Ką reiškia išsireiškimas . POLITINĖ ATASAKOMYBĖ , dar negirdėjeu Lietuvoje , kad kas nors už ką nors ataskytų?

liberalai geri tik kai miega...

Teisybės dėlei, verta prisiminti ir tą "šešėlinį" laikotarpį, kai A.Kubilius buvo tapęs G.Vagnoriaus "dešiniąja ranka" TS (KD) Vykdomajame komitete. Gal ir pats Andrius nebenori to laikotarpio prisiminti? G.Vagnoriaus įžūli arogancija ir kai kurios grubios klaidos ekonomikoje, privertė jį pasitraukti į politinę nuošalę, o A.Kubilius nužygiavo tolyn, nors tam tikros nuosėdos tarp jo ir TS LKD Garbės pirmininko V.Landsbergio, manau, išliko abiejų atmintyje. Dabartinis gyvenimas parodė, kad šie abu politikai turėjo ir turi daug gerų savybių ir jiems nėra dėl ko nepasidalinti. Kiekvienas dirba prasmingą ir reikšmingą visuomenei darbą. Tik europarlamentaras V.Landsbergis tai daro dažniau tarptautinių santykių erdvėje, o A.Kubilius galinėdamasis su ekonominiu sunkmečiu vykdomoje valdžioje.

Visuomenė nuolat akcentuoja, kad politikai ir valdininkai turi būti nekorumpuoti, sąžiningi ir kompetentingi. Manau, kad visas šias tris sąlygas dabartinis premjeras išpildo, kad ir kas bei kaip benorėtų tai sumenkinti. Sakyčiau, kad A.Kubilius daug ką galėjo netgi nustebinti savo politine branda per pastaruosius metus ir tapo tikru dešinės lyderiu. Tad negaliu atsistebėti, kad ilgus korupcijos šleifus tysiantys paskui save politikai ar valdininkai dažnai gauna aukštesnius reitingus apklausų lentelėse. Negi mes nepajėgūs suprasti kokią sunkią naštą neša dabartinis premjeras? Žiniasklaida to matyti nenori, o ji , kaip matome, vis dar labai susijusi su tais, kurie turi :"lėšų, kiek tik reikia" (R.Pakso žodžiais). Tad ir matome vos ne į eilutę susirašiusius autorius, nuolat atakuojančius dabartinį Seimą ir Vyriausybę kartais pagrįstais, o dar dažniau iš piršto laužtais kaltinimais. Net sunku dabar atspėti, kas dabar į purvasklaidos rinką daugiau lėšų išmeta - lietuviški neokomunistai ar "burokiniai" paksoidai bei darbiečiai. Jų pasidrabstymai, šiaip ar taip, susisumuoja ir turime mūsų nemažos dalies visuomenės mąstymą tokį, kokį turime.

Vidutinės ir vyresnės kartos Lietuvos gyventojai gerai mena tas nuožmias politines kautynes sojūzo Aukščiausioje taryboje. Pirma "kregždė" per deputatų galvas praskrido jau kiek anksčiau. Tai yra tada, kai vieno balsavimo metu atsirado keturi drąsuoliai deputatai, kurie balsavo rankų pakėlimu "prieš". Štai tada Michailas Gorbačiovas ištarė nebūtą tokiuose suvažiavimuose dalyką: "надо сощитать" (reikia suskaičiuoti). Toliau aiškintasi, kas tai padarys, nes jokių mygtukų ar balsų skaičiuotojų niekada dar nebuvo. Suskaičiavo ir Michailas pranešė "четыре -"против" (keturi "prieš") Salė suūžė iš netikėtumo.

Prisiminkime ir mūsų LSSR delegatų ryškias kalbas, skambėjusias iš sojūzo AT tribūnos. Prisimenu a.a. Kazimiero Antanavičiaus žavingą paskaitėlę apie laisvos rinkos privalumus, profesoriaus Vytauto Landsbergio aiškinimus apie Ribentropo - Molotovo suokalbį. Su nuostaba stebėjome, kaip iš vietų kilo keletas sovietinių, vadinčiau, disidendų - Borisas Jelcinas, Alekdsandras Sacharovas, Julija Starovoitova ir netgi Rojus Medvedevas, kurie buvo , kaip laisvo oro gurkšnis mūsų laisvės ištroškusioms sieloms. Nenorėta suteikti žodį A. Sacharovui, tačiau nepavyko užginti. Netgi M.Gorbačiovo "ekspertas visiems klausimams" deputatas A.Aleksejevas kalbėjo pakankamai padoriai. Prisimenu ir Egidijaus Klumbio "drąsą", kai jis nuo pakylos stalo nepanoro trauktis. Tada dar buvo sunku suprasti, kad "perestroikininkų" ir kagėbistinio klano tarpusavio kova prasideda. Žinome šiandien, kas ją Rusijoje laimėjo... Deja...

Prisiminkime, kaip mes tuos mūsų deputatus išlydėjome ir su kokia didele pagarba sutikome. Ne visi jie Maskvoje rimčiau pasireiškė, tačiau euforija visuomenėje buvo tokia, kad buvome linkę patikėti net prityrusiais "hegemono" partijos vadovaujančiais kadrais. Tada ir LKP atsiskyrimas nuo motininės TSKP buvo mums , kaip tam tikra pergalė. Įspūdžio pagauta tokia Nijolė Oželytė pripuolė tą LKP pertvarkyti ir į organus buvo išrinkta. Kokie mes dar buvom naivūs tuo metu ir kaip viskuo ir visais pasitikėjome. O kiek įtakos" gudručių" buvo ir patį Profesorių apspitę. Tik metų bėgyje supratome, kas tas Audrius Butkevičius, Vytautas Petkevičius, Egidijus Klumbys, kokia Kazimira Prunskienė ar pan. Tos mūsų nuovokos klaidos vėliau labai daug kainavo demokratijos kūrimo etapuose. Tačiau pirma stipri laisvės vinis buvo įkalta būtent pripažįstant niekiniu Molotovo - Ribentropo paktą. Tai yra tą suokalbio dokumentą, dėl kurio kopijos atradimo namuose ne vienas tautietis paragavo "gulagų" zonos rupios duonos.

Pažystu autorių esame kartu dirbę,tai gero išsilavinimo ir didelės nuovkos žmogus,bet to padorus kas reta tarp politikų,todėl ant jo visokie svieto perėjųnai ir loja,kurių pilna mūsų valdžia.

kuo daugiau šio gero straipsnio persiūsti visiem kam tik galima

ko kimbat prie žmogaus,kažkas jį pavedė ir nepadarė korektūros,ar nuo to idėja suprastėja?

Autorius matydamas,kad partijos nė viena nebedirba žmonėm o tarnauja tiem kas davė pinigų rinkimama siūlo pakeist visą šią nugyventą sistemą.Jeigu jums gerai taip kaip yra tai gyvenkit.

prie ko cia referandumas, prie ko zmones, jus ten visi ,,isrinktieji'' ir kt. budais ten pateke privalote spresti tokius reikalus, o ne kurti partjas, ir toliau egzistuoti saviems tikslams, jau tu partiju prikurta tiek ir tiek, ..

ismok lietuviu kalbos gramatika, o tada jau postringauk!