G. Steponavičius įgėlė E. Jovaišai: pasiūlymą pavadino žingsniu atgal į sovietmetį

Valstiečiai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo universitetų valdymą grąžinti aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę atstovaujančiam senatui, tuo tarpu aukštųjų mokyklų reformą prieš dešimtmetį inicijavęs buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tai sako esant žingsniu atgal į sovietmetį.

Gintaras Steponavičius (nuotr. Fotodiena.lt)

Parlamentarų registruotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos keičia aukštųjų mokyklų senato ir tarybos funkcijas, rektoriaus rinkimo ir atleidimo tvarką, akademinės bendruomenės dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo institucijas.

REKLAMA

Projektas numato, kad senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o taryba – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija. Dabartiniame įstatyme aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba, ji skiria ir atleidžia rektorių.

Pagal projektą, taryba neberinktų rektoriaus, nebevertintų aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų, nurodoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.

Taip pat keičiama tarybos sudarymo tvarka: jei šiuo metu tarybos nariai iš šalies (ne aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės atstovai) senato nustatyta tvarka atrenkami viešojo konkurso būdu, tuo tarpu E.Jovaiša siūlo nustatyti, kad išorinius tarybos narius siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba.

Taip pat komiteto vadovas siūlo keisti tvarką, kaip atleidžiamas universiteto rektorus: dabar tam reikia, kad už atleidimą balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai tarybos narių, tuo tarpu pataisos numato, kad rektorius būtų atleidžiamas senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai.

Vilniaus universiteto taryba gegužės pradžioje antrą kartą nusprendė nepatvirtinti rektoriaus Artūro Žukausko pateiktos metinės universiteto veiklos ataskaitos, tačiau įgaliojimus aukštosios mokyklos vadovas išsaugojo. Taryba teigė rektoriaus darbe radusi veiklos organizavimo trūkumų, A.Žukauskas tvirtino, kad pagrindinis diskusijų klausimas yra universiteto pokyčių įgyvendinimo priemonės bei kaip greitai jie gali įvykti.

REKLAMA

Pataisas teikiantis E.Jovaiša tvirtina, kad „akademinė bendruomenė ilgai buvo nustumta į šalį, neproporcingai dideles galias suteikiant taryboms“.

„Ne viename universitete susiklostė situacija, kai rektorius faktiškai tvarkėsi su tarybos pritarimu, o kai kurie senato nariai nebematė prasmės dalyvauti senato posėdžiuose. Akademinė bendruomenė per savo atstovus gali ir turi priimti lemiamus sprendimus dėl savo aukštosios mokyklos valdymo ir ateities. Siekiant kokybinių pokyčių Lietuvos aukštajame moksle būtina pradėti nuo pasitikėjimo šalies akademine bendruomene“, – pranešime cituojamas E.Jovaiša.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektas parengtas atsižvelgus į akademinės bendruomenės, aukštųjų mokyklų profsąjungų siūlymus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų