Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas. Ką apie mūsų šalies ateities potencialą rodo Lietuvos moksleivių gebėjimai?

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Kartą per trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 69 šalyse atlieka penkiolikmečių moksleivių įvairių dimensijų – matematikos, skaitymo, gamtos mokslų, problemų sprendimo ir finansinio raštingumo – kompetencijų vertinimą. Svarbu tai, kad šiuo testu siekiama ne tik įvertinti nuogas moksleivių žinias, o daug gilesnius kognityvinius jų gebėjimus.

REKLAMA

Pavyzdžiui, vertinant matematinį raštingumą norima įvertinti jų gebėjimą naudoti matematinę argumentaciją, procedūras, faktus ir instrumentus siekiant apibūdinti, paaiškinti ir prognozuoti reiškinius. Kitaip sakant, atskleidžiamas ne tik moksleivių gebėjimas nardyti abstrakčiame matematikos pasaulyje, bet ir pritaikyti žinias kasdieninių asmeninių ir profesinių problemų sprendimui.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva pagal visas moksleivių kompetencijas atsiliko netik nuo EBPO šalių vidurkio, bet ir beveik nuo visų regiono šalių, įskaitant Latviją ir Estiją. Ką gi rodo naujausias EBPO tarptautinis moksleivių vertinimas? Rezultatai nedžiugina. Tiksliau – gąsdina. Lietuvos moksleivių mokslinių ir matematinių gebėjimų įvertinimas ne tik nepadidėjo ir nepriartėjo prie EBPO vidurkio, bet net šiek tiek sumažėjo. Esame 35 tarp 69 vertintų šalių, bet beveik vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Jei dar nepakankamai skauda širdį – Estija pralenkė Suomiją ir dabar užima trečiąją vietą pasaulyje.

Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti moksleivių krepšelių. Ką tai galėtų išspręsti? Tuštėjančios mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, bus mažiau priklausomos nuo kiekvieno moksleivio ir jo „atnešamų“ pinigų. Galbūt jos dirbtinai nebelaikys ir nevers visų – net ir nenorinčių ir negalinčių apskaičiuoti neapibrėžtinį integralą ar išspręsti diferencialinę lygtį – mokytis iki 12 klasės, o išleis jaunuolius į specializuotas ir turiningesnį ir prasmingesnį profesinį gyvenimą galinčias užtikrinti profesines mokyklas. Tačiau tai nėra giluminių problemų, atimančių moksleivių galimybes įgyti aukščiausias kompetencijas, sprendimas.

REKLAMA

Panašu, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos prasideda dar neprasidėjus pamokoms – net 30 proc. mokinių nėra lankę ikimokyklinio ugdymo institucijų. Tai yra vienas iš blogiausių rodiklių tarp visų EBPO vertintų šalių. Tai yra milžiniškas praradimas, turint omenyje, kad žmogaus smegenys imliausi ir suformuoja daugiausiai neuroninių jungčių jam dar nesulaukus mokyklinio amžiaus. Šią problemą dar labiau paaštrina ir tai, kad Lietuvoje moksleiviai mokyklą pradeda lankyti tik sulaukę septynerių metų, nors daugelyje ES šalių mokyklą privaloma lankyti jau sulaukus penkerių ar šešerių metų.

Galbūt prie spręstinų techninių problemų galima priskirti ir tai, kad Lietuvos moksleiviai turi ilgiausias atostogas ES – vien vasarą jos trunka 13 savaičių, tai yra, dvigubai ilgiau nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pridėję dar rudens, žiemos ir pavasario atostogas suvokiame, kad beveik trečdalį metų moksleiviai nieko padoraus neveikia. Taip, jie galėtų užsiimti užklasine veikla neformalaus ugdymo institucijose, bet daugelis, deja, tam neturi galimybių arba motyvacijos.

Mokyklų tinklo optimizavimas ir finansavimo didinimas leistų pakelti mokytojų atlyginimus, pritraukti daugiau gabių ir motyvuotų piliečių rinktis pedagogo profesiją. Bet to neužteks. Reikia iš esmės peržiūrėti mokymo programas, jų tikslus ir priemones. Ar ne per daug dėmesio skiriama faktų kaupimui ir ar ne per mažai moksleiviai gauna praktikos, kaip identifikuoti ir kūrybiškai spręsti gyvenimiškas problemas? Ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kad moksleivis norėtų mokytis, norėtų tobulėti ir suvoktų, kad mokymosi procesas nesibaigia nei mokykloje, nei universitete? Ar egzaminų yra per daug, ar per mažai?

REKLAMA

Klausimų yra daug daugiau ir ne visi atsakymai akivaizdūs. Tačiau šioje srityje yra užtektinai gerų pavyzdžių, kuriais Lietuva turėtų pasinaudoti. Suomija daug metų pirmauja tarptautiniuose moksleivių gebėjimų reitinguose. Tačiau ji nesiliauja ieškoti, eksperimentuoti ir stengtis toliau tobulėti. Nepaisant mokyklų sėkmės, Suomija bando iš esmės pakeisti mokymosi procesą aukštesnėse klasėse – atsisakyti dalykų (fizikos, istorijos) mokymo ir pereiti prie reiškinių studijavimo. Pavyzdžiui, moksleiviai gali studijuoti „Europos Sąjungos“ reiškinį ir taip įgyti istorijos, ekonomikos, politikos ir geografijos žinių. Taip gimsta tikras tarpdiscipliniškumas, konteksto ir pritaikomumo suvokimas, bei, žinoma, sustiprinamas moksleivių susidomėjimas, motyvacija mokytis.

Nėra gėda kopijuoti pasiteisinusias kitų šalių švietimo sistemas, gėda yra dešimtmečius ignoruoti savosios sistemos ydas.

tiek
2016-12-06 15:01:36
Mačiuli,kadangi pats kažkiek susijęs su ekonomiką ,tai privalai suprast,kad Tamstos iškeltų problemų švietime efektyvus, o ne deklaratyvus sprendimas reikalauja gana konkrečių kapitalo idėjimų. Siūlau praktiškai nemokantiems mokesčių bankams prisiimt bent jau šią nedidelę jų mąstu naštą.Tuo pačiu parodant ir kapitalo žmogiškąjį veidą. O savo pamokymus ,kurie remiasi nebent į debesis, dažnas tautietis patartų ....na pats supranti kur jiems saugiausia ...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
tiek 2016-12-06 15:01:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mačiuli,kadangi pats kažkiek susijęs su ekonomiką ,tai privalai suprast,kad Tamstos iškeltų problemų švietime efektyvus, o ne deklaratyvus sprendimas reikalauja gana konkrečių kapitalo idėjimų. Siūlau praktiškai nemokantiems mokesčių bankams prisiimt bent jau šią nedidelę jų mąstu naštą.Tuo pačiu parodant ir kapitalo žmogiškąjį veidą. O savo pamokymus ,kurie remiasi nebent į debesis, dažnas tautietis patartų ....na pats supranti kur jiems saugiausia ...   ATSAKYTI

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
Politologas Linas Kojala (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, ...
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė (nuotr. „Swedbank“)
Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų ...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei ...
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau ...
Indrė Genytė-Pikčienė, LLRI nuotr.
Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų