Per vienuolika praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės eksportas ūgtelėjo 3,2 procento. Tačiau prekių eksporto vertė praėjusių metų pabaigoje jau krito – metinis nuosmukis spalį buvo 4,1 proc., o lapkritį 4,6 procento. Būtų neteisinga kaltę dėl šio sumažėjimo metų pabaigoje versti vien lėtesniam eksporto partnerių ekonomikos augimui.

Tadas Povilauskas

Tadas Povilauskas

Nors eksportuoti kiekiai veikiausiai buvo didesni negu prieš metus, labai sumažėjo eksportuojamų prekių, tokių kaip naftos produktai, trąšos, grūdai ir mediena, kainos. 2020 metais lietuviškos kilmės prekių eksportas didės dar lėčiau, nes ekonomikos augimas daugelyje svarbiausių eksporto rinkų bus arba panašus, arba lėtesnis negu praėjusiais metais.

Lietuvos eksporto struktūroje vis dar didelę įtaką turi žaliavos arba perdirbti žaliavų produktai, kurių kainos smarkiai svyruoja ir lemia nemažus eksporto vertės pokyčius. Pavyzdžiui, 20 proc. lietuviškos kilmės eksporto sudaro mineraliniai produktai, kurių didžiausią dalį gamina „Orlen Lietuva“. Dėl mažesnių negu prieš metus naftos produktų kainų, mineralinių produktų eksportas spalį–lapkritį buvo beveik 20 proc. mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

REKLAMA

Parduodamos produkcijos smukimą lėmė ne tik pigesnė nafta, bet ir nuo šių metų įsigalioję IMO 2020 reikalavimai, dėl kurių praėjusių metų pabaigoje smarkiai pigo sunkusis krosnių kuras, o jo ši Lietuvos įmonė gamina santykinai nemažai. Tai darė neigiamą įtaką ir bendrovės veiklos pelningumui. 2020 metais prognozuojame didesnį žaliavinės naftos kainos vidurkį, todėl šios prekių grupės eksportas šiemet gali būti šiek tiek didesnis.

Smukusios amonio ir fosfatinių trąšų kainos paskutiniais 2019 metų mėnesiais taip pat nutempė žemyn ir trąšų eksportą. Lapkritį karbamido kaina tarptautinėse rinkose buvo maždaug penktadaliu, o diamonio fosfato beveik trečdaliu mažesnė negu prieš metus. Todėl tai, kad lietuviškos kilmės trąšų eksportas spalį–lapkritį krito tik 9 proc., yra neblogas pasiekimas ir rodo, kad eksportuotas kiekis buvo netgi didesnis. Bent jau azoto trąšų gamybos bendrovę „Achema“ gelbėjo tai, kad gamtinių dujų kaina 2019 metų pabaigoje liko istoriškai labai maža.

Drabužių sektoriaus eksportas traukėsi, o baldų sektoriuje – visų laikų eksporto rekordas

Ir 2019 metų pradžioje, ir pabaigoje mažėjo drabužių eksportas – per vienuolika mėnesių jis susitraukė 5 procentais. Tai nėra daug, bet tendencijos akivaizdžios – augant darbo sąnaudoms ir mažėjant siuvyklose norinčių dirbti vietos darbuotojų skaičiui, tikėtis šio sektoriaus plėtros nereikėtų. Bendrovės, veikiančios šiame sektoriuje, daugiausiai dėmesio skiria darbo našumui, o tos, kurios neturi finansinių galimybių didinti produktyvumą, traukiasi.

REKLAMA

2019 metų trečio ketvirčio pabaigoje drabužių siuvimo įmonėse dirbo 14 tūkst. darbuotojų, arba visu tūkstančiu mažiau negu prieš metus. Dėl nuo 2020 metų 9,4 proc. padidėjusios minimalios mėnesio algos dar labiau mažės šio sektoriaus įmonių pelningumas. Per praėjusių metų tris ketvirčius drabužių siuvimo įmonių EBITDA smuko beveik 20 procentų.

Kur kas sėkmingiau praėjusiais metais sekėsi grūdinių kultūrų ir pieno produktų eksportas. Javų eksportas spalio–lapkričio mėnesiais buvo daugiau negu dvigubai didesnis negu prieš metus. Pirma, 2019 metais javų derlius buvo 21 proc. didesnis negu prieš metus, todėl paprasčiausiai yra daugiau, ką eksportuoti. Antra, 2018 metų derliaus grūdų eksportas labai vėlavo, ir didesnė krova uoste prasidėjo tik žiemą, priešingai negu 2019 metais, kai eksportas dėl palankesnių rinkos sąlygų įsibėgėjo nuo pat rugpjūčio.

Atsižvelgus į tai, kad lapkričio pabaigoje javų atsargos buvo jau keliais procentais mažesnės negu prieš metus, tikėtis javų eksporto metinio augimo 2020 metų pirmą pusmetį jau nebereikėtų, juolab kad ir kainos eksporto rinkose tebebus šiek tiek mažesnės negu prieš metus. Galiausiai prognozuoti, koks bus 2020 metų derlius, neįmanoma, bet jau žieminių pasėlių būklė ir plotai nuteikia viltingai.

Praėję metai ir vėl buvo sėkmingi baldų sektoriui, kurio dalis jau sudaro 12 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Spalį apskritai buvo pasiektas visų laikų mėnesio baldų eksporto rekordas – išvežta gaminių už 193 mln. eurų. Toks augimas nestebina, ir panašu, kad jis 2020 metais dar nesustos – vien per devynis praėjusių metų mėnesius baldų sektoriaus įmonės investavo 142 mln. eurų, arba 2,7 karto daugiau negu prieš metus.

REKLAMA

Nenuostabu, kad ir dirbančiųjų skaičius baldų gamybos sektoriuje tebeauga, o šis sektorius pagal darbuotojų skaičių dabar nusileidžia tik maisto pramonei.

Kokių eksporto tendencijų tikėtis 2020 metais?

Pastaraisiais mėnesiais žvelgdami į eksporto rodiklius akylai stebime, kaip kinta prekių eksporto mastas į Vokietiją. Šalį, kurios pramonės gamyba praėjusiais metais smarkiai krito ir kuri yra svarbiausia eksporto partnerė Lietuvos gamintojams. Spalio–lapkričio mėnesiais lietuviškos kilmės eksportas, neįtraukus mineralinių produktų, į Vokietiją sumažėjo beveik 4 procentais.

Tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad eksportas smuko daugiausia dėl Vokietijos pramonės problemų. Taip, spalį–lapkritį dirbinių iš plieno eksportas į Vokietiją smuko, tačiau elektronikos, mašinų detalių ir įrenginių eksportas iš Lietuvos netgi truputį paaugo. Bendrą eksporto į Vokietiją smukimą lėmė smukęs žuvų, tabako, tauriųjų metalų eksportas, tačiau tai labiau susiję su konkrečių įmonių užsakymų pokyčiais, bet ne bendra ekonomikos padėtimi.

Visgi sutinkame, kad eksporto į Vokietiją augimo 2020 metais perspektyvos yra miglotos – 2019 metų pabaigoje atsirado požymių, kad šalies pramonė atsiremia į dugną, tačiau kol kas džiūgauti gerokai per anksti. Beje, tikimės, kad 2020 metais jau matysime daug didesnę ir praėjusių metų pabaigoje Kauno LEZ pradėjusių veikti Vokietijos įmonių „Hella“ ir „Continental“ indėlį į Lietuvos eksportą.

Naujausi gruodžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodikliai rodo, kad, neįtraukus naftos produktų, metinis lietuviškos kilmės prekių eksporto pokytis šių metų pradžioje veikiausiai liks neigiamas. Gruodį įmonių, kurios tikisi eksporto didėjimo per ateinančius tris mėnesius, buvo mažiau negu atitinkamą mėnesį prieš metus. Labiausiai per metus sumažėjo drabužių siuvimo ir medienos sektorių įmonių optimizmas dėl eksporto augimo.

REKLAMA

Tačiau metalo apdirbimu besiverčiančių ar elektronikos gaminius gaminančių įmonių lūkesčiai dėl eksporto liko gana teigiami. Todėl, nors nieko sukrečiančio bent jau metų pradžioje eksportuotojams neatsitiks, eksportuotojų indėlio į šalies ekonomikos augimą šiemet bus mažesnis, o tai lems ir lėtesnį visos ekonomikos augimą 2020 metais.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
Politologas Linas Kojala (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, ...
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė (nuotr. „Swedbank“)
Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų ...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei ...
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau ...
Indrė Genytė-Pikčienė, LLRI nuotr.
Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų