Žmonės gatvėje, Vygintas Skaraitis/Fotobankas

Žmonės gatvėje, Vygintas Skaraitis/Fotobankas

Žmonės iš valdžios tikisi efektyvaus valdymo, kuris kartais gali ir pažeisti įstatymą. Tačiau visuomenė nebetiki partijomis ir mano, kad valdžią derėtų suteikti vienam stipriam lyderiui, o tai gali vesti ir prie grėsmės demokratijai.

Taip apie populizmą, nusivylimą atstovaujamąja demokratija ir norą suteikti daugiau galių vykdomajai valdžiai Politologų dienų „PoDi“ renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos (VU TSPMI) daktaras, filosofas Linas Jokubaitis. 

Nesvarbus įstatymas, svarbus efektyvumas

L. Jokubaitis išskiria prancūzų istoriko Pierre‘o Rosanvallono apibūdintą demokratijos suprezidentinimo procesą.

„Tai, kas šiandien įvardijama miglotu populizmo vardu, yra neatsiejama dalis proceso, kuris vyksta bent pastaruosius kelis dešimtmečius“, – teigė filosofas.

REKLAMA

VU TSPMI dėstytojas pasakojo, kad šį procesą galima apibūdinti kaip nusivylimą politinėmis partijomis, įstatymų leidžiamąja valdžia, kitaip sakant, parlamentu bei norą suteikti kuo daugiau galių vykdomajai valdžiai.

„Ryškiausias parlamentarizmo krizės pavyzdys yra britų parlamento nesugebėjimas ar nenoras įgyvendinti tautos valią. Vakarų demokratijos žmonės šiandien nepasitiki ne tik konkrečiomis partijomis ar asmenybėmis, vis didesnė dalis žmonių mano, kad būtina radikaliai keisti politinių sistemų veiklos principus“, – kalbėjo jis.

L. Jokubaičio tvirtinimu, žmonėms vis mažiau svarbus tampa įstatymų viršenybės principas. Daug svarbesnis – efektyvus valdymas, kuris kartais gali pažeisti įstatymus.

„Kuo efektyvesnio valdymo trokštama, tuo daugiau galių reikia suteikti vykdomajai valdžiai. Efektyvi ir ryžtingai veikianti vykdomoji valdžia visuomet yra pavojinga individų teisėms ir laisvėms“, – pastebėjo politologas.

Pasak L. Jokubaičio, veiksmingą valdžią žmonės vis labiau supranta kaip vieną žmogų, o ne grupę žmonių parlamente.

Stipri ranka veda prie diktatūros

L. Jokubaičio teigimu, žmonės nusivylę parlamentiniu valdymu dėl sudėtingų ir nesuprantamų politinių procesų.

„Kuo sudėtingesni, socialiniai ir ekonominiai procesai ir kuo labiau nenuspėjama darosi tarptautinė situacija, tuo labiau žmonės nori paprastumo, aiškumo ir tikrumo“, – sakė filosofas.

REKLAMA

Linas Jokubaitis Fotodiena/Arnas Strumila

Linas Jokubaitis Fotodiena/Arnas Strumila

L. Jokubaičio nuomone, iš nesupratimo kyla nepasitenkinimas dėl neskaidrios politikos, dėl to žmonės nori sutelkti valdžią asmenybių, o ne partijų rankose, nes tada tikisi, kad politikai taps atsakingi už savo veiklą.

„Paprastumo, aiškumo ir efektyvumo siekis nėra nieko naujo. Bet reikia pastebėti, kad šitos tendencijos taip pat buvo labai ryškios tarpukario Europoje ir gana nuosekliai vedė prie autoritarinių, kartais totalitarinių režimų iškilimo“, – teigė jis.

L. Jokubaičio tvirtinimu, visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad prasmingai kalbėti apie atsakomybę ir atskaitomybę įmanoma tik tuomet, kai ji priskiriama konkrečiam asmeniui, o ne kolektyvui. Prie to, filosofo nuomone, stipriai prisidėjo šiuolaikinė žiniasklaida.

„Politikų asmeninės savybės, jų biografijos detalės daugeliui tapo svarbesniais veiksniais už politines programas“, – svarstė politologas.

L. Jokubaitis pastebi, kad nors Lietuvoje apžvalgininkai dažnai kalba apie tai, kad mūsų šalyje būdingas „stiprios rankos“ noras ar troškimas, šiuo aspektu mes nesiskiriame nuo brandžiausių Vakarų demokratijų, kurių piliečiai, nusivylę politinėmis ideologijomis ir visas savo viltis pradėjo dėti į konkrečius politinius lyderius.

REKLAMA

„Vieni viltis dėjo į Baracką Obamą ar Emmanuelį Macroną, kiti – Donaldą Trumpą ar Victorą Orbaną. Šiandien žmonės nori radikalių politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių. Tačiau tik maža dalis tiki, kad šiuos pokyčiu gali įgyvendinti politinės partijos“, – samprotavo L. Jokubaitis.

Filosofas tvirtino, kad žmonių nusivylimas nėra tik nusiskundimas, o noras matyti realius, kardinalius pokyčius.

„Nors aš irgi skeptiškai žiūriu į apklausas, bet prieš dvi savaites pasirodė Prancūzijoje daryta apklausa, kurioje 39 proc. apklaustųjų teigė, kad normalus politinis sprendimas dėl susiklosčiusios padėties yra revoliucija. Iš esmės 40 proc. prancūzų nori revoliucijos“, – pasakojo L. Jokubaitis.

Kova tarp dviejų Lietuvų

Filosofo tvirtinimu, mūsų šalies konstitucinėje sistemoje nėra vietos atsirasti diktatoriškai prezidento figūrai, bet, pasak jo, praktika rodo, kad „stiprios rankos“ politika gali būti vykdoma ir nepažeidžiant Konstitucijos.

„Visada yra klausimas, ar Konstitucija buvo pažeista. Tai yra interpretacijos reikalas. O interpretacija priklauso nuo to, kas turi didesnę galią“, – sakė L. Jokubaitis.

Nors viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta pasipiktinimų, kad Seimo nariai tik „riejasi ir nieko nedaro“, L. Jokubaičio įsitikinimu, nuolatiniai nesutarimai ir konfliktai yra natūrali leidžiamosios valdžios būklė.

REKLAMA

„Seime tauta yra atstovaujama visoje savo įvairovėje. Svarbi prezidento funkcija yra būti tautos vienytoju ir arbitru politiniuose konfliktuose. Prezidentas naudodamas savo prestižą, turi sukurti pasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės grupių ir interesus atstovaujančių partijų“, – sakė jis.

Linas Jokubaitis Fotodiena/Arnas Strumila

Linas Jokubaitis Fotodiena/Arnas Strumila

L. Jokubaičio teigimu, pasaulyje kylanti populistinių judėjimų populiarumo banga kyla dėl konflikto tarp nacionalistinės politikos, kurią atstovauja populistai, ir globalistinės politikos, kurią atstovauja valdžios elitas ar vadinamasis isteblišmentas. Filosofo nuomone, šio konflikto atspindys yra „dviejų Lietuvų“ egzistavimas.

„Pasiturinčios Lietuvos“ atstovai priešiškai žiūri į siekius, kylančius iš „antrosios Lietuvos“. Antrai Lietuvai priskiriami piliečiai visiškai nepasitiki politiniu elitu ir žiniasklaida. Tai pamatinis politinis konfliktas, nes elitas, kuris turėtų atstovauti tautos valią, pradeda žiūrėti savo interesų ir išduoda tautos pasitikėjimą. Iš šio elito atstovų besirenkantys piliečiai vis labiau nusivilia visu politiniu procesu“, – įžvalgomis dalijosi filosofas.

L. Jokubaičio nuomone, prarają tarp „dviejų Lietuvų“ ryškiai matome visuose rinkimuose ir ši skirtis ne mažėja, o tik didėja.

REKLAMA

„Dėl šios priežasties, mano nuomone, vienas iš svarbiausių būsimojo prezidento uždavinių yra kiek įmanoma sušvelninti konfliktą tarp „dviejų Lietuvų“, – įsitikinęs politologas.

Pasak jo, konfliktas labiausiai užaštrėjo, kai prezidentu buvo išrinktas Rolandas Paksas, kuris buvo suvokiamas kaip „antrosios Lietuvos“ kandidatas, kuris vėliau buvo nušalintas vadinamojo elito.

„Tai žymėjo tokį tašką, po kurio nebegrįžtama, nebesusitaikoma. Reikia bandyti grįžti, bandyti taikytis, tarsi Lietuvoje yra tos problemos ekonominio socialinio pobūdžio. Jos gali būti išspręstos. Vieni kandidatai sako, kad atstovaus kažkuriai Lietuvai, kiti sako, kad bandys sutaikyti. Manau, kad bandymas sutaikyti yra vienintelis prasmingas siekis“, – kalbėjo L. Jokubaitis.

Portalas tv3.lt primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas gegužės 26 d.

Monika
2019-04-21 17:38:33
Ir be Jakubaičio mes apačios puikiai suvokiame, kad yra dvi Lietuvos ir didelį kontrastą tarp šių Lietuvų. Suvienyti gali tik tolerantiškas, protingas, intelektualus prezidentas, o ne pasipūtėlis povas kokį turėjom arba verslo statytiniai, kurie ir toliau gilins atskirti tarp skirtingų sluoksnių. Tuomet dar penkis metus Lietuva risis giliau į duobę, nežiūrint, kad
vis prognozuojamas ekonomikos augimas, kuris ir gilina tą atskirtį.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nusivylęs rinkėjas 2019-04-22 12:51:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Valdžią konservams, Kubilių su Simonyte atgalios kokiems 25 metams, Anūkėli Prezidentūron vat ir bus rojus, tik ne šunaujai, o konservams, galės kiekvienas Turniškėse deimantais klozetus inkrustuotis.
   ATSAKYTI
Savaip idomu 2019-04-21 17:51:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Realybėje Lietuvą reikia įsivaizduoti kaip supermarketą. Politinės prekės rinkėjams čia tiekiamos viso pasaulio gamintojų. Tačiau abiejų Lietuvų paklausa visiškai skirtinga. Vieni nori prekių kurių rinkoje jau nėra, arba jos neįperkamos. Kita dalis patenkinta pasiūla ir pilni optimizmo krepšelius pildosi iš esamo pasirinkimo.    ATSAKYTI
Monika 2019-04-21 17:38:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir be Jakubaičio mes apačios puikiai suvokiame, kad yra dvi Lietuvos ir didelį kontrastą tarp šių Lietuvų. Suvienyti gali tik tolerantiškas, protingas, intelektualus prezidentas, o ne pasipūtėlis povas kokį turėjom arba verslo statytiniai, kurie ir toliau gilins atskirti tarp skirtingų sluoksnių. Tuomet dar penkis metus Lietuva risis giliau į duobę, nežiūrint, kad
vis prognozuojamas ekonomikos augimas, kuris ir gilina tą atskirtį.   ATSAKYTI
Baigiasi 2019-04-21 17:20:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
proto krušimo ir *ūdo malimo epocha   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Kandidatai ir jų skirtumai: kas yra kas?
DABAR RODOMA
Kandidatai ir jų skirtumai: kas yra kas?
DABAR RODOMA
Kraupiai sužalotas šuo kankinosi kelias savaites: ieško niekadėjų
DABAR RODOMA
Elektromagnetinės bangos baugina ligonius
DABAR RODOMA
R. Karbauskis apie sprendimą likti valdžioje
DABAR RODOMA
Kelių gaidelį pareigūnas auklėjo peiliu
DABAR RODOMA
Valstiečių noras trauktis – mažėja
DABAR RODOMA
Giliausioje pasaulio vietoje užfiksavo nerimą keliantį objektą
DABAR RODOMA
Ruslana - Wild Dance (2005 m.)
DABAR RODOMA
Kaune partrenkta moteris su penkiamete dukra
DABAR RODOMA
Sostinės techninių apžiūrų stotyje atokvėpio valandų nebūna
REKLAMA
mirštančiai motinai išlupo net auksinį dantį
Suvalkijos širdyje tarp dviejų brolių Vytauto ir Antano kilo kuo tikriausias karas. Broliai nesutaria dėl tėvų palikimo – šimtametės griūvančios trobos. Aiškėja, kad konflikto ...
Sostinėje atidaryta tarptautinė sendaikčių mugė
Nusikelkime į tarptautinę sendaikčių mugę, atidarytą sostinėje. Joje ne tik užkietėję kolekcionieriai, konkuruojantys dėl senų istorinių monetų ar sportininkų kortelių, bet ir ...
Kapinės (nuotr. TV3)
Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai norėtų dalyvauti 1863 – 1864 metų sukilėlių perlaidojimo ceremonijoje Vilniuje. Toks pageidavimas jau perduotas Lietuvos vyriausybės ...
maisto ruoša (nuotr. Karolis Kiniulis)
Lygių galimybių kontrolieriams užkliuvo mūsų šalies moksleivių vadovėliai ir pratybos – esą labai blogai, kad juose moterys augina gėles ir pluša virtuvėje, o vyrai taiso ...
Europos Parlamentas pritarė ES laisvosios prekybos sutarčiai su Kanada (nuotr. SCANPIX)
Prieš tris mėnesius 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų, tikėtina, vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas. Toks būtų statistinis ...
REKLAMA

TELEVIZIJA




×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų