Lietuviai vis lipa ant sukčių grėblio: policija praneša apie populiariausius ir naujausius būdus

Kaip bebūtų liūdna, tačiau sukčiai „nemiega“ nei vienu sezonu. Jie nuolat tyko patiklių ar senyvo amžiaus žmonių, kuria painias ar skaudžias istorijas ir apsimetę pareigūnais ar valstybės tarnautojais išvilioja žmonių santaupas, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai.

Policija (nuotr. Broniaus Jablonsko)

Kasmet stebimas sukčiavimo atvejų augimas: 2019 metais buvo užregistruota 135 nusikalstamos veikos, o šių metų vos per nepilnus du mėnesius jau užregistruota daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų.

Dar tik įsibėgėjantys metai jau buvo finansiškai labai skaudūs keletui asmenų. Žala, kurią patyrė asmenys nukentėję dėl sukčiavimų 2020 metais yra ženkliai didesnė: iki vasario 17 d. asmenys patyrė daugiau nei 100 000 eurų nuostolį (vienu kartu didžiausia išviliota suma – 50 000 eurų).

Populiariausi sukčiavimo būdai:

  1. SMS žinutės apie tariamus laimėjimus – prašoma nupirkti papildymus, bandoma išvilioti banko prisijungimo kodus;  
  2. Nukentėjo anūkas (-ė), sūnus/ duktė – pranešama apie į avariją patekusį artimąjį ir reikalaujama pinigų daktarui, pareigūnui ar nukentėjusiajam. Pinigus paima nepažįstami asmenys, atėję į namus;  
  3. Netikri pinigai – pareigūnas informuoja, kad asmuo netikrais pinigais susimokėjo už komunalines paslaugas arba prekes parduotuvėje, todėl tariami pareigūnai atvyksta patikrinti pinigų ir juos pasisavina;  
  4. Prisistato policijos pareigūnu ir apsimeta, kad pas neseniai sulaikytą asmenį rasti žmogaus bankiniai duomenys, kalbama apie bandymą jungtis prie Jūsų sąskaitos ir taip vilioja banko prisijungimo kodus;  
  5. Įvairių institucijų atstovų apsilankymai – dažnai apsimetę tarnautojais, sukčiai senolių namuose pasisavina dideles pinigų sumas, kurios būna minkštuose balduose, miegamojo ar svetainės komodų stalčiuose ar paslėpti už rūbų spintose;  
  6. Meilės emigrantai – pažinčių svetainėse apsimeta užsienio kilmės kariškiais ar daktarais, kurie neva nori persiųsti didelę pinigų sumą Jums ir pašo sumokėti už siuntinį, kuris vėliau konfiskuojamas, tada reikalaujama susimokėti, kad moteris nebūtų teisiama už nelegalų siuntinį. Arba apsimeta verslininku ir prašo paskolinti pinigų, nes paties santaupos yra pelningai investuotos.

Nauji sukčiavimo būdai:

REKLAMA
  1. Perkant prekes, atsiunčiamas suklastotas bankinio pavedimo nuorašas;  
  2. Pagal gautą nuorodą prašoma suvesti Smart ID kodus;  
  3. Siunčiami elektroniniai laiškai apsimetant įmonės direktoriais dėl lėšų pervedimo į užsienio sąskaitas.

Vienos įmonės direktorius padiktavo sukčiui, kuris prisistatė policijos pareigūnu savo elektroninės bankininkystės kodus ir iš įmonės buvo pasisavinta 55 000 eurų. Panašios istorijos įvyksta ir tuomet, kai sukčiai atkakliai ir įžūliai atakuoja įmonių buhalteres (-ius). Todėl rekomenduojame aptarti tokią sukčiavimo schema su finansininkais ir įdiegti papildomas apsaugos priemones.

Taip pat siūlome atsargiai vertinti Jūsų siūlomos prekės pirkėją ir nepasitikėti siunčiamu bankinio pavedimo patvirtinimu. Visada tikrinkite sąskaitą ir būsite tikras dėl apmokėjimo.

Pastaruoju metu taikomas kitas sukčiavimo būdas, kai nevykdant jokių finansinių operacijų, asmens mobiliojo ryšio telefono ekrane staiga atsiranda Smart programėlės vaizdas su prašymu patvirtinti PIN kodą 1. Net ir nevykdant nurodymo, šis vaizdas kartojasi, tačiau suvedus kodą automatiškai yra nuskaitomi pinigai nuo asmens sąskaitos, todėl būkite labai budrūs.


Rašyti komentarą...
M
Minde
2020-03-12 14:06:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu ir ką gasi gi netavo turtas kam rizikuoti lai ima ką reik paskuij skambino sefuij ir jis sau galvoja durne
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų