Socialiniuose tinkluose žurnalistė ir vertėja Rūta Evelina Šutinytė pasidalino, jog jos 85 metų tėčiui gulint ligoninėje, dingo jo asmens tapatybės kortelė.
Norėdama užblokuoti pamestą kortelę, kad ja nepasinaudotų pašaliniai asmenys, moteris kreipėsi į Migracijos departamentą. Visgi iš ten Rūta Evelina gavo atsakymą, kad užblokuoti kortelės ji negali, nepaisant to, kad moteris turi notaro patvirtintą įgaliojimą, kuris jai leidžia tvarkyti tėčio reikalus valstybinėse institucijose ar įmonėse bei kitose įstaigose.
„Migracijos departamentas tik per mėnesį atsiųs mobilią komandą naujos kortelės gamybai ir senos blokavimui. O jeigu ja kas nors pasinaudos? Nusiunčiau įgaliojimą tvarkyti tėčio reikalus.
Atsakymas vienas: jūs pagal įgaliojimą negalite užblokuoti tėčio asmens tapatybės kortelės. Jis turi (nevaikštantis) atvykti į skyrių. Absurdas. Elektroninių valdžios vartų jis neturi. Tai ką daryti? Tikėtis, kad niekas nepasinaudos kortele ir laukti tos mobilios komandos?“, – dalinosi moteris.
Svarstė, kad reikėtų peržiūrėti įstatymus
Naujienų portalui tv3.lt Rūta Evelina komentavo, jog į Migracijos departamentą, dėl tėčio asmens tapatybės kortelės užblokavimo (pasą vyras turi), ji kreipėsi kelis kartus, tačiau jai buvo pasakyta, kad to padaryti moteris negali dėl galiojančių įstatymų.
„ Tėtis turi negalią – sunkiai kalba, turi Parkinsoną, inkstų nepakankamumą, nevaikšto ir, žinokit, gavau tokį atsakymą elektroniniu paštu, kuris mane visiškai pribloškė, kad arba tėtis turi atvykti į patį Migracijos departamentą, arba prisijungti per „Migris“ sistemą“, – aiškino moteris.
Tiesa, Rūta Evelina pridūrė, jog nors iš pradžių buvo nurodyta, jog mobili brigada atvyks per mėnesį, tačiau susiskambinus pavyko susitarti, jog ji atvyktų greičiau. Visgi pasiėmus tėtį iš ligoninės į namus, mobili brigada taip ir neatvyko.
O po 2-ių savaičių mobiliai brigadai susisiekus su Rūta Evelina, kaip tik tuo metu jos tėtis, dėl sunkios sveikatos būklės, iš namų buvo pervežtas į kitą ligoninę. Tad asmens tapatybės kortelės užblokuoti taip ir nepavyko.
Todėl moteris svarstė, kad galiojančius įstatymus vertėtų peržiūrėti ir tobulinti, jei žmonės susiduria su panašiomis situacijomis.
„Labai keista, nes jeigu pameti banko kortelę, tu gali paskambinti į banką ir staigiai ją užblokuoti, o asmens tapatybės kortelė svarbesnė nei banko. Tačiau Migracijos departamento atsakyme buvo parašyta, kad įgaliotam asmeniui neįmanoma pranešti apie kito asmens asmens tapatybės kortelę.
Žiauriai keista, nes kur reikia, visose institucijose aš turiu įgaliojimą tėčio reikalus tvarkytis, pasidariusi su notarais ir, jeigu reikia, tiesiog persiunčiu tą įgaliojimą“, – sakė Rūta Evelina.
Migracijos departamentas paaiškino, kada artimieji gali užblokuoti artimųjų asmens dokumentus
Savo ruožtu Migracijos departamento atstovai žurnalistams nurodė, jog asmens dokumento paskelbimas negaliojančiu yra susijęs su asmens tapatybės ir pilietybės patvirtinimu, todėl tai nėra visiškai laisva atstovavimo veikla.
„Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas ir Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašas – du pagrindiniai teisės aktai, kurie minėtini šioje istorijoje – nenumato situacijos, kuomet įgaliojimą turintis asmuo gali paskelbti kito asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) negaliojančiais.
Abiejuose teisės aktuose akcentuojama, kad tai turi padaryti pats dokumento savininkas asmeniškai. Svarbu paminėti ir tai, kad asmens patekimas į ligoninę ir jo nevaikščiojimas (t.y. apribotas mobilumas) nepadaro asmens neveiksniu“, – raštu aiškino Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.
Pasak R. Pukinsko, asmuo neveiksniu gali būti pripažintas tik teismo sprendimu, kuris remiasi atitinkama medicinine–psichiatrine ekspertize. Tokiu atveju, neveiksniam asmeniui yra paskiriamas globėjas, o pats asmuo nebetenka teisės pats sudaryti sandorių, tvarkyti finansų ir priimti sprendimų srityse, kurias apibrėžia teismas.
Siekiama išvengti piktnaudžiavimo atvejų
Migracijos departamento atstovas taip pat pabrėžia, jog atsakomybė už asmens dokumentus pirmiausia tenka pačiam asmeniui. O kitų asmenų galimybės skelbti asmens dokumentus negaliojančiais yra stipriai apriboti dėl galimos piktnaudžiavimo galimybės.
„Nekart yra fiksuota, kuomet asmeninių, šeimyninių, turtinių ar kitokių ginčų bei nesusipratimų metu vaikai, remdamiesi įvairiais turimais įgaliojimais, mėgina paskelbti tėvų, giminaičių ar kitų asmenų dokumentus negaliojančiais.
Taip pat neretai sulaukiama palyginimų su banko kortelėmis, kurias klientai gali lengvai paskelbti negaliojančiomis, po to vėl jas atblokuoti, riboti finansine operacijas ir panašiai“, – komentavo R. Pukinskas.
Visgi, Migracijos departamento teigimu, toks palyginimas nėra teisingas, kadangi asmens dokumentams taikomi griežtesni saugumo ir atskaitomumo reikalavimai.
„Asmens dokumento paskelbimas negaliojančiu yra vadinamasis „point of no return“ – „taškas, į kurį negrįžtama“. Skirtingai nei banko kortelių, kurias galima užblokuoti ir vėl atblokuoti, negaliojančiu paskelbto paso ar asmens tapatybės kortelės negalima paskelbti vėl galiojančiais. Tai vienkartinis galutinis procesas.
Jūsų minimoje situacijoje operatyviausias būdas yra sukurti klientui paskyrą per „Migris“ (techninę pagalbą tai atliekant galėtų teikti bet kuris asmens artimasis ar patikėtinis), nustatyta tvarka tinkamai identifikuoti save elektroninėje erdvėje (jungiantis per banką arba el. valdžios vartus) ir paskelbti dokumentą negaliojančiu“, – nurodė Migracijos departamento atstovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
