Kelią Seime toliau skinasi Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas, kuriuo siekiama reglamentuoti dabar neretai šarlatanų ar įvairaus plauko gydūnais pavadinamų specialistų veiklą. Nors įstatymas praėjusią savaitę buvo palaimintas Sveikatos reikalų komitete, netrūksta kritikuojančiųjų, kurie klausia tiesiai šviesiai: ar Sveikatos apsaugos ministerija su Akreditavimo tarnyba prisiima atsakomybę už tai, ko patys nesuvokia, ar galvoja, kad suvokia?

(nuotr. TV3)

(nuotr. TV3)

Tokiu klausimu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs VU Medicinos fakulteto prodekanas podiplominėms studijoms prof. Vytautas Kasiulevičius svarstė, kiek logiška yra bandyti įstatymiškai reguliuoti tai, kas nėra moksliškai pagrįsta.

„Didžiausią problemą matau bandant reguliuoti dalykus, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Šie dalykai, apie kuriuos kalbame, neturi mokslinio pagrindimo. Ir mes tai norime kažkaip sureguliuoti ir dar pavadinti kažkokia sveikatos priežiūros forma.

prof. Vytautas Kasiulevičius

prof. Vytautas Kasiulevičius

Antras dalykas, reikalavimas studijuoti aukštosiose mokyklose atrodo šiek tiek komiškai. Nes nelabai suprantu, kaip būtų aukštajame moksle dėstomi dalykai, kurie nepagrįsti mokslu“, – kalbėjo profesorius.

REKLAMA

Jis pabrėžė visiškai suprantantis žmonių teisę demokratinėje šalyje taikyti įvairius metodus savo gyvenime ir galbūt patarti kitiems.

„Tačiau ar įmanoma tai pavadinti kokia nors sveikatos priežiūros forma ir sureguliuoti įstatymais ir dar priversti mokytis aukštojo mokslo, ir dėstytojams mokyti tokius dalykus, kurie nėra pagrįsti mokslu. Galbūt tada tai reikėtų vadinti ne medicina, o kažkokia meno rūšimi?“ – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Įrašas „Facebook“

Įrašas „Facebook“

Jeigu Akreditavimo tarnyba išdavinės licencijas šiems žmonėms, svarstė jis, ar jie prisiims atsakomybę dėl pacientams padarytos žalos, dėl nediagnozuotos ar užleistos ligos, dėl to, kad buvo taikomas šis gydymas?

„Labai didelės studijos rodo, kad vėžiu sergantys pacientai, atsisakę įprasto gydymo ir pasirinkę alternatyvius gydymo būdus, turi du kartus didesnę riziką“, – konstatavo V. Kasiulevičius.

Alternatyvią mediciną galima derinti su tradicine

Kasdien su sunkių būklių pacientais dirbančio Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojo onkologo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino teigimu, kai kalbama apie alternatyviąją mediciną, kurios metodai papildo tradicinius gydymo būdus, o ne yra supriešinami, ji turi teisę egzistuoti.

„Juo labiau kad tradicinė medicina geba patenkinti ne visus paciento lūkesčius. Kai kalbame apie alternatyviosios medicinos vietą gydant vėžį, išskiriami keli dalykai – tam tikri žoliniai preparatai, fiziniai pratimai, pavyzdžiui, reflekso terapija, taip pat – dietos. 

Leonidas Gatijatulinas

Leonidas Gatijatulinas

Vis dėlto jokių duomenų ir mokslinių įrodymų, kad alternatyviosios medicinos metodai didintų onkologinių pacientų išgyvenamumą, nėra. Galima kalbėti nebent apie, tai jie leidžia žmogui jaustis geriau, pagerina jo gyvenimo kokybę, suteikia geresnę psichologinę būklę“, – sakė jis.

REKLAMA

Gydytojas pabrėžė, kad kartais minimų metodų gydytojai nerekomenduoja, nes taikant chemoterapiją, radioterapiją, galimi kažkokie pašaliniai reiškiniai ar alerginės reakcijos.

„Svarbiausia nesupriešinti šių dalykų, nebijoti pasakyti gydytojui, kad pacientas nori taikyti ir alternatyvios medicinos metodus, o ne pačiam nuspręsti, kaip elgtis. Jau geriau pasikonsultuoti su specialistu, kuris tai išmano, juo labiau kad dažnai ir gydymo įstaigoje būna toks žmogus“, – L. Gatijatulinas.

Tačiau gydytojas apgailestaudamas neslėpė, kad įrodymais grįstos medicinos siūlomą gydymą iškeitę į žolininkų ar kito plauko specialistų pagalbą paprastai jau netekę vilties grįžta pas gydytojus tokios būklės, kad padėti būna nebeįmanoma.

Po ekstrasensų paslaugų padėti nebesugeba

Santaros klinikų vyresnioji gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė pabrėžė, kad reikia atskirti, ar yra kalbama apie alternatyviąją mediciną, kuri šiuo metu nėra kaip reikiant licencijuojama, ar apie įvairias fizioterapines procedūras, kurios tikrai gali padėti.

„Sporto medicina, judesio terapija netgi turėtų eiti šalia medicininio gydymo. Juk spermos ir kiaušialąsčių kokybė visų pirma blogėja dėl sėslaus gyvenimo būdo. O dabar daugelis dirba sėdimą darbą, po jo persėda į automobilius, daug laiko praleidžia pasyviai prie išmaniųjų įrenginių. Taigi pirmiausia čia kalbama apie gyvenimo būdo korekciją“, – aiškino pašnekovė.

Tačiau, gydytojos pastebėjimu, visiškai kitas dalykas, kai žmonės pradeda vaikščioti pas ekstrasensus ir pagal mėnulio fazes „tvarkyti“ bioenergetinius laukus.

REKLAMA

„Tuomet realiai susiduriame su tokiais atvejais, kad net prieš tai buvus minimaliems pakitimams, po tokių ekstrasensų procedūrų žmonėms būna sunkiai galima padėti. Ar tie organizmai kažkaip „užblokuoti“ būna, ar dar kas nutinka, kad tradicinė medicina, vaistai, hormonų terapija jau nebeveikia“, – aiškino Ž. Gudlevičienė.

Živilė Gudlevičienė

Živilė Gudlevičienė

Negana to, pabrėžė ji, šitaip vaikščiodamos pas tokius specialistus moterys praranda itin brangų laiką. 

„Ir kai jos vėl sugrįžta pas gydytoją, jų reprodukcinis amžius jau būna toks, kad jau nieko negalima padaryti“, – sakė ji.

Pašnekovė pasakojo prisimenanti itin skaudžius atvejus, kai dar mokėsi onkohematologijos rezidentūroje. „Matydavau, kaip tėvai, išgirdę diagnozę, pasiimdavo vaikus ir kažkur išvažiuodavo. Bet kai grįždavo, deja, jau tik į reanimaciją ir baigtis būdavo letalinė. Nors laiku gydant dar būtų buvę galima padėti“, – apgailestavo gydytoja.

Ji pridūrė, kad literatūros šaltinių duomenimis tikrai žinoma, kad, pavyzdžiui, akupunktūra yra labai paplitusi ir padeda. 

„Tačiau kodėl vieni (gydytojai, gydymo centrai) privalo licencijuotis, atitikti įvairiausius reikalavimus, o kiti neturi jokios atsakomybės. Tuomet akredituokitės, veikite turėdami dokumentus kaip normalūs centrai. Tame tikrai nėra problemos, nes žmogaus teisės rinktis, be abejo, niekas atimti negali“, – aiškino ji.

Žalą atlygintų?

Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sakė nemanantis, kad vertėtų diskutuoti dėl kokių nesutarimų ir atsakomybės.

REKLAMA

„Pagrindinė priežastis, kodėl reikalingas šis Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas, yra ta, kad visuomenė vis labiau domisi šio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugomis. 

Paslaugų pasiūla stipriai plečiasi ir kartu sparčiai vystosi technologijos šioje sferoje. Tačiau ši verslo sritis yra nereglamentuota, tad nėra galimybių užtikrinti paslaugų saugumą ir kokybę. Ir tikrai nėra tokios baimės, kad negalėsime kažko suvaldyti, sutvarkyti ar reglamentuoti“, – kalbėjo viceministras.

Pasiteiravus, ar dabartiniu įstatymo projektu numatoma, kas būtų, jei net ir licencijuotam specialistui teikiant minėtąsias paslaugas būtų padaryti žala žmogaus sveikatai, viceministras laikėsi nuomonės, kad už tai atsakomybę turėtų prisiimti procedūrą atlikęs asmuo.

Vis dėlto, pridūrė jis, yra svarstomas ir kitas modelis.

„Nors komitetas šiam projektui iš esmės jau pritarė, Seime dar šis klausimas svarstomas. Yra atsižvelgiama į teisininkų pastabas ir dar kartą bus sugrįžta prie įstatymo ir pakoreguota. Diskutuojama, kad gal visgi reikėtų daryti draudiminę sistemą, jei atsirastų tam tikra žala, kad ji būtų atlyginama pagal bendrą tvarką“, – dėstė A. Šešelgis.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis

Paklaustas dėl nuogąstavimų, kad galbūt tokios, mokslo įrodymais nepagrįstomis metodikomis paremtos, paslaugos bus apmokomas iš PSDF lėšų, viceministras patikino, kad taip nebus. Tačiau jis kartu neatmetė galimybės, kad netolimoje ateityje tai galėtų tapti realybe.

„Labai gerai, kad yra visokių pasvarstymų. Šiaip yra daugybė alternatyvios medicinos paslaugų, kuriomis naudojantis išvengiama apsilankymų pas gydytoją, arba jie yra kuo ilgiau atidedami.

REKLAMA

Šiandien tikrai nekalbama, kad tai galėtų būti finansuojama iš PSDF lėšų. Tačiau galbūt po kokių 5–10 metų, kada tam tikros technologijos bus tiek pažengusios, kad ir gydytojai, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos skirs tokias paslaugas kaip reabilitacines procedūras, niekas nėra garantuotas, kad tai nebus pripažinta kaip iš sveikatos fondo finansuojama paslauga", – aiškino jis.

Reglamentuos ne vieną sritį

A. Šešelgis pabrėžė, kad įstatymas ir jį lydintieji projektai iš esmės reglamentuoja dvi sritis, kurios kelia tam tikrą riziką žmogaus sveikatai. 

„Pirmoji – kur kalbama apie sveikatos rekreaciją, čia išskiriamos dvi grupės – atitinkamos kūno ir veido priežiūros paslaugos. Ne paslaptis, kad šiandien atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nukenčia nuo tokių paslaugų, kai yra padaroma neatstatoma žala žmogaus išvaizdai ar sveikatai. 

Antroji sritis – natūralioji ar liaudies medicina (tai biologinio poveikio (pavyzdžiui, bičių, dėlių terapija), tiesioginio kūno poveikio (akupunktūra) grupės. Taip pat kartu minimos reglamentuojamos ir psichosocialinio poveikio priemonės (įvairių menų, gyvūnų terapijos). Jau nėra abejojama, kad tai turi poveikį ir gali padėti nesikreipiant pas gydytoją išvengti nemalonių pojūčių arba atstatyti kai kurias funkcijas. Ir ketvirtoji grupė – Rytų medicina“, – aiškino A. Šešelgis.

Jis pabrėžė, kad šioms paslaugoms reikalingas specialus pasiruošimas, būtina laikytis tam tikros metodikos norint pasiekti rezultatų. 

„Todėl ir reikalaujama tam tikrų specifinių žinių tam, kad tikslas būtų pasiekiamas. Kitu atveju sveikatą galima net ir pasibloginti.  Džiaugiamės, kad žmonės domisi fiziniu aktyvumu, netradicine medicina tam, kad galėtų atitolintų apsilankymą pas gydytojus. Tačiau tam būtina konsultuotis su tą sritį tikrai išmanančiais ir licencijuotais specialistais“, – pabrėžė jis.

Aroon
2019-12-03 14:46:15
Kiek teko susidurti su daktarais-profesoriais,tai galiu pasakyti tiesisi atvirai.Jie gali buti profesoriais,bet daktarais ,kaip is ozio darzininkas.Eilinis daktaras, apie gydyma ,ziniu turi daugiau ,nes jis yra praktikas,o ne teoretikas.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
WC 2019-12-05 07:39:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Medikai gydantys vezi -tai tie patys sarlatanai,tik brangiau imantys.   ATSAKYTI
Rytis 2019-12-04 23:58:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar galima būtų suprasti tai, kad reglamentuojama alternatyvi medicina, užsiimanti ligų gydymu, bet šiuo atveju užsimota reglamentuoti kur kas platesnį paslaugų spektrą - sveikatos priežiūros ir sveikatos rekreacijos srities paslaugų grupę. Tai reiškia, kad siekiama įvesti privalomą Lietuvoje pripažįstamą aukštąjį medicininį išsilavinimą visam SPA sektoriui, jogos, meditacijos ir daugeliui kitų “paslaugų, skirtų gerai psichofizinei būklei užtikrinti”.
O tai reiškia, kad nemaža šias paslaugas iki šiol sėkmingai teikusių įmonių dėl perteklinių reikalavimų bus priverstos užsidaryti. Nemažai žmonių liks be darbo, arba dirbs šešėlyje. Likusios gyvuoti įstaigos, įdarbinusios pirtininkus su aukštuoju medicininiu išsilavinimu bus priverstos gerokai kilstelėti teikiamų paslaugų kainas mums, šių paslaugų vartotojams.   ATSAKYTI
Ir dar daug kitų 2019-12-05 00:17:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kunigas taip pat teikia “paslaugas, skirtas gerai psichofizinei būklei užtikrinti”.  
Lrpilitis 2019-12-04 12:51:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Naudos nera nei is tradines medicinos gyd S m bal viduryje nukritau ant saligstvio ant kekiu nes atsisake klubo sam susixalojsu kelia gerai kad provincijos skubios pag skyriujr uxfiksavau si fakta kelia tuo momentu neskaudejo,veliau pradejo skaud, kreipiausi i didm priemi o sk nes buvo Velykos manes neprieme turejau talona pas traum. Jis mane su alkune isstu e is kabineto, pasake kad neluzo lyg pati to nezinojau, bandsnt kreiptis i kitus tos lig tr taip pay tatyrisu fiasko, keliss sutino dbihubai, kreipiausi i provinvijos tr jis paskyre antibiotikus ir psti inyensy iai gydziausi, bet kelia po siai d skauda, nors pati gydausi, kreipimasi i 3 lygio tr nieko gero neduofa , priraso apie 10 m raidziu ,be jokiu pasiskinimu it is kabineto lauk, zinau, kad ten trauma neegxidyuoja, tik srtrozes, nors manrs mane domina tik traumos pasekmes, man nieko nesidkina, o kiek gyd istaiga 3 lygio istrauke id ligoniu kasu, apie 1o vizitu ,nuotraukos 5 rezonansas man sie tytimai nieko nedave, nes man nesako   ATSAKYTI
Kniauklys 2019-12-03 18:30:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ar Evidence Based Medicine, kuri straipsnyje propaguojama, žino, kodėl atsiranda vėžys? Nelabai žino. Bet gydo ir tariasi esą vos ne vienintelė ir galutinė institucija.   ATSAKYTI
Moteris 2019-12-03 16:32:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ponas Sveikatos ministras nuolat sako,kad licencijuotas gydytojas apie ligonio ligą žino viską. Tai tikras melas.Daugelis žmonių ateina pasikonsultuoti pas licencijuotą vaistininką.Žmogus turi turėti pasirinkimą.Ir viskas tuo pasakyta.   ATSAKYTI
Renata 2019-12-03 15:27:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
O ka daryti zmogui, kai tikri gydytojai po savo gydymo ir klaidu padaro is taves neigalu. Ir palieka. Kapanokis, kaip ismanai. Tai zmogus ir iesko alternatyviu budu, bet tai daryt reikia su protu. O gyventi visiems norisi. Aplamai, labai nusivyliau siandienine medicina ir ju gydymo metodais. Patekes i ligonines skyriu jautiesi kaip fabrike.Tiesiog baisu. Bet gal tik man cia nepasiseke?   ATSAKYTI
Ojojojoi 2019-12-04 15:35:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Ne ne jums vienai taip pasiseke, ligonineje guli ir daugai lovadieni, o ka jie ten darys tai ju reokalas. Dabar labai paprasta dirbti gydytoju, sedesi prie kompjuterio ir kuri ligos istorija, rasineli, o jei dar pasiseka prisijungti prie kitoje gyd istaigoje esanciu paciento domenu, tai rojus ten tu si bei ta nurasusi nuo jo domenu,o ne tik is interneto kokias tai frazes nieko bendro su pacientu neturinciu  
kai 2019-12-03 14:55:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
geras, tai geras, o kai blogas, tai blogas, koks skirtumas kaip anas vadinasi   ATSAKYTI
Aroon 2019-12-03 14:46:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kiek teko susidurti su daktarais-profesoriais,tai galiu pasakyti tiesisi atvirai.Jie gali buti profesoriais,bet daktarais ,kaip is ozio darzininkas.Eilinis daktaras, apie gydyma ,ziniu turi daugiau ,nes jis yra praktikas,o ne teoretikas.   ATSAKYTI
Gyncia 2019-12-03 13:53:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Kas is alternatyvios medicinos zeriasi pinigus,dabar samdo seimo narius,kad prastumtu istatyma. Paprasta kaip du kart du   ATSAKYTI
Gynciai 2019-12-05 00:07:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nelogiška. Alternatyvią mediciną žada reglamentuoti, įvesti licenzijavimą ir privalomą Lietuvoje pripažįstamą aukštojo medicininio išsilavinimo diplomą tuo užsiimantiems asmenims. Alternatyvios, papildomos ir liaudies medicinos bei sveikatos rekreacijos paslaugas teikiantys tikrai nėra suinteresuoti sudaryti sau papildomų keblumų.  

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
REKLAMA
asociatyvi nuotr. (nuotr. 123rf.com)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai (VTAS) vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis – tokia buvo ir esminė ...
Vilius Šapoka (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Seimui antradienį grįžtant prie kitų metų biudžeto projekto, finansų ministras mano, kad kompromisas bus surastas, o projektas sulauks ir Seimo, ir ...
(nuotr. stop kadras)
Kelios intensyvios atostogų ar švenčių dienos, jas lydintis be perstojo trunkantis valgymo ir gėrimo maratonas – tiesus kelias į ūminį pankreatitą, kuris gali baigtis ir labai ...
Čiuožykla Klaipėdoje (nuotr. stop kadras)
Klaipėdoje vyrauja pliusinė temperatūra ir lyja lietus, tačiau pačiame miesto centre žmonės džiaugiasi ledo čiuožykla po atviru dangumi. Ji – šių Kalėdų uostamiesčio akcentas. ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi Kauno savivaldybė galėjo nusipirkti katę maiše. Turkijos statybų bendrovės „Kayi ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
Per šimtas dalyvių mitinge ragino neprivatizuoti Kauno centrinio pašto
DABAR RODOMA
Per šimtas dalyvių mitinge ragino neprivatizuoti Kauno centrinio pašto
DABAR RODOMA
Kaimynė papasakojo apie lemtingą akimirką, kai rado negyvą kūdikį Klaipėdoje
DABAR RODOMA
Taršių automobilių mokestis Seime tampa žaisliuku: vėl keičia idėją
DABAR RODOMA
Neteisėtos priemokos: gydymo įstaigos dvigubai uždirba iš pacientų ir ligonių kasų
DABAR RODOMA
17-mečio žūties Panevėžyje sutapimas: paleidus įtariamąjį – dar vienas nužudymas
DABAR RODOMA
Pirmą kartą tokia operacija Lietuvoje: ateityje leis išvengti drastiškų pasekmių
DABAR RODOMA
Lengvina sąlygas imigrantams iš rytų gyventi ir dirbti Lietuvoje
DABAR RODOMA
Klaipėdos Kalėdų akcentas – jau miesto centre
DABAR RODOMA
Išgirskite: Cololo dukra tėčiui padovanojo paskutinę dainą
DABAR RODOMA
„Dienos komentare“ – Dainius Dundulis
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų