Kalbos, jog  žydų nesutarimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kompensacijų  gali paskatinti buitinį antisemitizmą, man, tiesą sakant, sukelia ironišką ir kiek atlaidžią šypseną. Kuo stebėtis  – žydams nesvetimas turto troškimas. Kaip ir lietuviams.

Tačiau nuolatinės antisemitizmo paieškos pradeda skaudinti galvą. Manau, ne man vienam. Šimtai komentarų, internete pasirodžius net ir nedideliam straipsneliui, susijusiam su žydais, vis dėl to rodo, kad klausimas aktualus. Ar egzistuoja „žydų klausimas“ šiandien?

Daugumas jaunesnių žmonių tikro žydo tikriausiai net nėra matę. Mano su Leonidu Brežnevu, t.y. "brandžiais, jau bepūvančiais" sovietiniais, laikais buitinis kasdienis antisemitizmas jei ir buvo, tai buvo kažkur giliai paslėptas.Valstybinė (kitaip – kompartinė) propaganda sionizmą tapatino su rasizmu.  Man dėl to buvo nei šilta, nei šalta, tačiau vienaip, ar kitaip, visi man pažįstami žydai išvyko. Vieni į Izraelį, kiti – kas kur, į Vakarus... Šių metų sausio pirmą dieną pagal statistiką Lietuvoje gyveno 3,3 tūkstančio žydų. Tiek pat, kiek vokiečių, keliais šimtais daugiau nei latvių arba romų.

REKLAMA

Antisemitizmo problema atsirado kartu su šalies nepriklausomybe. Pamenu, kaip Izraelio ambasadorius bei vėliau Kneseto pirmininkas kalbėdami iš Seimo tribūnos pavadino mus žydšaudžių tauta ir valstybe, kurios žemė permerkta žydų kraujo. Susimąsčiau ir nesupratau, kaip nesuprantu iki šiol: oficialūs šalies atstovai įžeidžia mane ir mano tautą; kaltina mane ir mano artimuosius kruvinais, šlykščiais nusikaltimais... Kodėl? Ar oficialūs Izraelio įgaliotieji į kitą valstybę siunčiami (be abejo, su gerų ketinimų ir santykių vėliava) asmenys yra (pardon) kokie pusgalviai, nesuvokiantys ką, kam ir kur kalba, ar tokiu būdu pabrėžia oficialią savo valstybės poziciją?

Tiek vienu, tiek kitu atveju, negalėčiau sakyti, jog pajutau jiems palankumą... Neabejoju, kad kai mūsų Prezidento atsiprašymas dėl lietuvių indėlio į holokaustą Izraelio knesete buvo „įvertintas“ trypimu bei švilpesiu, Lietuvoje galėjo pradėti virsti antkapiai apleistose žydų kapinėse...

Susimąsčiau. Iš kur gi tas lietuviškasis antisemitizmas, jei 600 metų, kaip kalba istorikai, žydai ir lietuviai, kaip ir kitos tautos Lietuvoje sugyveno visai taikiai, bent jau tokios priešpriešos kaip gretimose šalyse tarp jų tikrai nebuvo. Jeigu antisemitizmas Lietuvoje yra, tai kodėl?

Net paviršutiniškai gilinantis į pasaulio žydų istoriją tas „kodėl“ gerokai išsiplečia. Kodėl žydai taip persekiojami jau du tūkstančius metų, klausiau žinomo istoriko Liudo Truskos  prieš porą metų vykusiame kelių dienų seminare apie holokaustą. Ne du, o mažiausiai penkis tūkstančius metų, pataisė jis mane. Tik tiek.

REKLAMA

Toliau domėtis žydų ir lietuvių santykiais skatino pats gyvenimas. Tarkim tokia paskata buvo bene prieš pusmetį išsakyta žinomo publicisto, eseisto, patikimiausio filosofo (2007-ji) profesoriaus Leonido Donskio nuomonė apie mano gerbiamo rašytojo Jono Mikelinsko kūrinį: „Ar kas nors iš mūsų inteligentų ir politikų bent kartą atvirai ir principingai įvertino rašytojo Jono Mikelinsko esė „Mes ir jie“, kur juodu ant balto dėstomi žydiškos komunizmo kilmės teorija ir kiti Goebbelso propagandos perlai? Kodėl nebuvo įžvelgta grėsmė šalies tarptautinei reputacijai tada, kai būsimasis Nacionalinės premijos laureatas savo opuse juodu ant baltu išdėstė geltonojoje antisemitinėje literatūroje platinamą idėją, kad „Holokausto architektas“ Adolfas Eichmannas pats buvo žydas ir kad Holokaustas buvo pačių žydų užsakytas bei suplanuotas dalykas, leidęs visus žydus sugrąžinti į Palestiną ir įkurti Izraelio valstybę?“

Šio esė nebuvau skaitęs. Puoliau ieškoti. Nėra tokio esė! J.Mikelinsko straipsnis vadinasi “Teisė likti nesuprastam, arba Mes ir jie, jie ir mes“. Labai įdomu pastebėti, kaip keičiasi ir loginis, ir emocinis akcentai nuo pilno pavadinimo pereinant į L.Donskio sutrumpinimą. Profesorius pasirenka antrą, mažiau reikšmingą straipsnio pavadinimo dalį (skirtuko „arba“ funkcija turėtų būti suprantama net pirmakursiui) ir atmeta pirmąją, kuria autorius tarytum sakosi nesąs beapeliaciškai teisus, kategoriškas, tik turintis tokią TEISĘ kaip ir kiekvienas žmogus... Profesoriaus sutrumpina pavadinimą iki maksimalios priešpriešos – „Mes ir jie“. Tokiu trumpinimu patikimiausias 2007 metų filosofas (taip rašo Vikipedia) atmeta ir savotišką dviejų informacinių blokų artimą ir neišskiriamą sugretinimą – Mes ir jie (lietuviai ir žydai), Jie ir mes (žydai ir lietuviai).

REKLAMA

Straipsnis pirmąkart paskelbtas „Metų“ žurnale 1996 metais. Dvylikai metų praėjus, L.Donskis 87 metų rašytojui sviedžia: savo opuse (sic!) šis dėstąs žydiškos komunizmo kilmės teorijas, naudojąsis Goebbelso propagandos perlais, skleidžiąs geltonojoje antisemitinėje literatūroje platinamas idėjas...

Sunku patikėti. Nebent profesorius J.Mikelinsko „opuso“ yra neskaitęs. O jeigu skaitęs?

Tada būtų atkreipęs dėmesį, kad visų pirma, kalbėdamas apie holokaustą ir lietuvių-žydų santykius, rašytojas klausia: KODĖL TAI ATSITIKO? Beje, straipsnių rinkinį (Vilnius, Mintis, 2004), kuriame radau šį esė, jis vėliau taip ir pavadino „Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos“.

Kažkodėl Leonidas Donskis nedrįsta ar nenori atsakyti nė į vieną atsargiai, švelniai, stengiantis neįskaudinti ir neužgauti, J.Mikelinsko knygoje keliamų klausimų: ar tikrai 1935 -1936 metais iš Sovietų sąjungos kompartijos CK 59 narių 56 buvo žydai; ar paneigtini žymaus Lietuvos rašytojo Jokūbo Josadės prisiminimai, kuriuose jis sako: „Atsimenu, kaip dirbdamas žurnalistu ateidavau į CK (Lietuvos kompartijos, 1940 m.- aut.) ir beveik kiekviename kabinete kalbėdavau  su aukščiausiais valdžios vyrais gimtąja jidiš kalba“; ar aktyvus žydų dalyvavimas  tremiant lietuvius į Sibirą negalėjo sukelti antisemitizmo?; ar tikrai Izraelio teisingumas nė piršto nepajudino, kad būtų patraukti atsakomybėn lietuvių budeliai žydai Dušanskis, Slavinas ir kiti?; arba, pavyzdžiui, kiek teisinga yra amerikiečio dramaturgo Arthuro Millerio frazė, jog kiekvienas nežydas jau iš prigimties yra antisemitas arba kad kai kuriais atžvilgiais žydų tikėjimas lygintinas su rasizmu...

REKLAMA

Visa J.Mikelinsko knyga persunkta nuoširdaus noro kalbėtis ir aiškintis. Tačiau, jeigu net toks intelektualas, filosofas kaip L.Donskis renkasi ne bendravimą, diskusiją, aiškinimąsi, o provokatorišką mėtymą purvu, antisemitizmo šaknys nebus sunaikintos niekada, nes niekada nebus atsakyta į klausimą – kodėl?

Vis dėlto bent vieną moksliškai pagrįstą hipotezę „todėl“ galima pateikti.

Rusų mokslininkas, istorikas etnologas, dukart mokslų daktaras – istorijos ir geografijos, poetas (poetų N.Gumiliovo ir A.Achmatovos sūnus), vertėjas Levas Gumiliovas (Lev Nikolajevič Gumiliov), teigia jog tautų gyvenimas vienoje valstybėje teoriškai gali vystytis trimis kryptimis: į etnosų susiliejimą, į asimiliaciją, kai vienas etnosas ištirpdo savyje kitą, ir sugyvenimą. L.Gumiliovas išskiria ir tris tokio sugyvenimo formas – simbiozę, kseniją ir chimerą. Simbiozė – kai etnosai darniai sugyvena, papildydami, stiprindami vienas kitą, kiekvienas turėdamas savą ekologinę nišą, kraštovaizdį, ir galėdamas visiškai išsaugoti etnografinę savastį. Kenija – kai vienas etnosas yra „svečias“, tarytum intarpas kitame, gyvuojantis izoliuotai ir nepažeidžiantis „šeimininko“ sistemos (Lietuvoje tokiu pavyzdžiu tikriausiai galėtų būti santykiai su totoriais ar karaimais). Ksenijos nedaro jokios žalos priimančiam etnosui.

Tačiau „svečias“, išeidamas iš izoliacijos, gali virsti chimera – tuo, kas nesuvienijama ir nesujungiama. Chimera atsiranda, kai neigiamo komplimentarumo (kai abipusė antipatija tiesiog neįveikiama; teigiamas komplimentarumas – abipusė simpatija) etnosai įsiskverbia ir susimaišo vienas su kitu. Tada ima veikti siekis pakeisti arba sunaikinti partnerio struktūrą. Ekstremaliais atvejais galimas genocidas, vieno ar abiejų etnosų žūtis, arba lėtas, vieną du amžius trunkantis byrėjimas;  neutrali pozicija yra pakantumas, palaikomas abejingumo.

REKLAMA

Etninė chimera labai pavojingas reiškinys. Visai kitokios patirties, kitokį gyvenimo kelią nuėjęs, kitokios energetikos etnosas gyvena ne izoliuotai, o kartu su vietiniais. Kitaip tariant, skirtingų elgsenos stereotipų  ir nesuderinamų vertybinių sistemų etnosų atstovai gyvena, dirba, mokosi kartu. Gumiliovo teorija pabrėžia, kad griaunantis chimeros poveikis yra nulemtas ne žmonių skirtumų, kai vienas geras, o kitas blogas, bet gamtos dėsningumų. Tiesiog žmonės skirtingi tiek, kad negali susitarti, susiderinti. Kiekvienas etnosas turi nepakartojamų kultūrinių tradicijų ir vertybinių sistemų (pagal Gumiliovą etnoso formavimuisi didžiausios įtakos turi kraštovaizdis), tad iš etnoso atėjūno neverta tikėtis, kad jis pripažins, vystys ir gerbs vietinės tautos tradicijas. Chimeros atveju negalima tikėtis ir patriotizmo – atskiri pavyzdžiai to negali paneigti. Atėjūnui paprastai kyla noras pertvarkyti aplinką pagal save. 

Beveik įprasta, kad vos prakalbus apie etninius santykius, prisimenami žydai ir „žydų klausimas“. Pagal L.Gumiliovą  svarbiausias žydų santykių su kitomis tautomis bruožas – chimeros pobūdžio santykiai, ir tai ne kokių nors neigiamų bruožų, o tiesiog šio „klajojančio superetnoso“ charakterio esmė.

Išblaškytos žydų kolonijos visose šalyse mieliau apsigyvendavo miestuose, ir tai natūralus siekis atsiriboti nuo svetimos gamtos. Tačiau šitaip buvo atsisakoma užimti tam tikrą ekologinę nišą, vadinasi simbiozė su vietiniais buvo iš esmės negalima. Užtat atsirado taip reikalingas mobilumas, o gyvenimas antropogeniniame kraštovaizdyje (mieste) leido žydams tarytum užkonservuoti savo etninę energiją aukštame lygmenyje. Šio etnoso arealu tapo visa oikumena (visuma, kur gyvena žmonės), o kontaktai su vietiniais gyventojais tapo ne simbiotiniais, netgi ne kseniškais, o chimeriškais. Tokios aukštos energetikos etnosas kaip žydų negali gyventi izoliuotai, jis neišvengiamai pradeda veikti, ir tai ne kartą įrodyta istorijos. O pradėjęs veikti, jis visiškai natūraliai bando savo poreikiams pritaikyti tautos-šeimininkės etninę sistemą.

REKLAMA

Levą Gumiliovą sunku apkaltinti antisemitizmu. Kaip tik chimeriškas žydų santykių su kitomis tautomis pobūdis įrodo visišką samprotavimų apie antisemitizmą, kaip žemų, tamsių instinktų apraišką, nepagrįstumą. Chimera – tiesiog neigiamo komplimentarumo etnosų santykių forma, todėl jei ir verta kalbėti apie „anti“, tai reikia kalbėti ne apie vienašališką, o apie abipusį „anti“. Ką besakytume, L.Gumiliovo teorija leidžia pakilti aukščiau prietarų, mitų ir fantasmagorijų, o santykius su žydais aiškinti ne vienos ar kitos tautos gerais-blogais bruožais, gerais-blogais kažkieno ketinimais, bet gamtos dėsningumais.

Štai kodėl, nepaisant visokeriopo spaudimo, aš vis dar nesu antisemitas ir į daugelį dalykų galiu pažvelgti su humoru – galiu, juk mano pavardėje tereikia įterpti vieną „n“, kad išvydęs rabiną nepulčiau žegnotis ar slėptis krūmuose. Argi nekelia šypsenos „opera kvailiams“ – žydų kapinių paieškos dešiniajame Neries krante, prie Mindaugo tilto? Reikalingas politinis sprendimas, sakė dabar jau buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – kapines reikia grąžinti, net jeigu žydai sklypą būtų pardavę dar caro valdžiai. Ar nekelia šypsenos sklypo ribų nustatymo būdas XXI amžiuje – virgulė rabino rankose, ir įsakmus draudimas neliesti, nesuteršti to, kas buvo ar bus surasta ir atkasta...

Mūsų žydų bendruomenės nesutarimai dėl grąžintino turto labai lietuviški, tik įdomu stebėti, kaip jie plūduriuoja pasauliniame lygmenyje. Pasak vyriausybės konsultanto V.Vinokuro, dabar svarstomą Kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą šiuo metu yra pasiėmę skaityti JAV ir Jungtinės Karalystės ambasadoriai. Ar jų ekscelencijos jau įstojo į žydų bendruomenę? Ar tokio pobūdžio jų veikla tapo prioritetiniu šių valstybių reikalu? O gal verčiau paspaudus ne mažąja Lietuvą, o didžiąsias Rusiją bei Vokietiją, labiausiai kaltas dėl mūsų žydų, mūsų litvakų, o ne Amerikos, Vokietijos, Britanijos, Prancūzijos judėjų turto nuniokojimo mūsų šalyje?

REKLAMA

Išties, vertėtų paskaityti Joną Mikelinską. Gal tada „kodėl“ taps todėl...

Autorius visiškai atsiriboja nuo bet kokio antisemitizmo ir kitų panašaus pobūdžio nuodėmių.

Linas V.Medelis

P.S.

Verta paskaityti: Vytautas Visockas. Neapginta tautos garbė


Nuostabus, temą puikiai iliustruojantis  paveikslas

Ivanas Kramskojus. Įžeistas žydukas, 1874. Valstybinis rusų muziejus.

vvx
2009-03-24 10:52:07
Neblogai, o Donskis vargšas. Ar tam paveiksle Donskio jaunystė?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
tautiete 2009-11-21 17:12:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
www.aisbergs.lv   ATSAKYTI
tautiete 2009-11-21 17:12:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
www.aisbergs.lv   ATSAKYTI
Jonas 2009-09-02 14:18:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gryna teisybė Linai. Ačiū.   ATSAKYTI
Atvirai, ką manau 2009-04-09 20:11:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Antisemitas vaizduoja ne antisemitą. Atviras "Aš tave išdursiu" straipsnelis pridengtas gimnazisto lygio a lia "tolerantiškais" pasamprotavimas.    ATSAKYTI
TO wow 2 verta demesio 2009-04-09 13:42:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žavingas jumoras. Super, kaip sakoma. Subtilus.   ATSAKYTI
wow 2 verta demesio 2009-04-09 08:34:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Linas V.Medelis ((Leon Mendel)

Arunas Brazauskas (Aaron Brazonson)

Testi?   ATSAKYTI
Rašančiam To verta dėmesio 2009-04-08 23:47:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visų pirma su tamsta kiaulių neganiau - taigi nesitujinkit. "Iš kur toks išlindai" - aišku iš savo mamos. Be to, koks tamstos sušiktas reikalas iš kur. Ir ne jokiais stalino antisemitų teiginiais remiuosi, o Rusijoje esančių archyvų duomenimis. Pats esate tiesiog menkysta, nesugebantis bent savo "atsiliepime" ką nors konkretaus išlementi. Ir sprendžiant iš tamstos komentarėlio, apie savo "intelektą" geriau patylėkit, nes smegenėlėse baubai "tomkai" rodosi, lyg balti arkliai. O kokių tinklalapių produktas pats esate - greičiausiai net ne produktas, o kažkoks degradatas.   ATSAKYTI
to 2009-04-08 15:17:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
patys zydai kelia "ju ir musu" klausima. ramiai gyventu sau, kaip kokia Cile arba Indonezija ir viskas butu ok.
bet ne...   ATSAKYTI
To Verta demesio 2009-04-08 10:31:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Rasai, kad zydai(ju neivardines, bet akivaizdu, ka turi galvoje) slepiasi nuo savo tikrosios prigimties, pasiimdami svetimas pavardes.

Tai juk stalino antisemitiniu kampaniju ("kosmopolitu" byla 48-siais ir gydytoju byla 52-siais) teiginiai. Is kur tu toks islindai? Kelintoj kartoj tavo galvoje atsikartoja stalinistine (arba ir nacistine) propaganda. Nors atsakymas aiskus is tavo pateikto pavardziu saraso, gerokai melagingo (pelai cia maisomi su grudais) esi rusisku antisemitiniu tinklalapiu produktas.

Is tavo isprakaituoto saraso persasi tokia mintis: bet ir genialus tie zydai! Prisimdami svetimas pavardes ir vardus, kaip popdainininkai, sugeba pasiekti pasaulio sloves zenito. Net ir i de Goli -Prancuzijos prezidenta ir pasipriesinimo naciams vada -- sugebejo isikunyti. Tikrai antgamtiski sutverimai.

Bet neatsakei i naturaliai kylanti klausima: Ir kokia tad butu ju tikroji "prigimtis", nuo kurios jie "slepiasi"?

Matant tokio lygio protausena, kokia pademonstruoji, atsakymas butu aiskus: valdyti pasauli.

Taigi, dar viena Tomkaus kopija.

Dieve, kiek brudo tuose Lietuvos tinklalapiuose. Jeigu jie kazkuo proporcingi visuomenes nuomonei ir intelekto lygiui, tauta tikrai degraduoja.


   ATSAKYTI
Verta demesio 2009-04-08 09:41:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
P.s. pastaba – daugelio įvardintų asmenų pareigų ar veiklos duomenys yra 2006 m.



Yra nacija, kurios piliečiai nuo istorinių laikų mėgaujasi svetimomis pavardėmis arba pseudonimais - išgalvotomis pavardėmis. Taip jie slepiasi nuo savo prigimties, vengia būti savimi. Visiems būtų įdomu sužinoti mūsų dienų ar mūsų amžiaus žinomų ir reikšmingų asmenybių tikras pavardes ir vardus.

Aleksejus II (Ridiger) Aleksėj Michailovič (gimė 1929 m.).

Andropov (Erenštein-Liberman) Jurij Vladimirovič (1914-1984m.) - žinomas SSRS politinis veikėjas, tarptautinio komunistų judėjimo dalyvis, 1953-1957 m. SSRS ambasadorius Vengrijoje. Tai jis 1956 m. spalį laimino vengrų tautos sukilimo malšinimą galingais sovietiniais tankais. Po tų kruvinų įvykių tapo vienu iš CK skyriaus vedėjų, dar vėliau - saugumo komiteto pirmininku (1967-1982 m.). Nuo 1982 m. lapkričio - komunistų partijos generalinis sekretorius.

Afanasjev (Seimenzon) Jurij Nikolajevič (1934 m.) - Trockio giminaitis, profesorius, politikas, ne kartą buvęs Vilniuje.

Berezovskij (Gludman) Boris Abramovič (1946 m.) - Maskvos rabino sūnus, politikas, milijardierius, nuo V.Putino nemalonės pabėgo į užsienį.

Berija (Berman, Berson) Lavrentij Pavlovič (1899-1953 m. Vienas iš kruviniausių čekistų, Stalino parankinių. Po Stalino mirties pripažintas dirbęs užsienio žvalgyboms, sušaudytas 1953 m. liepą.

Bovin (Luns) Aleksand Evgenjevič (1930-2004 m.) - diplomatas, žurnalistas, vienas iš patikimiausių Kremliaus propagandos ruporų.

Brandt (Fromm) Villi (1913 m.) - Vokietijos kancleris, Socintemo prezidentas.

Brežnev (Ganopolskij) Leonid Iljič (1906-1982 m.) - nuo 1964 m. pirmasis CK TSKP sekretorius,

nuo 1966 m. - generalinis partijos sekretorius iki pat mirties (1982 m. lapkričio). Save apdovanojo 4

sąjungos didvyrio žvaigždėmis, viena socialistinio darbo didvyrio žvaigžde, daugybe ordinų ir medalių. Tais laikais pasakotas anekdotas: Brežnevui padarė krūtinės ląstos išplėtimo operaciją, nes nebuvo kur kabinti medalių ir ordinų. SSRS ekonomika priga mino nesuskaičiuojamus tūkstančius tankų, lėktuvų, o duoną pirko (javus, kviečius) iš Kanados, Australijos ir net JAV.

Brežneva (Goldberg) Viktorija Pavlovna - generalinio žmona.

Valensa Lech (Leiba Kone) - Lenkijos „Solidarumo” vadas, pirmas pokomunistinės Lenkijos pre

zidentas.

Vladimirov (Šeinfinkel) Miron Konstantinovič (1879-1925 m.) - pirmas revoliucionierius, kurio

palaikai ikišti į Kremliaus sieną.

Voikov (Vainer Pinsuch) Piotr Lazarevič - Lenino artimas draugas, diplomatas. Vienas iš caro šeimos žudynių organizatorių. Užmuštas Varšuvoje.

Gaidar (Solomenskij) Jegar Timuravič (1956 m.) - vienas iš B.Jelcino bendražygių.

Gercen (Gaag) Aleksandr Ivanovič (1812-1870 m.) - rusų rašytojas.

Golodnyj (Epštein) Michail Semionovič (1903-1949m.) - rusų poetas.

Gološčiokin (Šaja Icovič - Isakovič) (1876-1941 m.) - revoliucionierius, vienas iš aršiausių caro šeimos žudikų. Nuo 1933 metų - valstybės arbitras. VKP(b) CK narys.

De Golis (Kolb) - generolas, politikas, Prancūzijos prezidentas (1890-1970 m.).

Gorbačev (Gaider) Michail Sergejevič (1931 m.) - nuo 1985 metų kovo SSRS kompartijos generalinis sekretorius. „Perestroikos” architektas. Sovietų Sąjungos „demokratizacija” padėjo pradžią socializmo lagerio pabaigai. Už tai istorija jo nepamirš.

Grinevickij (Appelbaum) - caro Aleksandro II žudikas (1881.03.01).

Grišin (Grissel) Viktor Vasiljevič (1914-1994 m.) - Maskvos miesto 1-asis kompartijos sekretorius.

Gromyko (Kac Isaak) Andrėj Andrejevič (1909-1990 m.) - diplomatas, ilgalaikis SSRS užsienio reikalų ministras (1957-1985 m.), 1943-1946 m. - SSRS pasiuntinys JAV, 1952-1953 m. - Anglijoje. Jauniausias diplomatas, dalyvavęs Jaltos (1945 m. vasario 4 - 11 dienomis) trijų sąjunginių valstybių konferencijoje. Kietakaktis Sovietų Sąjungos diplomatijos gynėjas.

Gusinskij (Gusman) Vladimir Aleksandrovič (1952 m.) - rusų milijardierius, pabėgęs į užsienį.

Dobrynin (Gutman) Anatolij Fiodorovič (1919 m.) - diplomatas, ilgalaikis ambasadorius JAV (1962-1985 m.). 1957-1960 m. - SNO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Jevtušenko (Gangnut) Jevgenij Aleksandrovič (1931 m.) - labai populiarus rusų poetas.

Žirinovskij (Edelštein) Vladimir Volfovič - politikas, aršus savo samprotavimų gynėjas. Karštas Rusijos patriotas.

Zinavjev (Radomislskij) Grigorij Jevgenevič (Gerša Aronovič) - artimas ir mylimas Lenino bendražygis.

Zorin (Zonenštain) - diplomatas, socializmo teoretikas.

Valerijan, Al. Įvairiais metais dirbo ambasadoriumi Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Federatyvinėje Vokietijos Respublikoje.

Kamenev (Razenfeld) Lev Borisovič (Leiba Boruchovič) (1883-1936 m.) - Lenino bendražygis, aršus revoliucionierius, pilietinio karo žymus teroristų vadas.

Karskij (Bekman) M.A. - diplomatas, Trockio ir Lenino draugas.

Kasparov (Vainštein) Gari Kimovič (1963 m.) - pasaulio šachmatų čempionas, V.Putino politikos kritikas.

Kvasnevskij Aleksandr (Stolcman Isaak) - buvęs Lenkijos prezidentas.

Kirijenko (Israitel) Sergej - buvęs trumpalaikis Rusijos premjeras.

Kollontaj (Domantovič) Aleksandra Michailovna(1872-1952 m.) - pirmoji moteris, tapusi sovietine diplomate.

Korotič (Goldštuiker) V.A. (1936 m.) - rašytojas, žurnalo „Ogoniok" buvęs redaktorius.

Kravčuk (Blium) Leonid Makarovič (1934 m.) - buvęs Ukrainos prezidentas.

Krupskaja (Fišberg) Nadežda Konstantinovna (1869-1939 m.) - Lenino žmona, „didelė" moterų judėjimų organizatorė, pedagogė.

Krymskij (Joffe) Adolf Abramovič (1883-1927 m.) - SSRS pasiuntinys Vokietijoje.

Bella Kun (Kogan) - Vengrijos revoliucionierius, vienas iš artimiausių Lenino galvažudžių, baisus budelis (1886-1939 m.).

Kučma (Kučman) Leiba Dovidovič - labai neseniai buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.

Lavočkin (Lavočnik) Semion (Simon) Aleksejevič (1900-1960 m.) - žinomas rusų aviakonstruktorius.

Lenin (Uljanov - pagal tėvą, Blank - pagal motiną) (1870-1924 m.) - jam vadovaujant išžudyta daug milijonų rusų, ukrainiečių, totorių, uzbekų, kazachų, turkmėnų, armėnų ir daug kitų tautybių žmonių. Dėl jo „genialių" idėjų XX amžius iki šiol istorijoje liko kruviniausias.

Litvinov (Meer) Maksim Maksimovič (Genock Moiseevič) (1876-1951 m.) - 1920 m. ambasadorius Estijoje. Ilgametis SSRS užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, bolševikų partijos narys nuo 1898 metų.

Lužkov (Kac) Jurij Michailovič (1936 m.) - Maskvos meras.

Lunačarskij (Bailich) Anatolii Vasiljev ič (1875-1933 m.) - ilgalaikis sovietų Rusijos švietimo narkomas (ministras).

Mazoveckij Tadeuš (Icek Dikman) - žinomas lenkų politikas.

Maiskij (Liachoveckij - Šteiman) Ivan Michailovič (1884-1975 m.) -diplomatas, SSRS ambasadorius Suomijoje, Anglijoje, 1943-1946 m. užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

Marks Karl (Mordechai Levi) - komunizmo idėjų krikštatėvis, „Kapitalo" autorius, revoliucionierius (1818-1883 m.).

Masarik (Gariet) - prieškarinės Čekoslovakijos prezidentas.

Matvijenko (Bublėj) Valentina Ivanovna (1949 m.) - S.Peterburgo gubernatorė.

Mironov (Menaker) Adrėj Aleksandrovič - aktorius.

Michnik Adam (Aron Šechter) -Lenkijos politikas.

Nemcov (Neiman) Boris Jefimovič - dabartinės Rusijos politikas.

Olbrait (Kerbei) Madlen - buvusi JAV valstybės sekretorė.

Petrovskij (Švarcman) A.M. -rusų politikas.

Pospelov (Feigelson) Piotr Nikolajevič (1898-1979 m.) - ilgametis laikraščio „Pravda" redaktorius.

Polianskij (Gendrich) Dmitrij Stepanovič - buvęs SSRS žemės ūkio ministras.

Primakov (Kiršblat) Jevgenij Maksimovič (1929 m.) - ekonomistas, istorikas, politikas, arabų pasaulio žinovas, buvęs ministras, geras Saddamo Husseino draugas.

Pugačiova (Pevzner) Ala Borisovna - dainininkė.

Putin (Šalomov) Vladimir Vladimir Vladimirovič - čekistas, žvalgybos agentas, B.Jelcino statytinis, dabartinis Rusijos prezidentas.

Rakoši (Kogan) Matias (1892-1971 m.) - Vengrijos komunistų partijos sekretorius.

Ruzvelt (Roozenveld) Franklin Delano (1882-1945m.) - JAV prezidentas.

Sverdlov (Jankel) Jakov Michailovič (1885-1919 m.) - artimiausias Lenino teroristas, vienas iš didžiausių tuometinės Rusijos nusikaltėlių. Bolševikas nuo 1901 m. 1917 m. organizavo Uralo partinę organizaciją, vienas iš 1917 metų perversmo Petrograde organizatorių ir vadovų. Faktiškai buvo dešinioji, o bolševikų - kairioji Lenino ranka. Tiesiogiai su Leninu kaltas už caro šeimos išžudymą.

Sobčak (Finkelštein) Anatolij Aleksandrovič (1937-2000 m.) - buvęs S.Peterburgo meras.

Solženycin (Solženicer) Aleksandr Isajevič (1918 m.) - rašytojas, „Archipelagas gulagas" ir daugelio kitų knygų autorius, Nobelio premijos laureatas, pats buvęs SSRS konclagerių klipata.

Sokolnikov (Briliant) Grigorij Jakovlevič (1888-1939 m.) - aršus revoliucionierius, rafinuotas

aferistas ir vagis.

Suchanova (Flakserman) G.K. - slapstė Leniną 1917 m. prieš perversmą jam grįžus iš užsienio.

Solomencev (Zalcman) Michail Sergejevič - žymus SSRS komunistų partijos politbiuro narys.

Trockij (Bronštein) Lev Dovydavič (1879-1940 m.) - Lenino artimiausias visų nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas, tapęs Stalino mirtinu priešu ir emigravęs į užsienį. 1940 m. Stalino ranka pasiekė jį Pietų Amerikoje. Buvo nužudytas samdyto žmogžudžio. Suprantama, kad niekas dėl to neverkė, kaip ir dėl visų kitų komunizmo vadų.

Urickij (Radomisliskij) Moisėj Salamonovič (1873-1918 m.) - nė per nago juodimą savo niekšybėmis ir nusikaltimais nenusileidžia Trockiui. Užmuštas 1918 m. Petrograde.

Ustinov (Ulbricht) Dmitrij Fiodorovič (1908-1984 m.) - buvęs SSRS gynybos ministras.

Utesov (Blauberg) Leonid Osipovič (1895-1982 m.) - žinomas dainininkas.

Franko (Baamonde) - Ispanijos diktatorius (1892-1975 m.). Tarp kitko, jei ne jis, Ispanija jau nuo 1936 metų, kaip F.Kastro Kuba šiandien, būtų socializmo rezervatu.

Chazanov (Faibusovič) Genadij Moisejevič - estrados artistas.

Chodorkovskij (Chovert) Michail - sėdi Putino kalėjime, milijardierius, spėjęs sukurti sau šviesų rytojų.

Chruščev (Perlmutter) Nikita Sergejevič(1894-1971 m.) - 1953-1964 m. spalį SSRS komunistų partijos pirmasis sekretorius. Daug metų buvo Stalino parankinis, po jo mirties vis dėlto drįso paskelbti apie asmens kultą, tačiau toliau sustojo - kitamaniai vis tiek liko priešais, demokratizacijos

samprata netilpo gana didelio gabarito galvoje. Liko jis sovietinei liaudžiai ir kaip brutalus, jokio kultūros lygio neturintis kukurūzų gerbėjas.

Černomirdin (Šleer) Viktor Stepanovič - buvęs premjeras, dabar Rusijos ambasadorius Ukrainoje. Per savo beveik šešerių metų premjeravimą nieko nenuveikė, bet pasakė tiesą: „Norėjome padaryti gerai, o išėjo kaip visada".

Čerčilis (Džerom) Vinston - buvęs ilgametis Anglijos premjeras (1874-1965 m.), pripažintas pasaulyje diplomatas, aršus komunizmo priešas. Apie 60 metų buvo Anglijos parlamento narys. Mažai kas žino, kad jam buvo paskirta Nobelio premija už memuarinę - istorinę kūrybą. Ne kartą kvietė laisvąjį pasaulį sunaikinti proletariato diktatūros drakoną - Sovietų Sąjungą, tačiau laisvam Vakarų pasauliui per amžius Dievu buvo pinigas. Tautų likimai liko už interesų ribų.

Čičerin (Meiendorf) Georgij Vasiljevič (1872-1936 m.) - Lenino diplomatas, užsienio reikalų ministras.

Čiubais (Sagal) Anatolij Borisovič - dabartinis Rusijos kapitalo magnatas, energetinės sistemos vadovas.

Eizner (Kosmanovskij) - Bavarijos sovietų respublikos prezidentas (1918 m. Bolševikai Vokietijoje atnešė užkratą).

Jagoda (Jiegudo) Genrich (Geršelj) Genrichovič (1891 -1938 m.) - čekistų vadovas, Sverdlovo giminaitis. Kaip ir daugelis kitų, Stalino sušaudytas.

Jakovlev (Epštein) Aleksandr Nikolajevič - Gorbačiovo „perestroikos" svarbiausias architektas.



Rusijoje, kaip ir 1917 m., ir Vyriausybėje, ir visose valdžios struktūrose knibždėte knibžda „patriotų” su svetimomis pavardėmis. Ir ne tik Rusijoje.

   ATSAKYTI
Susidomėjęs 2009-04-01 13:16:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
sekiau diskusiją. Kur gi tas vaikinas iš Izraelio. Nebėra argumentų?   ATSAKYTI
to 2 oponentas 2009-03-30 15:39:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
TOJE valstybeje beveik visi pilieciai yra ta pati tauta, o kitokius, net ju paciu Kneseto narius busimas uzsienio reikalu ministras /is Rusijos, bet TOS PACIOS tautos/kviecia susaudyti. Dekoju Une kat uz diskusija, kas turi klausa, tas isgirdo, kieno teiginiuose skambejo nepakantumo ir puikybes gaidos.    ATSAKYTI
Unė kat 2009-03-30 08:18:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ką reiškia "nei ums nei muan duota teisė vertinti kuria nors tauta"? Ar domėtis, analizuoti ir pareikšti savo nuomonę yra TABU? Ar aš geobbelso palikuonė? Ar jūs žydas? Visi šie klausimai kyla perskaičius jūsų paskutinį komentarą.
Nepykite taip, viskas bus gerai.   ATSAKYTI
2 oponentas 2009-03-30 00:17:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kvaileli, uz valstybes politika atsako ne tauta, o pilieciai, nes pilieciai, ne tauta yra valstybes subjektas.   ATSAKYTI
apatiniam 2009-03-30 00:12:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nei zuroffas, nei sutauskas neatstovauja savo tauta (nors sustauskas buvo Kauno savivaldos narys - rinktas asmuo). Nezinau, kokia spalva turi zydai anei lietuviai.Galiu verinti tik konkrecius asmenis.Tamsta, pavyzdziui, vertinu, kaip neispriususi analfabetiska ir viduramziskais nusistatymais mastanti zmogu...   ATSAKYTI
unei 2009-03-30 00:10:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
rasyti daugiskaita paie visa tauta moka tik geobbelso palikuonys.Sekmes moksle.straipsnis rasistinis ir pagristas istisai melu ir istorjis iskraipymu.Nei ums nei mùan duota teise vertinti kuria nors tauta.   ATSAKYTI
Unė kat 2009-03-29 22:50:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atrodo ir rodosi (vaidenasi) - skirtingos prasmės. Man visos tautos išskirtinės, savitos, įdomios. Tautų bruožai, ypatumai, papročiai ir t.t., atspindi jų istoriją, išgyvenimus, džiaugsmus, klystkelius, praradimus ir atradimus... Todėl straipsnyje neužuodžiu jokio rasistinio ar antisemitinio kvapo. Gal reikėtų skaityti be išankstinio nusistatymo, o ramiai paanalizuoti. Mes ir patys pajuokaujame, kad lietuvis lietuviui lietuvis, bet dėl to nesidraskykime, o susimastykime KODĖL. Linksmiau būtų diskutuoti, o ne koliotis ir ieškoti rasistų ar antisemitistų. Ar galėtumėte parašyti savo nuomonę t.y. kur žydai buvo teisūs, o kur suklydo integruodami į kitas tautas.   ATSAKYTI
oponentui 2009-03-29 22:49:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Egi BENDRUMENES MORALE yra tai,kas vykdoma tautos, valstybes vardu ir yra oficialiai pripazystama. Zuroffas yra palaikomas valdzios ir bendruomenes,o ne siaip vienisas akiplesa. Vargsas gi Sutauskas vos pabandes reikstis visu vardu, buvo pasodintas i vieta-vairuoti taksi. Neverta apsimesti kvaileliu, nesuvokianciu,kad uz valstybes politika atsakinga tauta,kurios vardu ta politika vykdoma, o valstybeje, kurioje civiliu gyvenimas reguliuojamas pagal religini kanona, pakantumu ne nekvepia. Pavyzdiu daugybe - ir cia minetu,ir neminetu dau yra. Per tai ir rusai turi savo spalva, ir amerikieciai. Turi ja ir zydai. Ir nelabai skaiscia. Todel ir piktinasi zmones,kad jie lenda i svetimus namus tvarkos daryti, nors galetu ir savuosius nu nepakantumo issikuopti. Nepatiko, kad apie rasizma kariu kapinese parase matai,kaip nemalonu. Tai ir mums nekas, kai lendama su savais pamokymais.    ATSAKYTI
be pykcio 2009-03-29 22:29:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ir islenda visas oponento "mokslingumas". Juokinga :)   ATSAKYTI
Apie Gumiliovo rasizma 2009-03-29 22:02:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Accusations of anti-Semitism
Gumilev did not extend this ethnological ecumenism, however, to the medieval Jews, who he regarded as a parasitic, international urban class that had dominated the Khazars who in turn had subjected the early East Slavs to the "Khazar Yoke". This last phrase he adapted from the traditional term "Tatar Yoke" for the Mongol domination of medieval Russia, a term Gumilev rejected for he did not regard the Mongol conquest as a necessarily negative event. In particular, and with virtually no support from primary sources, he asserted that the Radhanites had been instrumental in the exploitation of East Slavic people and had exerted undue influence on the sociopolitical and economic landscape of the early Middle Ages. Gumilev maintained that the Jewish culture was by nature mercantile and existed outside and in opposition to its environment. According to this view, the Jews are not a nation, but a specific way of thinking by a certain group of people having Jewish genetic heritage and/or sharing the moral norms of Judaism. According to Gumilev, the Jews also do not bear arms themselves, but wage wars by proxies or mercenaries.[2][3][4] These ideas have led scholars such as Vadim Rossman, John Klier, Victor Yasmann, Victor Shnirelman, and Mikhail Tripolsky to describe Gumilev as antisemitic
   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Specialistai įspėja saugotis: kaitri saulė gali sukelti ne tik alergijas, bet ir vėžį (nuotr. stop kadras)
Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau ...
Į Lietuvą grįžo medikų pagalbos misija, padėjusi kovoti su COVID-19 Armėnijoje (nuotr. Organizatorių)
Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, šalies medikų ir ekspertų komanda grįžo į Lietuvą.  Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių ...
Asociatyvi (nuotr. Shutterstock.com)
Ilgąjį liepos savaitgalį ir Mindaugo karūnavimo dieną lietuviai ilsisi ir turi net tris nedarbo dienas. Vaiko teisių specialistai primena, kad auginant vaikus, visiškai ...
Kaune pas gyventojus užsuko netikėtas svečias (nuotr. stop kadras)
Į vieno kauniečio kiemą ankstyvą rytą užsuko nekviestas svečias. Vaizdo kameros užfiksavo drąsiai vaikštinėjantį briedį. Specialistai sako, kad stebėtis tuo nereikėtų, mat ...
Operos solistė Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė (nuotr. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro) (nuotr. asm. archyvo)
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras su liūdesiu praneša, jog eidama 78-uosius mirė buvusi šio teatro operos solistė Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė. Gimusi 1942 ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų