Kartais girdime apie egzotine, invazines rūšis: ar silkinius ryklius prie Baltijos jūros krantų, ar nematytus augalus. Kas lemia tokius pokyčius: žmonių veikla ar klimato kaita?
Priežastys yra įvairios, nes ir žmogus atveža daug svetimų rūšių ir jas paskleidžia, taip pat ir jie patys skverbiasi iš pietinių kraštų, nes mūsų regione kyla temperatūra, o tai reiškia, kad jiems čia formuojasi palankios sąlygos.
Tai labiausiai tinka įvairių ligų sukėlėjams, virusams, kurie iš Šiaurės Afrikos skverbiasi į Pietų Europą, iš Vidurio Europos į dar šiauresnius kraštus.
O kaip šiuolaikiniam žmogui prisitaikyti prie tokių pokyčių?
Matyt, visas prisitaikymo priemones kiekviename sektoriuje reikia aptarti atskirai, žemdirbiams – vienos prisitaikymo priemonės, transporto, turizmo sektoriuje – kitos. Kalbant apskritai, matyt, labiausiai, ką žmogus turėtų daryti, tai domėtis savo jautrumu, kokiems pokyčiams jis yra jautrus. Mes sakome, kad labai pravartu turėti savo orų ir savijautos žurnalą. Besikeičiant orams, fiksuoti, ar pajuntame kažkokių neigiamų pokyčių: ar tai širdies ligų paūmėjimai, ar kvėpavimo takų paūmėjimai. Tada, išgirdę prognozę apie artėjantį atšilimą arba atšalimą jau galime priimti sau individualiai pritaikytas priemones, aišku, pasitarus su gydytojais.
Tad ir gydytojai turi būti pasiruošę, nes gali ateiti pacientai ir klausti patarimo, ką daryti, jeigu keičiasi orai, maudžia sąnarius ir panašiai.
Taip. Yra sudaromos specialios biometeorologinės prognozės, kurios naudingos lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
