naujienų portalas tv3.lt
2020.04.06 09:28

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos, pranešime žiniasklaidai rašo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis (nuotr. „Swedbank“)

Nerijus Mačiulis (nuotr. „Swedbank“)

Pasaulinė Covid-19 pandemija skirtingoms šalims turėjo labai nevienodą poveikį. Italija ir Ispanija yra tarp pirmaujančių pagal koronavirusu užsikrėtusiųjų gyventojų skaičių, kuris siekia, atitinkamai, apie 2100 ir 2800 vienam milijonui gyventojų.

Nustatytų susirgimų skaičius pasako ne viską, nes labai priklauso nuo to, kiek testų atliekama. Tačiau šios dvi šalys susiduria ir su didžiausia nepakankamų ligoninių pajėgumų problema, bei, deja, turi didžiausią mirčių skaičių, kuris abiejose šalyse siekia apie 270 vienam milijonui gyventojų.

Palyginimui, Lietuvoje nustatytų Covid-19 atvejų, tenkančių milijonui gyventojų šiuo metu yra apie dešimt kartų mažiau, o mirčių – apie 50 kartų mažiau. Pasitinkant ketvirtąją karantino savaitę jau galima teigti, kad Lietuvai pavyko išvengti dramatiškos pandemijos, kurią stebėjome Italijoje ar Ispanijoje. Net ir šiose labiausiai pažeistose valstybėse, pastarąją savaitę pradėjus mažėti naujai užsikrėtusių ir mirusių asmenų skaičiui, pradedama ruošti planus kaip ir kada bus baigtas karantinas.

REKLAMA

Sprendimas užbaigti karantiną nėra binarinis pasirinkimas – yra daugybė tarpinių būsenų, kurios leis saugiau, sklandžiau ir su mažesne ekonomine žala grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Toks planas nebūtinai bus baigtinis ir nekintantis, bet jis yra būtinas ir dėl to, kad daugeliui įmonių ir gyventojų neapibrėžtumas dar labiau apsunkina padėtį – bandyti išgyventi neatleidžiant darbuotojų vieną mėnesį yra viena, bet tai daryti „tiek, kiek reikės“, yra visai kas kita.

Kai kurios įmonės veiklą galėtų atnaujinti jau po Šv. Velykų, kitos, reikalaujančios artimo kontakto su didesnėmis grupėmis žmonių, galbūt turės palaukti iki gegužės ar iki vasaros. Taip pat tenka pripažinti, kad didžiausias neapibrėžtumas yra susijęs su masiniais žmonių susibūrimais, pavyzdžiui, koncertais, konferencijomis ar sporto varžybomis, kurių grįžimas į normalias vėžias gali užtrukti dar ilgiau.

Sprendimas taikyti griežtą karantiną – sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas – nėra kompromisas tarp „pinigų“ ir „gyvybių“. Įmonių bankrotai, milžiniškas nedarbas, skurdas ir materialinis nepriteklius gali vesti prie ne mažesnių humanitarinių nuostolių – prastesnės psichologinės sveikatos, žalingų įpročių formavimosi ar net nusikalstamumo ir savižudybių. Slopstant pandemijai ir tęsiantis karantinui, ribinė medicininė bei humanitarinė nauda mažėja, o ribiniai ekonominiai kaštai auga. Kažkuriuo momentu šie kaštai viršija naudą, todėl karantino priemonės turi būti švelninamos.

Suvokdamos skausmingą kompromisą tarp ekonomikos ir viruso stabdymo, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Pietų Korėja ar Švedija apskritai atsisakė griežto karantino. Pietų Korėja pasikliovė itin aktyviu testavimu ir kontaktavusių su užsikrėtusiais atsekimu bei izoliavimu. Švedija beveik jokių draudimų nepritaikė, tik pateikė rekomendacijas dirbti iš namų ir vengti artimų socialinių kontaktų. Švedijos vyriausybė svėrė ne ekonominius kaštus, bet tiesiog tikėjo, kad pasitikėjimu grįstoje visuomenėje užteks rekomendacijų ir sąmoningumo tam, kad viruso plitimas netaptų nevaldomas.

REKLAMA

Žinoma, pamažu atsisakant karantino ir išlaisvinant gyventojus bei verslus dar ilgą laiką teks laikytis padidinto atsargumo priemonių, o sekančiam etapui turi pasiruošti ir įmonės, ir gyventojai, ir vyriausybė. Būtent gyventojams čia tenka didžiausia atsakomybė – sąmoningumas, visuomeniškumas, tolimesnis saugojimasis ir aplinkinių saugojimas.

Įmonės, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu, neturėtų raginti visų darbuotojų skubiai sugrįžti į darbo vietas. Daugelis jų jau adaptavo savo veiklos modelius bei didesnę dalį savo paslaugų gali teikti ribojant fizinius kontaktus, nuolat vertina su klientais betarpiškai bendraujančių darbuotojų sveikatą. Tokiomis sąlygomis teks dirbti ir pasibaigus karantinui, ir greičiausiai iki tol, kol bus galima drąsiai pasakyti, kad naujasis koronavirusas yra įveiktas.

Valdžios institucijos turės atlikti kelis svarbius darbus. Nors Lietuvoje testavimas pastaruoju metu suaktyvėjo ir beveik pasivijo ES vidurkį, atsisakant karantino testavimo galimybės ir pajėgumai turi didėti. Tik jis gali užtikrinti, kad ateityje atsiradus naujiems viruso plitimo židiniams jie bus laiku pastebėti ir sustabdyti.

Čia gal net nereikėtų atmesti ir kitos prevencinės priemonės – mobilių telefono aplikacijų, kurios jau naudojamos Singapūre ir ruošiamos naudojimui Vokietijoje, kurių pagalba galima atsekti kur, kada ir su kuo kontaktavo koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Lietuvos verslo ir dirbančiųjų perspektyvos priklausys ir nuo to, kaip greitai karantiną švelnins ir daugiau vartoti pradės pagrindinės mūsų eksporto rinkos. Ir čia situacija, tikėtina, bus prastesnė nei Lietuvoje, todėl neigiamas pasekmes eksportuojančios pramonės ir paslaugų įmonės jaus net ir pasibaigus karantinui Lietuvoje.

REKLAMA

Žmonių mobilumas ES viduje gali būti atstatytas tik antrąjį šių metų pusmetį ir tai tik su tam tikromis išlygomis. Net ir atsivėrus sienoms ir pakilus lėktuvams, daugelis gyventojų elgsis atsargiau ir konservatyviau, mažiau keliaus, daugiau taupys.

Visa tai reiškia, kad nemaža dalis sektorių – turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei kai kurie renginių organizatoriai – net ir visai pasibaigus karantinui iš duobės pakils ne akimirksniu, ir jiems krizinėmis sąlygomis gali tekti gyventi iki metų pabaigos.

Dėl šių priežasčių vyriausybė neturėtų galvoti, kad pamažu atsisakant karantino kai kurių ekonomikos skatinimo priemonių gali nebereikėti. Priešingai – daugelis ES valstybių numatė gerokai didesnes ir minkštesnes paramos pagalves, padėsiančias įmonėms išgyventi šį smūgį ir išsaugoti darbo vietas.

Daug kam teko girdėti paprastą buitišką žagsulio stabdymo metodą – pusę minutės sulaikyti kvėpavimą. Dažniausiai, nors ir ne visada, šis metodas suveikia, ir toliau jau galima normaliai kvėpuoti nebežagsint. Jei žmogus nekvėpuotų kelias ar keliolika minučių, žagsulys tikrai sustotų. Tačiau tokiu atveju žagsulys būtų mažiausia jo problema.

Panašiai ir su karantinu. Kritiniu pasaulinės pandemijos momentu Lietuva reagavo greitai ir ryžtingai – uždarė sienas ir įvedė kitas gana griežtas karantino priemones. Dabar reikės ryžto neperlenkti lazdos ir nevilkinti sprendimo saugiai pamažu grįžti prie normalaus kvėpavimo.

gintaras
2020-04-06 10:46:40
Brangus draugai, siuo sudetingu metu visi verslai isgyvena ne geriausius laikus, isskyrus musu bankus, todel turiu pasiulyma kurti peticija skirta musu komerciniams bankams ir pateikti LB, Vyriausybei ir Prezidentui. Ideja paprasta, kodel musu pelningi bankai negali laikinai sustabdyti palukanas karantino laikotarpiui ir taip konsiliduotis su Lietuvos zmonemis ir Lietuvos verslu, jiems tai tikrai negrestu bankrotu o butu tik pelno mazejimas,. Peticija pavadinciau ''Komercinai bankai uz tvaria ir vieninga Lietuva'' Cia ir gerb. Maciulis kvieciamas pasidalinti savo nuomone..... Lauksiu jusu nuomones ir komentaru
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vacys 2020-04-14 17:26:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Matyt Švedijos bankams nebera lietuviškų pinigų plovimui užtai ir susirupino apie karantino mažinimą. Yra valstybe kuri reguliuoja darbo rinką, odabar švedai susirupino savo"atkatais", kad nekristų į bačką.    ATSAKYTI
lietuvis 2020-04-06 23:18:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar labai gerus laikai išgyvena daugiabučių administratoriai, brukdami naujas paslaugas už astronomines kainas.   ATSAKYTI
gintaras 2020-04-06 10:46:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Brangus draugai, siuo sudetingu metu visi verslai isgyvena ne geriausius laikus, isskyrus musu bankus, todel turiu pasiulyma kurti peticija skirta musu komerciniams bankams ir pateikti LB, Vyriausybei ir Prezidentui. Ideja paprasta, kodel musu pelningi bankai negali laikinai sustabdyti palukanas karantino laikotarpiui ir taip konsiliduotis su Lietuvos zmonemis ir Lietuvos verslu, jiems tai tikrai negrestu bankrotu o butu tik pelno mazejimas,. Peticija pavadinciau ''Komercinai bankai uz tvaria ir vieninga Lietuva'' Cia ir gerb. Maciulis kvieciamas pasidalinti savo nuomone..... Lauksiu jusu nuomones ir komentaru
   ATSAKYTI
:( 2020-04-06 10:23:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Svarbiausia 30 sidabrinių...   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Padavėja (nuotr. 123rf.com)
Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ...
Gitanas Nausėda su žmona (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos ...
Lietuvos vandens telkiniai vis dar kenčia nuo šiukšlių: planuoja surinkti virš 50 tonų atliekų (nuotr. stop kadras)
Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų ...
Bulvės (nuotr. stop kadras)
Įprastai tokiu metu jau mėgavęsi šviežiomis lietuviškomis bulvėmis, šiemet jų mėgėjams dar teks palaukti. Turguje kol kas siūlomos įvežtinės arba pernykštės mūsiškės. ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų