Vyras įrodė, kad neįgaliu tapo dėl dviejų ligoninių medikų kaltės: prisiteisė 16 tūkst. eurų

Dėl sveikatos problemų Panevėžio ligoninėje atsidūrusiam, o vėliau Pasvalyje gydytam Kęstučiui N. galiausia teko vykti į Vilnių. Tik Santaros klinikose medikams pavyko nustatyti tikrą sveikatos problemų priežastį.

Bet žala sveikatai jau buvo padaryta. Vyrui iš pradžių buvo nustatytas 75 proc., o po metų jau ir 80 proc. nedarbingumas. Kęstutis neabejoja, kad sulaukęs tinkamo gydymo Panevėžyje ir Pasvalyje, jis galėjo išvengti tokių skaudžių pasekmių.

Ligoninių atstovai, savo ruožtu, tikina, kad pacientui buvo suteiktos visos reikiamos paslaugos ir juo buvo tinkamai rūpinamasi. Tad pretenzijos ir pareikštas 30 tūkst. eurų ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Iš ligoninės į ligoninę

Kreipdamasis į teismą, Kęstutis N. prašė solidariai priteisti iš atsakovių Respublikinės Panevėžio ir Pasvalio ligoninių beveik 30 tūkst. eurų turtinės ir 30 tūkst. eurų neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises.

Vyras nurodė, kad Panevėžio Respublikinėje ligoninėje jis buvo gydytas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. Ten dėl problemų su kojomis vyrui buvo nustatyta nepatikslinta bakterinė infekcija.

Kęstučio teigimu, šioje ligoninėje jam nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę. Neatliktas nei pakartotinis kompiuterinės tomografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimai.

Nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. vyras buvo perkeltas tolesniam stacionariniam gydymui į Pasvalio ligoninę, kurioje jis buvo apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, tačiau ir šioje ligoninėje, anot Kęstučio, nebuvo atlikti privalomi veiksmai.

Vyrui tęsėsi nuolatiniai skausmai, buvo apčiuopiamas skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje. Nepadėjo net nuskausminamieji vaistai. Nežinant ligos sukėlėjo, gydymas tęstas vienu neveiksmingu antibiotiku.

REKLAMA

O 2016 m. birželio 21 d. jį ištiko kojų paralyžius, dėl ko skubos tvarka jis buvo išgabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur tą pačią dieną atlikta skubi operacija. Vilniuje nustatyta diagnozė patvirtino, kad asmuo buvo gydomas netinkamais antibiotikais. Ligoninėje jam teko praleisti daugiau kaip 4 mėnesius.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba 2017 m. balandžio 20 d. nustatė, kad ieškovas neteko 75 proc. darbingumo iki 2020 m. balandžio 19 d., o nuo 2018 m. balandžio 20 d. – 80 proc. darbingumo.

Kęstutis pripažino, kad ligoninių darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau pažymėjo, jog ieškinys reiškiamas todėl, kad atsakovės (jų specialistai) neužtikrino maksimalių pastangų, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jog pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo).

Teismo sprendimas

Teismas savo sprendimu Kęstučio ieškinį tenkino iš dalies. Vyrui priteisė solidariai iš Panevėžio ir Pasvalio ligoninių 4 737 eurus turtinės žalos atlyginimą ir 16 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nusprendė, kad pacientas įrodė ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes. Teismo vertinimu, pacientą gydę ligoninių gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę.

Nebuvo užtikrinta, kad pacientas būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikoterapinį gydymo kursą antibiotikais ne trumpiau 6 savaites. Neatliktas pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimas, dėl ko nebuvo nustatytas ligos sukėlėjas.

REKLAMA

Teismas nusprendė, kad yra didelė tikimybė, jog būtent nepakankamas antibiotikoterapijos kursas lėmė ieškovo ligos paūmėjimą 2016 m. birželio 20 ir 21 dienomis, dėl ko ieškovas neteko 80 proc. darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo.

Ligoninių argumentus, kad ieškovo ligos eigą ženkliai galėjo pabloginti jo paties netinkamas elgesys ar individualios savybės, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas nuo išrašymo iš ligoninės nesilaikė gydymo režimo, vartojo imuninę sistemą slopinančias medžiagas (alkoholį) ar patyrė traumą.

Šią bylą išnagrinėjo ne tik Panevėžio apygardos, bet ir Lietuvos apeliacinis teismas. Abiejų teismų nuomonė dėl nuosprendžio sutapo.

Taip pat žiūrėkite reportažą, kaip Panevėžio medikų aplaidumas 20-metei virto pragaru:


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-11-30 17:13:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ko tik nepridirba medikai, o išsisukti moka. Sunku įrodyti ir darbe nukentėjusiems, kurie neįgaliais tampa.
Atsakyti
-2

A
Aburgenas
2020-11-30 16:57:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gražiai skamba dar alga maža suda jiems
Atsakyti
-3

Šaunuolis
2020-11-30 18:19:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol nebus rimtu ieškinių ir kompensacijų , medikų atsakomybė liks nuline
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų