Už dantų gydytojo kabineto tirtantys žmonės ir naujagimius tik per ligoninės langą galintys pamatyti tėvai, buvo sovietinės medicinos kasdienybė. Tai, kaip ir vienodomis dryžuotomis pižamomis papuošti bei ligoninėse uždaryti pacientai, anuomet nieko nestebino. Tokios buvo taisyklės, sąlygos ir galimybės. Sovietmečiu labai bijota infekcijų, švirkštai ir kiti įrankiai ligoninėse virinti tūkstančius kartų, bet ir tada egzistavo didelė galimybė iš vizito pas ginekologą ar odontologą parsinešti hepatitą B. 

Sovietinė medicina (nuotr. wikipedia.org)

Sovietinė medicina (nuotr. wikipedia.org)

Specialistai sako, kad technologijos pavesdavo, o medicininių medžiagų, vaistų stigo. Odontologų technika buvo tokia, kad nei pacientas, nei medikas nenorėjo ja naudotis. O ir dantų šepetukai gaminti šluotų fabrike, dantų pasta neatliko savo funkcijų.

Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Būta ir kitų bėdų, tokių, kaip vienkartinių pirštinių, švirkštų ir kitų gydymui būtinų reikmenų stygius, o kur dar uždaros ligoninės, kuklus maistas ir gydymas be nuskausminimo. Medicina tikrai nebuvo aukšto lygio, pritaria medicinos profesoriai, savo karjeroje matę šilto ir šalto. Visgi būta ir gerų dalykų: visi galėjo gydytis, medicininė priežiūra buvo nemokama, o, tarkime, bedančių buvo ne ką daugiau nei Vakarų valstybėse. 

REKLAMA

Skausmas ir baimė už kabineto durų

Profesorė, odontologė Irena Balčiūnienė sako, kad sovietinė medicina nebuvo itin aukšto lygio, bet buvo ir gerų dalykų. Pacientai, pasak profesorės, odontologų kabinetuose kentėjo, bet visi galėjo susitaisyti dantis. Dabar mažiau pinigų turintys žmonės vaikšto be dantų arba kabineto duris atveria tik tada, kai ima kamuoti nepakeliamas skausmas. 

„Medicininė-odontologinė pagalba buvo labai blogos kokybės, lyginant su šiomis dienomis. Visgi ji buvo prieinama visiems. Gydytojai dirbo profesionaliai. Su kokiomis ten bebuvo medžiagomis, bet medikai buvo išradingi, sugebėdavo padėti“, – pasakojo odontologijos profesorė, tikindama, kad lyginant sovietinės Lietuvos bedančių statistiką, su tokia pat Vakarų pasaulio statistika, tai lietuvaičiai neatrodė blogiau. 

Ji pasakojo, kad gūdžiais sovietiniais laikais nebuvo nei tinkamų odontologinių instrumentų, nei gerų medžiagų.

„Gydytojai turėjo žinių, bet neturėjo instrumentų. Dabar tokių instrumentų niekas nenaudoja ir jei juos duotume odontologijos studentams, jie nežinotų, ką su jais daryti. Tai buvo grubūs, nepritaikyti gydymui instrumentai. Dantų šaknų kanalų išvis nebuvo įmanoma gydyti.

Buvo tokios formalininės medžiagos, kurios impregnuodavo negyvą audinį šaknų kanaluose. Bet tos pastos buvo kancerogeninės, dantys nusidažydavo rožine spalva, šaknys pasidarydavo trapios ir tokios, kaip stiklinės. Buvo sunku pašalinti, nes trupėdavo, susidarydavo uždegiminiai židiniai. Mes tiesiog neturėjome kuo gydyti dantų šaknų“, – pasakojo odontologijos profesorė. 

REKLAMA

Sovietinė medicina

Sovietinė medicina

Pasak I. Balčiūnienės, pacientai gydyti nenuskausminant, nes tiesiog nebuvo kuo, o ir laiko stigdavo. Vienintelis nuskausminamasis buvo novokoinas, kaip nuskausmintojas vartotas dar nuo 1905 metų. 

„Teoriškai buvo galima nuskausminti prieš procedūrą, bet praktiškai beveik niekada to nedarydavome. Įsivaizduokite, vien tam, kad medicinos seselė gydytojui paruoštų dozę vaistų reikėjo gero pusvalandžio, reikėdavo išvirinti švirkštus, tada suleisti vaistų, laukti kol pradės veikti. O ir eilė už durų būdavo didžiulė, laiko stigo. Vaistai veikdavo taip pat neefektyviai. Taigi, dantų gydymas iš esmės vyko be jokio nuskausminimo. Buvo tikra tragedija“, – atviravo profesorė. 

Tiesa, pasak I. Balčiūnienės, tais laikais buvo itin gerai tai, jog odontologai vaikus prižiūrėdavo jau mokyklose. Nors gydymas ir ten buvo be nuskausminamųjų, o legendos apie siaubus odontologo kabinete tarp vaikų sklisdavo itin greitai. 

„Tada vien adatos, kuriomis retais atvejais leisdavo vaistus, buvo didžiulės, prisukamos, dūris skausmingas. Adata tarnaudavo šimtus kartų. Dabar, kai duria, tai pacientas nieko nejaučia, nes net burnos gleivinė yra nuskausminama, o tada nieko tokio nebuvo“, – pasakojo medikė.

Dantų šepetėliai iš šluotų fabriko

Anot profesorės, tais laikais labai rūpintasi profilaktika, bet ir ji buvo daugiau teorinė nei praktinė, nes nebuvo reikalingų preparatų. Net dantų šepetukų ir pastos stigo, kokybiškų visiškai nebuvo. 

„Dantų šepetėliai buvo aštriais šereliais. Dantų šepetėlius gamindavo Kazanės šluotų ir šepečių fabrike. Jei tame pačiame fabrike daromos šluotos ir dantų šepetėliai, tai apie kokią kokybę mes kalbame? Dantų pastų su fluorų visiškai nebuvo, šepetėliai buvo kieti, dantų emalis nusigramdydavo jais trinant. O dantų siūlų, gerų instrumentų dantų akmenims nuimti tikrai nebuvo“, – prisiminė profesorė I. Balčiūnienė. 

REKLAMA

Ji patvirtino, kad žmonės išties labai bijojo eiti pas dantų gydytojus. „Anksčiau žmonės vengė dantų gydytojų iš baimės, o dabar baimės nebėra, bet žmonės nenoriai eina pas medikus, nes brangu. Taigi, abiem atvejais žmonės ateina tik tada, kai skauda“, – sakė ji. 

Sovietinė medicina

Sovietinė medicina

Ji pasakojo apie devynmetį vaiką, kurį prisimena iki šiol. „Vaikui ką tik buvo išdygę dantys ir jau beveik sugriuvę. Berniukas sirgo genetine liga, dantys turėjo mažai emalio. Jie buvo tarsi žaizdoti. Reikėjo išlaikyti tuos dantis, nes per penkerius metus jis būtų netekęs visų dantų. O jei jaunas žmogus netenka dantų, jam formuojasi „paukščio veidas“, žandikaulio anomalijos.

Tam, kad sustabdyti irimą ir sutvirtinti danties audinį, aš susiradau organinės chemijos profesorių Vitą Daukšą ir paprašiau jo natrio florido. Jis man davė natrio florido miltukų, o aš iš jų darydavau tirpalus ir duodavau tam vaikui skalauti, dėti kompresus, valytis dantis. Dabar gi kiekvienoje pastoje yra natrio chlorido, o tada net tokių pastų nebuvo. Tai štai kokiomis priemonėmis buvo galima išlaikyti dantis ir mes juos išlaikydavome, padarydavome viską, kas įmanoma“, – prisiminė sovietinius laikus profesorė, patikinusi, kad tokių pačių galimybių gyvenantieji mažesniuose miesteliuose – neturėjo. 

Daugelio priemonių tai laikais arba nebuvo, arba jos buvo tokios nekokybiškos, kad medikai bijojo su jomis dirbti. Tarkime, dantų šaknų netvarkydavo dar ir todėl, kad įrankiai lūždavo šaknyse, buvo neatsparūs.

REKLAMA

Gydymo kokybė buvo prasta, reziumavo profesorė, patikinusi, kad medikai net žinodami, kaip padėti pacientui, to padaryti negalėjo, nes nebuvo priemonių. 

Medikai kiekviename kolūkyje

Profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis pasakojo, kad sovietiniais laikais medicinos sistema buvo visai kitokia. Tuomet beveik kiekvienas kolūkis turėjo savo ambulatoriją, kurioje dirbo keli medikai, galintys ne tik priimti gimdymus ir prižiūrėti būsimas mamas, bet ir diagnozuoti bei gydyti paprastas, visiems žinomas ligas.

Kolūkio gyventojams sunegalavus nereikėdavo važiuoti į didžiuosius miestus vien tam, kad pamatytų gydytoją. Kolūkis skirdavo „alytnamį“ ir jame įkurdavo vietos medikus.

Tiesa, medicinos lygis buvo visiškai kitoks, bijota kitų dalykų, o ir gydyti žmonės paprasčiau, nes nebuvo gerų vaistų, priemonių, įrankių, nors medikų išmonės ir netrūko. 

„Eilių buvo mažiau, nes pacientai sunegalavę neturėjo gauti „siuntimo“ pas specialistą. Galėjo teisiai žingsniuoti pas ginekologą ar urologą, aplenkdami apylinkių gydytojus, kurie dabar, matyt, būtų šeimos gydytojo atitikmuo“, – pasakojo profesorius A. Laiškonis. 

Jis prisiminė, kad tyrimai buvo daromi tik patys paprasčiausi, o septinto dešimtmečio viduryje atsiradus galimybei daryti echoskopus, tai buvo didelė naujiena ir pagalba medikams. 

„Tyrimų galėjome daryti tikrai labai mažai. Tiesa, teigiama buvo tai, kad medikai akylai rinko ir ruošė anamnezę [iš paciento surenkamą ligos istoriją]. Ką žmogus papasakodavo buvo itin svarbu, hipotezės buvo paremiamos kukliais tyrimais. Tai buvo svarbi gydymo dalis. Dabar to beveik nebeliko, nes atėjus pas šeimos gydytoją jis mažai ko klausia paciento. Dabar medikai turi nedaug laiko, mažai kalba su pacientais, bet siunčia tyrimams“, – profesorius pasakojo apie darbo subtilybes sovietmečiu. 

REKLAMA

Geriausi specialistai tuomet dirbo respublikinėse ligoninėse, kur buvo atliekamos ir sudėtingiausios operacijos. Medikai, pasak profesoriaus, buvo verčiami tobulintis. Į tai žiūrėta labai rimtai, trims ar keturiems mėnesiams jie buvo išsiunčiami į sąjunginius medicinos centrus, kur vykdavo ne tik konferencijos, bet ir realus darbas su pacientais. 

„Ten gaudavo ir naujausias žinias, tai, ką sovietiniai medikai sužinodavo iš užsienio kolegų. Ryšių, nors ir ne itin daug, būta jau tuomet, informacija taip pat dalintasi“, – pasako A. Laiškonis. 

Tos pačios ligos, bet kita tvarka

Tuomet žmonės kentėjo nuo plaučių ligų, tuberkuliozės, gripo.

„Buvo daug širdies kraujagyslių ligų, kaip ir dabar. Labai daug skrandžio ir žarnyno ligų. Buvo taip vadinamoji dispanserizacija, kai kokia nors rimtesne liga sergantis žmogus buvo nuolat stebimas, turėjo dažnai pasirodyti savo apylinkės gydytojui. Egzistavo dispanserio kabinetai ir į tai žiūrėta labai rimtai“, – pasakojo profesorius. 

Anot profesoriaus, legendos apie sovietines ligonines ir griežtą režimą ten, nėra laužtos iš piršto. Tarkime, infekcinė ligoninė buvo kaip mini kalėjimas, nes pacientų ten nebuvo galima lankyti, jie negalėjo iš ten išeiti. 

Sovietinė medicina

Sovietinė medicina

„Visi žmonės bijojo patekti į infekcinę ligoninę, nes nebuvo jokio lankymo, viskas buvo griežtai izoliuota. Visose ligoninėse buvo privaloma pižama, savais rūbais pacientai vilkėti negalėjo. Ligoninių finansavimas taip pat priklausė nuo to, kiek vyriausiasis gydytojas sugebėdavo „išsimušti“ papildomų pinigų. Jei gydytojas pramušdavo pinigus, tarkime, kaip būdavo Kauno klinikose, tai būdavo daugiau ir pinigų, ir patalynė buvo geresnė.

REKLAMA

Patalynė ir pižamos buvo „nurašomos“ kartą per tris ar penkis metus. Greta ligoninių būdavo skalbyklos. Tai kokia buvo patalynė, priklausė nuo ligoninės ir jos personalo apsukrumo. Maitinimas taip pat priklausė nuo personalo. Tarkime, Kauno infekcinė ligoninė buvo maža, mes turėjo savo virtuvę ir maistas buvo skanus. Jis tiektas šviežias, tikrai nebuvo blogiau, nei dabar“, – pasakojo profesorius, pripažinęs, kad virtuvės darbuotojai maisto išsinešdavo, o ligoninės patalynė buvo „nurašoma“ personalo naudai, kurie naują patalynę pasiimdavo mainais į atneštą seną naminę. 

Po vizito pas gydytoją – kraujo infekcija

A. Laiškonis pasakojo, kad sovietmečiu labai bijota infekcijų, būtent todėl pas gimdyves nebuvo įleidžiami artimieji. Visur akylai žiūrėta, kad tik nepasitaikytų kokių bacilų. 

„Jei pasitaikydavo kokia hospitalinė infekcija, tai beveik reikdavo uždaryti visą ligoninę, dezinfekuoti. Dabar gi ligoninėse yra hospitalinių infekcijų skyriai, kurie seka šiuos dalykus. O vėliau paaiškėjo, kad, tarkime, kūdikiams tam tikros bakterijos reikalingos, jie negali būti sterilioje aplinkoje. Pasikeitė požiūris į daugelį dalykų. Dabar ir infekcinėje ligoninėje gulinčius pacientus galima lankyti.

Kai 1993 metais grįžau iš Prancūzijos ir pasakiau, kad jau galime leisti lankyti ligonius infekcinėje ligoninėje, tai man sakė, kad Kaunas bus apimtas epidemijos ir visi išmirs. O aš nuvykęs į Prancūziją pamačiau, kad ten niekas neuždaro infekcinių ligonių į ligoninę, kaip į kalėjimą. Tam, kad mums taip leistų daryti, aš privalėjau pasirašyti raštą. Jei būtų kas nutikę, būčiau netekęs darbo“, – pasakojo profesorius. 

REKLAMA

Sovietinė medicina

Sovietinė medicina

Tuomet buvo itin lengva pasigauti krauju plintančias infekcijas, tokias, kaip hepatitas B. Šia infekcija buvo galima užsikrėsti pas odontologą, ginekologą ar šeimos gydytoją. Dabar štai beveik nėra geltos, nes yra skiepai ir vienkartiniai įrankiai. O tada reikėdavo suktis, virinti švirkštus, plauti vystyklus gimdymo skyriuje, su karšta laidyne lyginti. Viskas tam, kad išvengti baisių infekcijų. 

„Medicinos supratimas buvo kitoks. Lygis buvo žemesnis, o kaip atgavome nepriklausomybę ir išvažiavome į užsienį, ten pamatėme tiek naujo. Naujos aparatūros, vaistų. Vakaruose medicinos lygis buvo aukštesnis. Tiesa, Sovietų Sąjungoje Baltijos šalių ir didžiųjų sovietinių miestų medicinos lygis skyrėsi nuo visos sąjungos. Buvo daug geresnis“, – pasakojo profesorius A. Laiškonis

Ok
2020-02-02 18:22:11
Tais laikais už nieką mokėti nereikėjo, o dabar pas dantista eiti prabanga
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Cekis 2020-02-23 17:51:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Praejo 40 metu o mano plombos dar laikosi tegu neskiedzia kad labai jau buvo blogai   ATSAKYTI
Antanina 2020-02-04 20:41:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar nera uz ka taisyt dantu todel daugelis ju visiskai neturi ir nera jokio siaubo    ATSAKYTI
Mociute 2020-02-04 10:11:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Ir is kur ta xurnaliste tokia ismintinga ,juk negyveno tada ?Nereikia piesti visko juodom spalvom ,nes visko buvo, ir gero ir blogo,atgrubanagiu daktaru buvo visada ,tam neturi reiksmes valdzios pasikeitimai, o dabar pastebekit ,kiek bedanciu yra dar visai jaunu zmoniu ,nes kainos kosmines.Mums tie ,,sovietiniai,, laikai buvo normalus ,buvom jauni ,buvo puikus vasaros vakarai. Laisves al .kinoteatrai , ir nebuvom tokie pasileide ir suzvereje ,kai dabar ,,persivalge,, tos laisves.   ATSAKYTI
blag 2020-02-04 10:15:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
nu tai ko dabar pykstat, kad esat seni? tai laika atsukt norit, ar paneigti fakta, kad jums dantis be nuskausminimo rove? ko cia deti kinoteatrai. Jei jums laisves per daug, yra saliu, kur jos ner. sienos atviros gi.   
to blag 2020-02-05 12:39:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
močiutė teisybę rašo,nėra ko kabinėtis,o nuskausminimas tikrai buvo prieš traukiant dantis,žinau iš savo patirties   
to reginai 2020-02-03 21:38:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
dar pakankamai yra vyresnių žmonių,kurie atsimena kaip buvo,man traukė anais laikais protinius dantis ir vieną krūminį,visada suleisdavo vaistus prieš traukimą ir nebuvo jokio siaubo,nebent gręžimas nemalonus buvo,taisant dantis,dabar kainos didesnį siaubą kelia   ATSAKYTI
reginai 2020-02-03 17:21:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
tai jus registratore dirbot, o cia profesoriai kalba, tai kas zino geriau, kaip ten buvo??? jus, kur matet viska per stikla, ar zmones, kurie operavo ir dantis rove? jei sako, kad be nuskausminimo, tai vansi ir be, jei sako, kad buvo gargarai, tai ir buvo. tipo neprisimenat? tai eikit dabar be nuskausminimo dantu ishsiraut, jei taip sovietsko laiko gailu   ATSAKYTI
bet 2020-02-03 21:41:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
galiu palyginti,man rovė ir šiais ir anais laikais,vaistus ir tada ir dabar suleisdavo,didelio skirtumo nėra,dabar tai kainos siaubą kelia  
Virgis 2020-02-04 10:10:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tikrai be nuskausminimo dantų nerovė. Gerai prisimenu.  
dabar 2020-02-03 16:59:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
didesnis siaubas kai kainas už dantų protezavimą,taisymą ar implantavimą išgirsti,anais laikais nieko nekainavo,dabar baisu kiek plėšia   ATSAKYTI
Dabarties siaubas 2020-02-03 16:01:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man tai kelia siaubą dabartinis stomatologinis gydymas, kai uždirbdamas 25 stažą turintis specialistas su aukštuoju išsilavinimu gauna 500 eurų į rankas, o už 2 dantų įstatymą reikia pakloti apie 16.000 eurų. Tai kas čia jums ne siaubas? Tarybiniais laikais nereikėjo mokėti nė vieno rublio, na nebent kas užsimanydavo susistatyti auksinius dantis, o dabar kas čia per nesąmonė? Va čia tai tikras siaubas, jokiame sapne nebūčiau susapnavęs.   ATSAKYTI
Regina 2020-02-03 12:27:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Sovietmetį dirbau registratorė studentų poliklinikoj ir tokių siaubingų įvikių kaip čia apibūdinama tikrai nepastebėjau. Instrumentai būdavo virinami. Dedami į autoklavus. Netgi vežami į Kauno klinikas. Mano mama dirbo sanitare stomot.kabinete,užėjus tikrai pastebėjau kaip medikės atsineša o į jaunus žmones. Nereikia jau išpūsti tų baisiniškų burbulų. O jau tik dabartinė mediciną galima pagirti? Kai įėjęs į kabinetą gydytojas žiūri į komp.duomenų ir ligonio kaip ir tokio nebemato. Dėl stomot. Jei jau 3-mečiui,5-mečiui šalinami dantis. O dantų protezai tokie siaubingi kad nei kalbėti, juolab valgyti neįmanoma. O juk 30 m.gyvename laisvo Lietuvoj. Medicina atsidūrus blogiau negi sovietmečiu. Ten, nors kyšių nereikėjo duoti. Dvinukus gimdžiau klinikose, jų dėka likau gyva ir gydoma 1 mėn. O dabar 3dienos ir namo! Baisu!    ATSAKYTI
Juozas 2020-02-03 00:39:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kas kad gera įranga tačiau niekas normaliai negydo kaip anksčiau ir mokėti nereikėjo    ATSAKYTI
Vytautas 2020-02-02 21:00:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Dabar greičiau zaraza pasigausi pas dantista negu sovietmeciu Žalgirį kiek žmonių guli pats gulėjau operavo savaitę maitino antibiotikais antibiotikai ne į sveikatą ypač kepenims   ATSAKYTI
Vyt 2020-02-02 20:59:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar greičiau zaraza pasigausi pas dantista negu sovietmeciu Žalgirį kiek žmonių guli pats gulėjau operavo savaitę maitino antibiotikais antibiotikai ne į sveikatą ypač kepenims   ATSAKYTI
Vat 2020-02-02 20:48:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Ir prieš 50 metų (sovietmečiu)buvo pakankamai gerai taisomi gręžiami plombuojami dantys . Visada užšaldydavo nuskausmindavo novokainu. Norima sutirštinti spalvas,dabar daugumai pensininkų dantų protezavimas nepasiekiamas, kai sovietmečiu kiekvienas pensininkas dantų protezus turėjo. 1992m referendumu nebuvo tinkamo išaiškinimo dėl apmokamo mokymo ir gydymo.Blogai Lietuvoj senam,srgančiam ir nevagiančiam.   ATSAKYTI
M.N. 2020-02-03 20:19:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
buvau ne kartą sovietmečiu,užšaldydavo tik traukiant dantį,o gręžiant niekas nešaldydavo ir labai skaudedavo,o tą gręžtuvą kai ijungdavo tai visą galva kratydavosi,atrodo kad šaligatvį gręžia,tikras siaubas būdavo dantų tvarkymas  
Teisėjas 2020-02-02 18:53:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kad ir dabar ligoninės nesiskiria nuo sovietinių. Tais laikas dauguma pijokaudavo, vogdavo kas ką sugebėdavo. Dabar niekas taip nebegeria, bet vogti vagia kaip priklauso. Plauna milijonus, statosi vilas, o kaltų ir baudžiamų nėra. Tinkamai valdant valstybę ir neplaunant milijonų, pinigų netrūktų ten, kur jų reikia. Nuo nepriklausomybės atkūrimo valstybės valdymo struktūra buvo ir tebėra: plauk pinigus, papurkinėk teisėsaugą ir nesibaimink. Ir už ką mes tokius renkam? Iš vis neverta eiti balsuoti. Bent taip mes visi kartu prisidėtume prie pilietiško protesto, gal tik tada bus atsižvelgiama į visuomenę. Nes kaip plaunami milijonai taip plaunami, o baudžiamų nėra   ATSAKYTI
Op 2020-02-02 18:49:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O dabar didžiausias siaubas kainos susitaikyti dantis ir tai plomba iškrenta..    ATSAKYTI
Blinda 2020-02-02 18:49:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Raštininkai lygina kas buvo prieš pusę amžiaus, dar palyginkite kaip gydė Vytauto didžiojo laikais.   ATSAKYTI
Ok 2020-02-02 18:22:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Tais laikais už nieką mokėti nereikėjo, o dabar pas dantista eiti prabanga   ATSAKYTI
Joooo 2020-02-02 17:17:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prieš šešiasdešimt metų pas dantų gydytoja buvo siaubas! O prieš 160 dar didesnis siaubas!!!!! O prieš 1000 tikriausiai buvo kaip dabar.    ATSAKYTI
Joooo 2020-02-02 17:17:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Prieš šešiasdešimt metų pas dantų gydytoja buvo siaubas! O prieš 160 dar didesnis siaubas!!!!! O prieš 1000 tikriausiai buvo kaip dabar.    ATSAKYTI
Joooo 2020-02-02 17:17:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prieš šešiasdešimt metų pas dantų gydytoja buvo siaubas! O prieš 160 dar didesnis siaubas!!!!! O prieš 1000 tikriausiai buvo kaip dabar.    ATSAKYTI
Joooo 2020-02-02 17:16:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prieš šešiasdešimt metų pas dantų gydytoja buvo siaubas! O prieš 160 dar didesnis siaubas!!!!! O prieš 1000 tikriausiai buvo kaip dabar.    ATSAKYTI

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Koronavirusas (nuotr. SCANPIX)
Į koronaviruso krečiamą Italiją išvyko Panevėžio miesto valdžios delegacija. Būtent iš šios šalies į Lietuvą grįžusiai šiaulietei nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis ...
Lietuvoje perkami negendantys produktai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Naujienos apie plintantį koronavirusą kelia nerimą ir Lietuvoje, ypač, kai jau aišku, kad šalyje turime pirmąjį žmogų, užsikrėtusį šia liga. Pokalbis apie tai, kaip suvaldyti ...
Punios šilas (nuotr. Organizatorių)
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien ...
Pasienyje stiprinama patikra (nuotr. Raimundo Maslausko)
Naktį į ketvirtadienį paskelbus apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje, šalies valdžia pradėjo stiprinti prevencinius veiksmus, kurie padėtų suvaldyti koronaviruso plitimą ...
Ramūnas Karbauskis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje nustačius pirmąjį koronaviruso atvejį, į posėdį susirinkusios valdančiosios partijos paragino išlaikyti rimtį ir informavo apie atšaukiamus partinius renginius.
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų