Seimas antradienį nevarstys grupės parlamentarų idėjos ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus.

Seimo salė (nuotr. Fotodiena.lt)

Seimo salė (nuotr. Fotodiena.lt)

Seimas nebalsuos, ar vienam iš komitetų suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir analizuoti, kokia galėjo būti padaryta žala, valstybei skolinantis iš komercinių bankų už galbūt nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešai išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.

Toks sprendimas priimtas Seimo seniūnų sueigoje, kur sutarta, kad dabar svarbiau koncentruotis į kitų metų biudžeto priėmimą.

Tokio tyrimo iniciatoriai norėtų, kad jo imtųsi Biudžeto ir finansų komitetas, bet jo vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad tai geriau padarytų Nacionalinis ir gynybos komitetas.

Pasak jo, šis tyrimas galėtų būti perteklinis, nes komitetas jau yra pasiūlęs Valstybės kontrolei 2018 metais atlikti valstybės skolinimosi 2009 – 2010 metais auditą.

„Kadangi dalis suformuluotų klausimų yra susiję su politikų ir komercinių bankų ryšiais ir galima politikų bei politinių partijų nauda, ir turint omenyje, kad panašiais klausimais (verslo ir politikų ryšiai) tyrimą atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma šiam komitetui pavesti ir šį tyrimą“, – įsitikinęs parlamentaras.

REKLAMA

S. Jakeliūnas taip pat mano, kad Biudžeto ir finansų komitetui būtų nekorektiška tirti, nes jo narys yra konservatorius Andrius Kubilius, 2008-2012 metais vadovavęs Vyriausybei: „Todėl komitetui nagrinėti savo nario veiklą būtų nekorektiška“.

Tyrimo metu būtų aiškinamasi, kodėl 2009–2012 metais valstybė skolinosi dvigubai brangiau iš komercinių bankų, o ne pigiau iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), dėl to išaugo valdžios sektoriaus skola - 2012 metų pabaigoje ji siekė 13,264 mlrd. eurų. Tyrimo iniciatoriai sako, kad 7,5 mlrd. eurų valdžia pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 9,375 proc.

Tyrėjai turėtų nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie esą priimdavo sprendimus, ir kokią asmeninę naudą gavo. Taip pat būtų nustatyta, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis.

Siūloma įvertinti ne tik tuometinio premjero A. Kubiliaus, bet ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kuri dabar yra Audito komiteto pirmininkė, priimtus sprendimus dėl skolinimosi valstybės vardu, bet ir jų asmeninę atsakomybę.

Iš viso atsakymai būtų teikimi į 15 klausimų, susijusių su konservatorių valdžios šalies finansų krizės metais tvarkymu. Tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo klausimyną papildyti - nustatyti aplinkybes, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuomet valdžioje buvę socialdemokratai ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės.

REKLAMA

„Tai lėmė tiek milžinišką finansavimo poreikį 2009-2010 metais, tiek būtinybę daryti skubius sprendimus, siekiant vykdyti bent dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų“, – sako G. Landsbergis.

Jis siūlo nustatyto, dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti eurozonos nare, nuo įstojimo į Europos Sąjungą nesugebėjo sukaupti fiskalinių rezervų, kodėl nuo visuomenės ir politikų buvo slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, o taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais.

Tyrimo, kuris duotų atsakymą, ar konservatorių valdžia tinkamai elgėsi tvarkydama šalies finansus krizės metais, nori dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Seimo posėdis  (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau išsidalino vienmandates apygardas tarp savo kandidatų Seimo rinkimuose. Premjeras Saulius Skvernelis – Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių ...
Ginekologas (nuotr. 123rf.com)
Medikai su nerimu konstatuoja toliau blogėjančią tautiečių, ypač jaunų vyrų, lytinę sveikatą. Jų teigimu, lytiniu keliu plintančių infekcijų banga laukia ne tik dėl karantino ...
Gaisras įmonėje „Kėdainių grūdai“ (nuotr. „Kėdainių mugė“)
Naktį iš penktadienio į šeštadienį ugniagesiai malšino siaubingą gaisrą Kėdainiuose. „Kėdainių grūdų“ teritorijoje atvira liepsna degė milžiniškas pastatas, kuriame laikoma ...
Ūkininkai skaičiuoja 90 procentų derliaus praradimo: viskas dėl liūčių (nuotr. stop kadras)
Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys ...
Žvejai į Šešupę suleido 2000 upėtakių: žvejoti gali visi, bet su viena sąlyga (nuotr. stop kadras)
Versline žuvininkyste vidaus vandenyse užsiimančias įmones siekiama įpareigoti griežčiau apskaityti laimikį – žvejyboje turėti naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Šiais GPS ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų