2013 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariai A. Palionis ir R. Žemaitaitis įregistravo LR Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų nustatyta tvarka kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.
Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką. Daugelyje ES senbuvių šalių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir kt. Tuo tarpu Lietuvoje tik 2004 m. pabaigoje prasidėjo visuomenės sąjūdis už tautinio kulinarinio paveldo – naminės ruginės degtinės – verslo civilizavimą. Šiandien jau parengti visi reikalingi įstatymų pakeitimai. Tereikia LR Seimo narių rankų miško ir naminukė iš krūmų bei tankynių ateis į kaimo turizmo sodybas – papuoš stalą, papildys kaimiečio piniginę – politikams nebereikės slapstytis lenkiant sveiką taurelę, nebebus gėda prieš tikrus europiečius. Atskirose šalyse yra skirtingi akcizai, skirtingi žaliavų šaltiniai bei realizavimo rinka. Antai Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės; Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio varyti naminę degtinę be apribojimų; Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima išsivaryti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 760 mln. Lt akcizo; Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 1315 Lt akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 2630 Lt, tačiau šią produkciją galima pardavinėti), Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją. Lenkijoje 2006 m. sudaryta tarpžinybinė Žemės ūkio ir Finansų ministerijų komisija, kuri jau baigia parengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtinus teisės aktus. Tačiau jau dabar kaimo turizmo sodybose atvirai vaišinama namine degtine. Lietuvos Respublikoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Jos moka 44,16 Lt akcizo mokestį už litrą grynojo alkoholio. Šalyje legaliai pagaminama apie 3 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Vienam žmogui vidutiniškai tenka 10 litrų absoliutaus alkoholio. 60 įmonių turi licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 15 tūkst. – mažmenine prekyba. Stipriaisiais gėrimais LR piliečiai gali apsirūpinti parduotuvėse, restoranuose, baruose, degalinėse, kavinėse neribotais kiekiais ir praktiškai bet kuriuo paros metu. Alkoholio prieinamumas yra šimtaprocentinis. Į šalį nesustabdomai plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, mieste ir kaime masiškai gaminamas „samagonas“. Valstybė netenka milžiniškų pajamų (akcizai ir PVM), nuodijami šalies piliečiai, sveikatos apsaugai, reabilitacijai išleidžiamos didžiulės lėšos. Nuo nekokybiško alkoholio plinta psichozės ir lėtinis alkoholizmas (100 tūkst. gyventojų kaime tenka 76, o mieste – 67 asmenys). 2004 m. gruodžio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruota Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija (NNDGA). Jos kūrėjai: Vytenis Neverdauskas – „Ūkininko patarėjo“ leidinių vyriausiasis redaktorius, Regina Sirusienė-Lamauskienė – buvusi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė, Aušrys Macijauskas – buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas, Jonas Talmantas – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Bronius Markauskas – buvęs LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Eimantas Zalensas – Kauno r. gražiausios kaimo turizmo sodybos šeimininkas, Gintautas Kniukšta – buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Vaclovas Karbauskis – politikas, verslininkas, Arūnas Laukaitis – Alytaus r. Raitininkų seniūnas ir Marijona Striaukienė – LKTA Plungės r. skyriaus pirmininkė. Asociacija pradėjo vystyti analitinį, švietėjišką ir organizacinį darbą: susitiko su Seimo Kaimo reikalų komitetu, AB „Alita“ gen. direktoriumi Vytautu Junevičiumi; dalyvavo TV diskusijų laidose; davė interviu šalies TV, radijui, elektroninei žiniasklaidai ir spaudai; organizavo nuomonių bei debatų viešinimą respublikiniuose laikraščiuose; surengė pažintinę kelionę į Čekiją ir Austriją šalies spaudos bei TV žurnalistams, dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarnybos posėdžiuose. Naminės degtinės civilizavimo klausimas tapo viešųjų svarstymų objektu. NNDGA nedviprasmiškai pasisakė prieš naminės degtinės legalizavimą. (NNDGA – už naminės degtinės gamybos civilizavimą!) LR Vyriausybė mėgino svarstyti naminės degtinės legalizavimo (deja, ne civilizavimo) alternatyvas 2005 metais. LR Seime įstatymai kol kas nepriimti, nes nebuvo įtikinamų teisinių, finansinių ir pilietinių motyvų. 2006 m. gruodžio 12 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko konferencija „Distiliuotų namų gamybos gėrimų civilizavimo problemos Lietuvoje“, kurioje dalyvavo eilės ministerijų, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Nacionalinės sveikatos tarybos prie LR Seimo vadovai, LR Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaimiškųjų visuomeninių organizacijų ir žemdirbių savivaldos atstovai. Konferencijoje nutarta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Ūkio ministerijų, Valstybinio turizmo departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir nevyriausybinių organizacijų, o taip pat LR Seimo narių. 2007 m. vasario 2 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu sudaroma tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti. Darbo grupei vadovavo Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius. Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu darbo grupės sudėtis atnaujinta, ji papildyta naujais nariais. Vadovaujama tuometinio ŽŪM viceministro Aušrio Macijausko tarpžinybinė grupė sistemingai ir dalykiškai posėdžiavo, analizavo ES šalių patyrimą, rengė Alkoholio kontrolės ir kt. įstatymų pakeitimus. Jos pavedimu VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, pasitelkęs istorikus, etnologus, muziejininkus, atliko „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją“ ir galutinę ataskaitą. Studijos išvadose nurodoma: 1. Nustatyti nykstantys tradiciniai maisto gaminiai (sudaryta lentelė pagal žaliavų rūšis); 2. Atsižvelgiant į Tautinio paveldo produktų įstatymo ir Tradicinių amatų sąvado ir tautinio paveldo produktų klasifikatoriaus nuostatas, iš nykstančių tradicinių maisto gaminių sąrašo atrinkti penki gaminiai (sėmenų aliejus, kanapės, aguonos, sula, naminė degtinė), kurių gamybos teisinis reglamentavimas trukdo išsaugoti tradiciją. Apie šiuos penkis produktus surinkta ir susisteminta istorinė, archyvinė ikonografinė, etnografinė medžiaga. Pateikta įrangos brėžiniai, nuotraukos, aprašymai; žaliavų, gamybos procesų nuotraukos ir aprašymai, receptai. Išskirta regioninė specifika, paplitimas ir skirtumai; 3. Tyrime nemažai dėmesio skirta naminei degtindarystei. Šia tema šiandien daug diskutuojama įvairiuose lygiuose. Reiškiamos įvairios nuomonės, pateikiami priešingi argumentai. Tyrime išanalizavus naminės degtindarystės istoriją, kilmę, paplitimą, gamybos būdą (įrangą, technologijas), žaliavas, galima teigti, jog gamybos technologijų tęstinumas išlaikytas, o lietuviška naminė degtindarystė laikytina Lietuvos kulinarijos paveldo objektu. Tyrimo analizė parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartoti tinkamas produktas. Suprantama, joje lieka didesnis kiekis šalutinių alkoholinio raugo distiliavimo produktų (ryškus specifinis kvapas ir skonis, būdingas alkoholinio raugo žaliavai) nei įvairiais būdais valytoje pramoninėje degtinėje. Tačiau šis kiekis neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančių higienos normatyvų, ką įrodo legalūs naminės degtinės analogai, gaminami pramoninių daryklų, ir naminės degtinės pavyzdžių laboratorinės analizės duomenys. Pasirėmus Europos šalių praktika ir sukūrus naminės degtindarystės licencijavimo, apmokestinimo ir kokybės kontrolės sistemas, ji galėtų tapti reglamentuota alternatyvia ne žemės ūkio veikla. Naminė degtindarystė yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, vadinasi, saugotina ir eksponuotina kultūrinė vertybė. Tai yra svarus argumentas šią tradiciją išsaugoti. Tarpžinybinė darbo grupė 2009 m. sausio 8 d. posėdyje pritarė šios galimybių studijos išvadoms. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2009 m. sausio 19 d. raštu Žemės ūkio ministerijai rekomendavo namų gamybos distiliuotą gėrimą vadinti namine degtine. Tautinio paveldo klasifikatoriuje įrašytas terminas ruginė naminė degtinė. 2009 m. balandžio 15 d. vykusiame tarpžinybinės darbo grupės namudinių distiliuotų gėrimo gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti posėdyje balsuojant nutarta siūlyti Seimui pakeisti ir papildyti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnius. Jų esmė – ūkininkas, kurio ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkio registre ir atitinka kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus bei yra įregistruotas ŽŪM Tautinio paveldo registre amatininku-degtindariu, gali gaminti naminę degtinę (ne stipresnę kaip 65 proc.) bei ją parduoti savo sodyboje. Taip pat nuspręsta siūlyti Seimui pakeisti bei papildyti LR Administracinių teisių pažeidimo kodekso 177, 177 1 ir 178 straipsnius. Jų esmė – nebaudžiami naminę degtinę gaminti, gabenti, laikyti, parduoti gali tik kaimo turizmu besiverčiantys ūkininkai-degtindariai, kurie turi licenzijas. Taip pat posėdyje nutarta siūlyti Seimui papildyti LR Akcizų įstatymo 24 straipsnį nuostata, kad alkoholiniams gėrimams, kuriuos gamina ūkininkai-degtindariai ir kurie laikomi, vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje, taikomas 50 proc. sumažintas akcizo tarifas. Lengvatinis akcizas taikomas tik iki 400 litrų pagaminto grynojo alkoholio per metus. Už visą kitą pagamintą kiekį, kuris negali viršyti 1000 litrų grynojo alkoholio, mokamas standartinis akcizas. Pažymėtina, kad NNDGA, besirūpindama naminės degtinės civilizavimu, tuo pačiu viską padarė naminei aludarystei bei vyndarystei. Padarius atitinkamas Alkoholio kontrolės ir kt. įstatymų atitinkamas pataisas bei sukūrus valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (NNDGA) naminės degtinės gamybos, laikymo ir realizavimo kontrolės sistemą, Lietuvos kaimo turizmas taptų patrauklesnis, agroturizmo sodybų veikla pelningesnė (maistas sudaro didžiąją jų pajamų dalį), kaime vystytųsi alternatyvus žemės ūkiui verslas, daugėtų darbo vietų, biudžetas pasipildytų mokesčiais (juos galima būtų panaudoti antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai bei prevencijai), būtų išsaugotas tautinis kulinarinis paveldas, dalis šalyje užauginamų perteklinių rugių būtų alternatyviai perdirbti, būtų sudaryta konkurencija nelegaliems ir sveikatai kenkiantiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei realizuoti, būtų sutaupyta biudžeto lėšų, išleidžiamų visuomenės sveikatai bei reabilitacijai. Tuo tarpu naminės degtinės verslo civilizavimo baubu visuomenę gąsdina pilstukininkai, nelegalai ir kontrabandininkai. Apgailėtina, jog jų ruporais dirba ir kai kurie politikai. Tad galiausiai išdrįskime tiesiai įvardyti, kas yra kas: naminės civilizavimo priešininkai yra šešėlinio verslo finansuojami agentai, t. y. velnio advokatai. Tuo tarpu ekonominės krizės sąlygomis kontrabandinių gėrimų srautai plūsta vis platesnėmis upėmis, pogrindiniai stiprieji gėrimai varo į kapus tūkstančius žmonių. Juk net ir parduotuvių lentynose jau karaliauja ne fabrikinė produkcija, o nelegalų gaminami nuodai.
