Naujoji Lietuvos pristatymo užsienyje strategija: atsikratyti posovietinės šalies šleifo

Atvira kurti kartu (angl. open for co-creation) – tokią Lietuvą mato jos pristatymo užsienyje strategiją kūrę ekspertai. Strategiją įgyvendinti užtruks kone dešimtmetį, tačiau pagrindinis tikslas taip pat yra gana ambicingas – keisti Lietuvai klijuojamas sovietinės valstybės etiketes ir siekti, kad pasaulyje kuo dažniau skambėtų šalies vardas. Jai trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijos pristatymas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
17

Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija. Ją komentavo Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, „Synthesis Consulting Group“ vyriausiasis strategas Gediminas Užkuraitis, kūrybinės agentūros „New!” kūrybos direktorius Tomas Ramanauskas bei Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja Eglė Kudzmanienė.

REKLAMA

L. Savickas džiaugėsi, jog po kelių metų darbo pagaliau buvo pasiektas rezultatas ir pristatoma galutinė šalies įvaizdžio kūrimo strategija ateinančiam dešimtmečiui.

Prie strategijos dirbo keturios skirtingos agentūros ir gausybė kitų ekspertų: specialiai šiam tikslui suburta Strateginė Lietuvos įvaizdžio taryba, komunikacijos asociacijos bei projekto priežiūros grupė, sudaryta iš vyriausybinių ir nevyriausybinių asociacijų.

„Ką padarėme šį kartą kitaip? (...) Buvo bandoma pamatyti, kaip žmonės mato Lietuvą. Ypač jauni žmonės pabrėžė, kad mato ją kaip inovatyvią šalį, išlaikančią santykį su gamta“, – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris.

L. Savickas

Didžiausios problemos – mažas žinomumas ir sovietinės etiketės

„Sakoma sovietinė valstybė, atsilikusi, skurdi valstybė. Visa tai, kas siejama su Rytų Europos kultūriniu paveldu. (...) Kai kurios šalyse turime tiesiog nežinojimą nieko“, – taip Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja Eglė Kudzmanienė apibendrino užsienyje pastebimas nuomones apie mūsų šalį.

Jos nuomone, dabar svarbiausia yra kurti vientisą vaizdą, kuris geriausiai atspindėtų Lietuvos kultūrą ir čia esančias galimybes: „Pasaulio lietuvių bendruomenė ne kartą yra tai įvardinusi, kad atvažiuoja kelios institucijos prisistatyti, mes dažnai pasakojame skirtingas istorijas ir tai kuria fragmentuotą Lietuvos profilį“.

Jai pritaria ir prie strategijos kūrimo prisidėję ekspertai.

Kūrybininkas G. Užkuraitis sako pastebintis, kad vienos institucijos ar pavieniai verslininkai Lietuvą yra linkę pristatinėti kaip senovinėmis tradicijomis persismelkusią šalį, o kiti – kaip jauną, tačiau sparčiai augantį, ekonomikos ir inovacijų centrą. Jis taip pat išskyrė tai, kad sovietinis palikimas daro didelę įtaką nuomonės užsienyje formavimui.

REKLAMA

„Esame ribojami tos posovietinės šalies šleifo, bet turime pasakoti kitą istoriją – kai atkūrėme nepriklausomybę turėjome viską sukurti nuo nulio ir tai atidarė duris naujoms galimybėms“, – pristatyme sakė G. Užkuraitis.

G. Užkuraitis

Tokį subendrintą Lietuvos įvaizdį kol kas yra planuojama stiprinti trylikoje pasaulio šalių. Tarp jų ir Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija bei Skandinavijos šalys.

E. Kudzmanienė sako, kad šios šalys buvo pasirinktos pasiremiant keliais skirtingai kriterijais: „Turistų pritraukimas, investicijų pritraukimas ir aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtys. Taip pat buvo įvertinti kultūros sektoriaus aspektai ir užsienio politikos prioritetai šiose šalyse“.

Fokusuosis į keturias pagrindines sritis

Tyrimai rodo, jog net 72 proc. apklaustų svetur gyvenančių žmonių apie Lietuvą nežino nieko daugiau, nei jos geografinė padėtis.

Lietuvos įvaizdžio strategai teigia, jog šiuos rodiklius bandys keisti visą dėmesį skirdami keturioms pagrindinėms sritims: ekonomikai, kultūrai, talentų pritraukimui ir valdymui.

Ekonomikos srityje bus bandoma kurti inovacijoms ir startuoliams patrauklios šalies įvaizdį.

„Siekiame tikslinėse užsienio šalyse būti matomi kaip patraukli investuotojams šalis, kurioje eksportui kuriami aukštos pridėtinės vertės produktai“, – sako strategijos kūrėjai.

Kalbant apie kultūrą žadama atkreipti dėmesį tiek į Lietuvoje seniai kūrusius menininkus, tokius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tiek į modernios kultūros atstovus, kaip, pavyzdžiui, Venecijos bienalėje apdovanojimą pelnęs operos performansas „Saulė ir jūra“ bei jį kūręs duetas.

REKLAMA

„Išryškinsime Lietuvos stiprybes – naujas galimybes, kūrybines partnerystes ir išlaisvinančias erdves kūrybai“, – rašoma įvaizdžio strategijos santraukoje.

Siekiant į Lietuvą pritraukti talentingus darbuotojus, bus bandoma įrodyti, kad čia galimybės yra ne ką mažesnės nei kitose Europos šalyse. Pasak G. Užkuraičio, Lietuva turi puikias sąlygas žmonėms tiek siekti karjeros, tiek turiningai leisti laiką laisvu nuo darbo metu: „Siūlome laisvesnę, patogesnę, daug jaukesnę aplinką, nei, pavyzdžiui, Niujorkas“.

Ir, galiausiai, valdymas. Čia Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos ekspertai žada naikinti po okupacijos užsilikusias sovietinės valstybės etiketes: „Siekiame tai pakeisti atskleisdami sėkmės istorijas ir pamokas, transformuojančias Lietuvą į pažangią šiandienos valstybę“.

Strategijoje yra išskirtos ir keturios kertinės vertybės, kurios bus pasitelkiamos komunikacijai su užsieniu: veržlumas, tobulėjimas, laisvė kurti ir ryšys su gamta.

Pirma pavykusi strategija

Nors tai jau ne pirmoji vyriausybės užsakymu kurta Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje strategija, ši visgi yra vienintelė kol kas sulaukusi pasisekimo. Paskutinį kartą Lietuvoje tokį projektą buvo bandyta įgyvendinti dar 2006 m., tačiau tuomet, pasak E. Kudzmanienės, koją pakišo neteisingai išsikelti prioritetai.

„2007 m. ji nebuvo patvirtinta, nes turėjo trūkumų. (...) Išryškinome Lietuvos žmogų, o kalbėti apie šalių žmones ir jų išskirtinumą reiškia nepasakyti nieko, kadangi visos šalys be išimties didžiuojasi savo žmonėmis ir gamta“, – teigė ji.

REKLAMA

E. Kudzmanienė

Koks bus vėlesnis šios strategijos likimas kol kas taip pat nėra aišku, tačiau jau ir dabar Lietuva kasmet išleidžia 4,5 mln. eurų savo įvaizdžiui formuoti.

E. Kudzmanienės teigimu, ši suma yra ganėtinai maža palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis: „Šitos lėšos skiriamos institucijoms šalies pristatymui užsienyje. Skiriama daugiausia dalyvavimui parodose, o tai yra būtinas dalykas norint pasiekti savo tikslų. Kaip šalis komunikacijai mes išleidžiame tikrai nedaug“.

Rezultatų dar teks palaukti

Nors Lietuvos pristatymo užsienyje strategija bus pradėta įgyvendinti dar šiemet, kaip sako jos kūrėjai, dabar laukia pats sunkiausias, dešimtmetį truksiantis, kelias rezultatų link.

„Nuomonės apie šalį kinta labai lėtai, todėl ir tie veiksmai yra su perspektyva ir į ateitį žiūrintys“, – kalbėjo G. Užkuraitis.

Per ateinančius trejus metus yra planuojamas pirmasis etapas – prekės ženklo įvedimas į rinką. Tam dar reikia pasirūpinti logotipu, vizualiniu identitetu bei internetinio puslapio atnaujinimu. Pasak E. Kudzmanienės, šioms paslaugoms dar šiais metais bus paskelbti nauji viešieji pirkimai.

2024-2029 m. kol kas yra numatomi kaip tobulinimo bei vertinimo etapai, per kuriuos bus vykdoma komunikacija tikslinėse šalyse, vertinami rezultatai ir galimai keičiami tam tikri strategijos įgyvendinimo būdai.

Tarp strategijoje minimų sėkmės vertinimo rodiklių galima matyti neigiamų asociacijų su Lietuva mažėjimą, sąvokos „Lithuania co-create“ žinomumą, teigiamų atsiliepimų apie šalį užsienio žiniasklaidoje skaičių bei „Google“ užklausų skaičių su tiksliniais raktiniais žodžiais.

REKLAMA

(17 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijos pristatymas

Strategiją LRVK užsakymu parengė ūkio subjektų grupė – UAB „New Agency“, UAB „Synthesis Consulting Group“, MB „Blue Oceans PR“ ir UAB „SuperYou“. Prie strategijos dirbo prekės ženklų metodologijos, reitingų sudarytojas Simonas Anholtas, Estijos rinkodaros ekspertė Kristiina Ponamariov. Strategijos įgyvendinimą koordinuos LRVK Lietuvos įvaizdžio grupė.

Daugiau apie strategiją galite paskaityti čia.


Rašyti komentarą...
A
Audrius Mileris
2020-09-09 21:57:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nepaprastai svarbu geras įvaizdis, bet kaip jūs pritardami šitai nomenklatūrinei sistemai mus lietuvius pristatinęjat pagal skandinavišką modeli, juk skandinavai sąžiningi. Pristatinekit taip kaip yra, propagandos ir išsilavinusių aferistu šalis! Nors bus tiesa, nes gražios Lietuvos ir aš noriu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų