Pirmadienį turėjęs pasibaigti elektroninis gyventojų surašymas pratęstas dviem dienomis, nes norinčiųjų susirašyti buvo tiek daug, kad strigo kompiuterių sistemos. Elektroniniai vartai į surašymo erdvę užsitrenkė vakar, taip ir nespėjus susirašyti visiems norintiems. Kas gali patvirtinti, jog ne sąmoningai strigo, kad kuo daugiau darbo liktų surašinėtojams ir pasiteisintų, kur ištratinti tie 30 milijonų litų?
Pirminiais statistikų skaičiavimais, kiekvienas surašinėtojas turėtų surašyti apie 600 gyventojų. Surašinėtojų bus 6 tūkstančiai. Vakar informacinėse svetainėse mirgėjo pranešimai, kad internetu savo duomenis pateikė daugiau nei ketvirtadalis visų gyventojų. Galima skaičiuoti, kad surašinėtojams teks belstis į ketvirtadaliu mažiau durų. Niekas net nemini, kad surašymo kaina svyruos proporcingai nuo to, kiek žmonių patys pateikė duomenis ir kiek jų liko surašyti. 30 milijonų litų bus išleisti. Ar tokios milžiniškos išlaidos tikrai reikalingos, kai skaičiuojamas kiekvienas vargšo litas?
Lietuvoje gyventojų surašymai vykdomi nuo Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Pirmasis gyventojų surašymas nepriklausomoje Lietuvoje įvyko 1923 metais. Tuo metu Ministrų kabinetas surašymui rengti skyrė vos 605,6 tūkst. litų, o šiemet surengtas surašymas Lietuvai atsieis net 50 kartų brangiau.
“Ar buvo verta skirti tokius didelius pinigus?„ – “Respublika“ klausė vilkaviškiečio Algimanto GREIMO, Vilkaviškio rajone 2001–aisiais kontroliavusio pirmąjį gyventojų surašymą.
Vertė skaičiuotina po visko
– Kaip aiškėja, surašinėtojams darbo bus mažiau? Bet apie surašymo kainos mažinimą niekas nekalba. Už kiekvieną surašytą asmenį surašinėtojas gaus 2 litus, o surašyta anketa mokesčių mokėtojams atsieis 9 litus. Kur pasidės dar 7 litai? Gal labai brangūs tie žali portfeliai, kuriais mosuodami į kompiuterių neturinčių gyventojų duris pasibels surašinėtojai?
– Neįsivaizduoju, kodėl toks didelis surašymo biudžetas. Prieš dešimt metų, kai vyko gyventojų surašymas, dirbau Vilkaviškio vicemeru ir buvau atsakingas už gyventojų surašymą rajone. Todėl gerai žinau, kad gyventojų surašymas kainavo vos ne perpus mažiau. Nereikėtų pamiršti, kad prieš dešimt metų ir gyventojų buvo gerokai daugiau, nebuvo interneto. Man atrodo, kad turėtų atsakyti tie, kas tokias sąmatas pateikė. Kiekvienas sąmatą stengiasi išpūsti, kad pinigų ne tik nepritrūktų, bet ir dar liktų. Privalo pagalvoti ir tie, kas tokias sąmatas tvirtina, pinigus skiria. Mokama už konkretų darbą, o ne pagal pageidavimus. Atlikus darbą sąmata visada patikslinama, juk atsiranda nenumatytų darbų arba jų sumažėja. Iš anksto “įkirsti", kad kainuos 30 milijonų ir ne mažiau, neteisinga.
Statistika dėl statistikos?
– Kaip vertinate statistikos klausimyną? Ar kai kurie klausimai negali būti suprasti dviprasmiškai? Tarkim, klausimas: “Ar jūs kada nors gyvenote užsienyje vienus metus ar ilgiau?" Ar neatrodo, kad atsakydami į šį klausimą prisipažinti gyvenę užsienyje turės dauguma vyrų, kurie tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir praleido ten daugiau nei vienus metus?
– Pastebėjau. Ir ką duoda toks klausimas? (Juokiasi.) Tokia statistika gali tik klaidinti, o ne parodyti tikrąją padėtį. Aišku, kad anketų sudarytojai to neįvertino. Jie mintyse turėjo šios dienos aktualiją. Sąžiningai pildant anketas karinę tarnybą ne Lietuvoje atlikę 42 metų ir vyresni vyrai turėtų atsakyti esą gyvenę užsienyje. Klausimas turbūt turėjo būti suformuluotas taip: “Ar gyvenote užsienyje vienus metus ar ilgiau po nepriklausomybės atkūrimo ar nuo praėjusio surašymo?"
Krinta į akis klausimas moterims, kada pagimdė pirmą vaiką. Nesuprantu, kokios naudos turės statistikai, jeigu 80–metė moteris pasakys, kad ji prieš 60 metų pagimdė pirmą vaiką. Kam tokia statistika reikalinga?
– Kai kurie žmonės abejoja klausimų apie nuosavybę nauda?
– Turėtų būti svarbūs duomenys apie vandens tiekimą, nuotekas būstuose. Svarbūs yra duomenys, kiek būstų yra prisijungę prie centralizuoto šildymo. Juk reikia žinoti, kaip atrodome tarp kitų Europos šalių. Bet mane stebina, kad ta informacija imama apskritai, o ne pagal regionus. Juk yra daug miestelių, kur žmonės neturi centralizuoto vandens tiekimo, kanalizacijos ir prašoma pateikti informacija skirtumų tarp regionų neatspindės. Galbūt jie nustatys iš adreso? Informacija šiais laikais pirmiausia turi būti renkama turint labai aiškų tikslą, kad paskui būtų galima ką nors keisti į gera.
Mane nustebino klausimas, ar individualaus namo gyventojas šildosi krosnimi, ar turi židinį. Kam tokia informacija reikalinga? Ne visai suprantama, kodėl dirbantis žmogus privalo nurodyti darbovietę. O jeigu jis dirba keliose vietose? Tarsi tokios informacijos neturėtų mokesčių inspekcija? Ar “Sodra" neturi informacijos apie pensininkus? Būtų daug paprasčiau, jeigu duomenys būtų pateikti surašymo anketoje, o gyventojams liktų juos tik patikslinti.
Garą nuleidžia emigracija
– Statistikos departamentas skelbia, kad surašymo duomenys galutinai apdoroti bus tik 2013 metais? Ar jie beturės prasmę?
– Iš to, ką parodys surašymo duomenys, bus matyti tendencija, kiek sumažėjo gyventojų per dešimt metų. Bus matyti, kiek sumažėjo žmonių tam tikrose amžiaus grupėse. Manau, kad tie duomenys taip ir išliks istorijai, bus naudingi rašantiems mokslinius darbus, bet žmonėms iš to naudos bus maža. Per dešimt metų mūsų vyriausybės nieko taip ir nenuveikė, kad gerėtų demografinė padėtis, jaunimas mažiau bėgtų iš Tėvynės.
Gaila, bet surašymo organizatoriai nesistengė atskleisti socialinę padėtį regionuose, išsiaiškinti, kokia gyventojų sveikata, nekalbama apie tokią aktualią problemą kaip švietimas. Nepaaiškės, kiek žmonių išvažiuoja į užsienį mokytis. Buvo gera proga sužinoti.
– Ar nebus taip, kad surašymas bus įvykęs dėl surašymo?
– Man atrodo, kad surašymo organizatorių pagrindinis tikslas – surinkti duomenis apie emigraciją. Tai daugiau mažiau paaiškės, kai niekas neatidarys surašinėtojui durų, nebus kas nuspaudžia kompiuterio klavišo. Tie, kurie organizuoja surašymus, įrodys surašymo naudą, bet nuo tos naudos mums nebus geriau. Abejoju, ar kas nors keisis ir po pastarojo surašymo. Man net kartais atrodo, kad tas migracijos procesas netgi politikų neaktyviai skatinamas, turint tikslą išvengti socialinio sprogimo. Ar galima įsivaizduoti, kas dėtųsi Lietuvoje, jeigu iš jos nebūtų išvažiavę šimtai tūkstančių žmonių? Teko girdėti, kad per praėjusius metus iš Lietuvos išvažiavo apie 83 tūkstančius jaunų žmonių. Jeigu tokia masė susikauptų per kelerius metus ne tiek Seimo langų būtų išdaužyta. Jau dabar socialinis biudžetas braška, o kas tada dėtųsi? Savaime aišku, įvyktų sprogimas, kurio mūsų valdžia bijo.
Lietuvos gyventojų surašymai
1790 m. – pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
1897 m. – visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas, vykdytas kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu.
1923 m. – pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje surašymas.
1959, 1970, 1979, 1989 m. – sovietmečiu atlikti surašymai.
2001 m. – pirmasis gyventojų surašymas atgavus nepriklausomybę.
Dalia BYČIENĖ
