaitę. Maža mergaitė, gyvendama su mama, nieko apie TAI, kas su ja vyko nežinojo ir nesuprato. Ji ir toliau visiškai pasitikėjo savo mama ir jos klausė. Jei mama lipdavo “pakentėti, kai gerklytę nuo dėdės skauda”, ji kentėdavo, jei liepdavo “nieko nekalbėti”, ji pritildavo iš pagarbos, o gal ir baimės. Jos vyresnė pusseserė suprato daugiau, aiškinama, kad “tas storas Ūsas jai visiškai kaip kavalierius nepatinka”. Mūsų visų (taip, jau visų) mažylei visi suaugę dėdės buvo tam tikri autoritetai, kurių būtina klausyti. Be to ir pasirinkimo kitokio nebuvo.
Mergaitė prasitarė močiutei apie TAI, vėliau tėčiui, artimiesiems, vaikų psichologams. Darė ji tai daug kartų, kas teisiškai neleistina. Jei mergaitė “nebuvo likusi meluoti”, tai ji ir nemalavo, nei tada, nei vėliau antstoliui, kuris panoro sužinoti mergaitės atsisakymo vykti į nežinią pas mamą priežastis.
Mergaitė pajuto didžiulį žmonių dėmesį jai ir augant vis labiau suprato, kad mama pasitikėti ji negali, kol pagaliau smurto akivaizdoje išrėkė: “melagė tu”. Bet kokiu oru, lietui lyjant saulei šviečiant ar speigo laiku susirinkę sunerimę suaugusieji buvo įspūdingai ryžtingi ir atkaklūs. Kaip tik tie asmenys nebuvo valdžios pareigūnų koneveikiami, pravardžiuojami įvairiais epitetais ir niekinami. Visaip. Tačiau ta, Seimo vaikų teisių kontrolierės E.Žiobienės terminu, “violetinė minia” buvo nepalenkima. Niekas negalėjo būti tikras dėl mergaitės saugumo ateityje, po žudynių serijos ir panoro apsaugoti daug prisikentėjusią mergaitę nuo blogiausio. Žiniasklaidoje praskambėjo ir tokia nuomonė: “Jei mes nepajėgūs apsaugoti mažos mergaitės, kaip svarbios liudininkės, tai ką mes apskritai galime?” Visuomenė gali daug. Ji gali netgi savo atkakliomis pastangomis ir politine valia per įvairius rinkimus pakeisti sistemą. Netgi teisėsaugos institucijas per įstatymus ir kadrų kaitą priversti dirbti visuomenei ir mūsų vaikų teisių apsaugai.
Suaugusius ji vertina pagal savo suvokimą ir trumpo gyvenimo patirtį. Visi tie, kurie nepajėgūs įsijausti ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis neturi moralinės teisės būti funkcionieriais vaikų teisių apsaugos srityje.
Mergaitė, gyvenanti Klonio gatvėje turėjo ją mylinčius mamą ir tėtį, kuriuos ji taip pat savo maža širdute nuoširdžiai mylėjo ir jais pasitikėjo. Gal mamos jaunystės įpročiai, o gal ir tėtės nepakankamas gyvenimo sudėtingumo suvokimas taip ir neleido sukurti visapusiškai darnios šeimos, apiforminti ją teisiškai ir su Dievo palaiminimu. Kartais net ir tokie antspaudai leidžia neperžengti šeimos santykių darnumo ribos bei padeda išsaugoti tuos jausmus, be kurių pasaulis daug prarastų, kad ir ką beaiškintų netikėtai apsireiškę šeimos institucijos griovėjai.
Manau, kad D.Kedžio stiprus noras būti kartu su mergaite ir ją apsaugoti atsirado kiek vėliau, sužinojus, kad jo buvusi mylimoji vėl grįžta į ankstesnio gyvenimo būdą. Žinia iš dukrelės, kad mama ir ją išnaudoja dėl “raudonos piniginės” storio, galėtų priblokšti bet kurį, o tuo labiau tokį ambicingą ir savimi pasitikintį, jau subrendusį vyrą.
Pradėjus ryškėti įvairioms aplinkybėms, D.Kedys paskelbė, jo žodžiais, “kovą prieš pedofilus iki savo gyvenimo pabaigos”. Manau, kad šiam siekiui buvo lemta nelemtai išsipildyti ir mergaitė neteko tėvo, kuris jau buvo tapęs jos dėmesingu globėju bei užtarėju.
Pamąstykime kokias patirtis mergaitė gavo iki to laiko, kai mama pasirašė atsisakanti pati auginti savo mergaitę. Maža mergaitė, gyvendama su mama, nieko apie TAI, kas su ja vyko nežinojo ir nesuprato. Ji ir toliau visiškai pasitikėjo savo mama ir jos klausė. Jei mama lipdavo “pakentėti, kai gerklytę nuo dėdės skauda”, ji kentėdavo, jei liepdavo “nieko nekalbėti”, ji pritildavo iš pagarbos, o gal ir baimės. Jos vyresnė pusseserė suprato daugiau, aiškinama, kad “tas storas Ūsas jai visiškai kaip kavalierius nepatinka”. Mūsų visų (taip, jau visų) mažylei visi suaugę dėdės buvo tam tikri autoritetai, kurių būtina klausyti. Be to ir pasirinkimo kitokio nebuvo.
Mergaitė prasitarė močiutei apie TAI, vėliau tėčiui, artimiesiems, vaikų psichologams. Darė ji tai daug kartų, kas teisiškai neleistina. Jei mergaitė “nebuvo likusi meluoti”, tai ji ir nemalavo, nei tada, nei vėliau antstoliui, kuris panoro sužinoti mergaitės atsisakymo vykti į nežinią pas mamą priežastis.
Mergaitė pajuto didžiulį žmonių dėmesį jai ir augant vis labiau suprato, kad mama pasitikėti ji negali, kol pagaliau smurto akivaizdoje išrėkė: “melagė tu”. Bet kokiu oru, lietui lyjant saulei šviečiant ar speigo laiku susirinkę sunerimę suaugusieji buvo įspūdingai ryžtingi ir atkaklūs. Kaip tik tie asmenys nebuvo valdžios pareigūnų koneveikiami, pravardžiuojami įvairiais epitetais ir niekinami. Visaip. Tačiau ta, Seimo vaikų teisių kontrolierės E.Žiobienės terminu, “violetinė minia” buvo nepalenkima. Niekas negalėjo būti tikras dėl mergaitės saugumo ateityje, po žudynių serijos ir panoro apsaugoti daug prisikentėjusią mergaitę nuo blogiausio. Žiniasklaidoje praskambėjo ir tokia nuomonė: “Jei mes nepajėgūs apsaugoti mažos mergaitės, kaip svarbios liudininkės, tai ką mes apskritai galime?” Visuomenė gali daug. Ji gali netgi savo atkakliomis pastangomis ir politine valia per įvairius rinkimus pakeisti sistemą. Netgi teisėsaugos institucijas per įstatymus ir kadrų kaitą priversti dirbti visuomenei ir mūsų vaikų teisių apsaugai.
Aiškėja naujos grumtynių dėl mergaitės Garliavoje detalės