Mokytojai to nematė: iš keturių mokyklų išmestas jaunuolis buvo genijus

Lietuvoje, remiantis apklausomis, tik 27 proc. žmonių jaučiasi laimingi, tuo metu Suomijoje laimės indeksas siekia 90 proc. Tai yra, tiek procentų žmonių į klausimą „ar esi laimingas?“ atsako teigiamai. Emocinio intelekto instruktorė, Baltijos kounčingo centro specialistė Irma Liubartienė sako, kad taip yra todėl, kad lietuviai neišlavinę savo emocinio intelekto.

Blogas berniukas (nuotr. Fotolia.com)
5

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. "Reach for change" konferencija

Emocinis intelektas – tai ne veikimas iš karto, kai mus apima stipri emocija, o pagalvojimas apie tą emociją. Užvaldžius stipriai emocijai, mums reikia ją priimti, pasižiūrėti, kur savo kūne jaučiu šį jausmą, kaip suprantu, kad aš jį jaučiu. Žiūrėkime į tai kūrybiškai, paklauskime: jeigu tai būtų muzikos garsas, koks jis būtų? O jeigu piešinys? Dažniausiai žmonės jaučia, tada veikia, o galiausiai ilgai galvoja. Siūlau keisti tą seką – jausti, tada pagalvoti, o tada veikti“, – Organizacijos „Reach for change“ organizuotoje konferencijoje „Kurkime geresnį pasaulį vaikams“ kalbėjo I. Liubartienė.

REKLAMA

Menka mokytojų savivertė

Kalbėdama apie emocinį intelektą mokyklose, specialistė nurodė, kad jo ten maža, ypač tarp mokytojų.

„80 proc. šalies mokyklų kas antras vaikas patiria patyčių ar tyčiojasi, kas trečias patiria iš savo mokytojų. Kas trečias paauglys buvęs girtas. Mokytojų emocinis intelektas yra ištirtas, o rezultatai mus labai nuliūdino. Jie yra Lietuvos atspindys. Pats žemiausias kriterijus yra mokytojo savivertė. Jie pasitiki savimi kaip profesionalai ar kaip mokytojai, bet kaip žmogumi jie nepasitiki. Iš čia ir ateina atsakymas, kodėl daug metų veikiančios prevencinės programos nepasiekia savo tikslų“, – sakė ji.

Irma Liubartienė  Atstumtasis buvo genijusI. Liubartienė pasidalino penkiolikmečio Jono istorija. Prieš devynerius metus, prieš pat Kalėdas, ji sulaukė skambučio iš Jono mamos.„Mama prašė priimti sūnų nuo Naujųjų į mokyklą. Būtų niekuo neypatinga istorija, tačiau Jonas turėjo priešistorę – jis buvo išmestas iš keturių sostinės mokyklų. Tai dabar pagalvokime, ką reiškia mokyklai priimti tokį paauglį į savo gretas? Ką reikštų mokytojams? O bendramoksliams?Jonui pasisekė, jis mokyklų nebekeitė ir mūsų mokyklą baigė. Tačiau buvo nelengva. Į mokyklą buvo atvykę ir kinologai, radome ir narkotinių medžiagų. Aš jo vis klausdavau: kodėl? Bandymas suprasti kodėl ir yra empatija. Ne atjautimas, ne užuojauta, ne pasidžiaugimas, kad kitam blogai, o bandymas suprasti“, – dalinosi pranešėja.I. Liubartienė sako, kad vieną dieną aukšto emocinio intelekto žmogus, labai mylintis savo darbą matematikos mokytojas net nepasibeldęs įsiveržė į direktoriaus kabinetą.„Mokytojas paklausė: iš kur radote šį genijų? Mintyje jis turėjo Joną. Pasirodo, jaunuolis buvo be galo gabus matematikai. Jonas dabar studijuoja doktorantūrą viename garsiausių pasaulio universitetų. Ši istorija rodo, ko reikia vaikams, kad jų potencialas galėtų būti atrakintas ir jie galėtų taip genijais. Kitas dalykas – ar bent vienas genijus buvo labai lengva asmenybė?“ – dalinosi įžvalgomis I. Liubartienė.Ji pranešė, kad netrukus Lietuvoje bus rengiama pirmoji šalyje emocinio intelekto olimpiada. Laimėtojai, sako I. Liubartienė, bus tie, kas turės mažiausius socialinius gebėjimus – jie laimės ilgalaikę programą mokyklai. Organizatorių)" class="articlePhoto" onclick="showImageBox(this);">
“Reach for change“ konferencija (nuotr. Organizatorių)

REKLAMA

Emocinis intelektas

I. Liubartienė sako, kad emocinis intelektas yra tas dėmuo, kuo skiriasi puikūs lyderiai nuo kitų lyderių. Emocinis intelektas lyderiams, pasak jos, yra dvigubai svarbesnis nei intelekto koficientas.


Rašyti komentarą...
t
taiaš
2016-12-10 14:08:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nevarykit ant mokytojų. Pirma: visi puikiai žino, kad gauna tai, už ką sumoka. Jei dauguma LT mokytojų gauna panašiai tiek pat, kiek valytoja, tai nesitikėkit nei ypatingų specialistų mokyklose, nei didelės motyvacijos vykdyti vis besikeičiančias nesibaigiančias reformas. Ir nereikia suokt apie "vidutinį" atlyginimą, nes jį susirenka mažuma išrinktųjų. Antra: mokykla orientuota "gaminti" vidutinybes. Integracija, aišku, nėra blogai, bet... Mokytojas nėra robotas, galintis tuo pačiu realybės momentu mokyti autistą, žemo intelekto vaiką, vidutinybę, hiperaktyvų, sulėtinto mąstymo, šiaip tinginį, depresantą ir genijų šalia. Padaryta košė, iš kurios jau sunku kažką beišgauti. O dar jei jų klasėje 32! Padalinkit 45 minutes iš 32. Kiek laiko mokytojas fiziškai gali skirti vienam mokiniui? Ir trečia: norite matyti mokinius, vertinančius išsilavinimą? Įrodykite jiems, kad mokytis TIKRAI VERTA! Kol kas jie jau mokykloje mato, kad iš mokslo neprasigyvenama. Palikim ramybėje matematikus ir lituanistus. Jie bent jau turi daugiau pamokų, didesnius krūvius ir automatiškai - atlyginimus. Yra daugybė dalykų, kurių mokytojai turi po 1savaitinę pamoką klasėje. Imkim mokyklą, kurių daugiausia LT - pagrindinę. Taigi nuo 5 iki 10 kl. Viso - 6 kontaktinės val. per sav., 24 per mėn. Fsio. Lieka tik lakstyt per kelis darbus, kas tikrai "kelia" motyvaciją ir žmogaus galimybes atsiduoti dalykui, mokiniams, juos išklausyti, pastebėti. Taigi, kol valdžia nevertins pačių vertingiausių savo specialistų, tol nieko ir nebus. Kol mokytojas bus ubagas, tol jo niekas negerbs, tuo pačiu negerbs ir to, ką jis pasakoja.
Atsakyti
-5

X
XXL
2016-12-10 08:29:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
sukurta pasakėlė
Atsakyti
-4

B
Bite
2016-12-10 16:27:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei nesusitvarkai su savo darbu, prasau nedirbk.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų